Pasivaikščioti išėję pėstieji turėtų būti itin atidūs – sinoptikų prognozuojama silpnai teigiama temperatūra tirpdys sniegą, ją keičiantis lengvas šaltukas grasins plikledžiu. Atodrėkio metu nuo stogų krenta ir tirpstančios sniego pusnys bei varvekliai, sukeldami pavojų praeivių ar prie pastatų paliktų automobilių saugumui.

Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos E. Karpovos, permainingų orų metu, neigiamai temperatūrai kaitaliojantis su teigiama, kasmet itin padidėja traumų tikimybė.

„Išnagrinėję savo turimą statistiką galime pastebėti tendencijas: dažniausiai nugriūnama pakankamai neįvertinus slidumo, einant per greitai, dėmesį koncentruojant ne į aplinką, o į pašalinius dalykus – išmaniųjų telefonų ekranus ar dairymąsi į šalis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Pašalus ir susidarius plikledžiui ar ledui, pėstieji visą dėmesį turėtų koncentruoti į ėjimą. „Verta žiūrėti, kur einame, nesiblaškyti, staigiai nekeisti judėjimo krypties. Atsargiai žengti vertėtų ir per šviežiai apsnigtas vietas – po sniegu gali būti ledas. Griežtai nerekomenduojama naudotis išmaniaisiais telefonais – rašyti ar skaityti žinutes ir panašiai. Dėmesį nukreipus į ekraną ne tik nepastebėsite pavojingos situacijos, bet ir kritimas su telefonu rankoje gali būti daug pavojingesnis, nes nespėsite tinkamai sureaguoti“, – atkreipia dėmesį K. E. Karpova.

Atidūs turėtų būti ir šunis vedžiojantys jų šeimininkai, nes keturkojams šokus į šalį ar staigiai timptelėjus pavadėlį paslysti ir nukristi – vieni juokai.

Kitas atodrėkio pavojus, tykantis ant pastatų stogų, yra sniego luitai ar varvekliai. Krisdami pataikę ant žmogaus jie gali tapti sumušimų, lūžusių kaulų, smegenų sukrėtimo, galvos traumos priežastimi. K. E. Karpovos teigimu, nors nelaimingi atsitikimai reti, vis dėlto gyventojai turėtų būti atsargūs ir eiti atokiau nuo pastatų. Pavojingos vietos paprastai atitveriamos stop juosta, tačiau žmonės dažnai linkę ją ignoruoti. Nudaužyti varveklius ir nuvalyti nuo stogų susidariusias pavojingas sniego sankaupas turi namų savininkai, daugiabučių bendrijų pirmininkai, pastatus administruojančios įmonės. Iki tol pavojingas vietas privaloma aptverti ir taip užtikrinti saugumą.

K. E. Karpova primena, kad individualių namų savininkai, mėgindami pašalinti varveklius ir sniegą, turėtų elgtis taip, kad šie krisdami nesužalotų jų ar netoliese esančių kitų žmonių, nesugadintų automobilių ar kito turto, nepažeistų elektros laidų, antenų ar paties valomo stogo.

Dažniausiai nuo krentančių varveklių nukenčia automobiliai – sudaužomi jų stogai bei kapotai, suskaldomi stiklai, pasitaiko ir apgadintų reklaminių stendų ar iškabų. Tokių įvykių žalos paprastai siekia iki tūkstančio eurų.

Pasak K. E. Karpovos, jei nuo varveklių ar sniego nukentėjo automobilis, apdraustas kasko draudimu, apie įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei. Jei sugadintas turtas nebuvo draustas arba jei buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tuomet nuostolius atlyginti privalo pastato, nuo kurio krito suledėjęs sniegas ar varveklis, savininkas arba valdytojas.

pamarys.eu inf.