Draudikai primena: įprotis vaikščioti su išmaniuoju rankose šiomis dienomis – ypač pavojingas

Pasivaikščioti išėję pėstieji turėtų būti itin atidūs – sinoptikų prognozuojama silpnai teigiama temperatūra tirpdys sniegą, ją keičiantis lengvas šaltukas grasins plikledžiu. Atodrėkio metu nuo stogų krenta ir tirpstančios sniego pusnys bei varvekliai, sukeldami pavojų praeivių ar prie pastatų paliktų automobilių saugumui.

Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos E. Karpovos, permainingų orų metu, neigiamai temperatūrai kaitaliojantis su teigiama, kasmet itin padidėja traumų tikimybė.

„Išnagrinėję savo turimą statistiką galime pastebėti tendencijas: dažniausiai nugriūnama pakankamai neįvertinus slidumo, einant per greitai, dėmesį koncentruojant ne į aplinką, o į pašalinius dalykus – išmaniųjų telefonų ekranus ar dairymąsi į šalis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Pašalus ir susidarius plikledžiui ar ledui, pėstieji visą dėmesį turėtų koncentruoti į ėjimą. „Verta žiūrėti, kur einame, nesiblaškyti, staigiai nekeisti judėjimo krypties. Atsargiai žengti vertėtų ir per šviežiai apsnigtas vietas – po sniegu gali būti ledas. Griežtai nerekomenduojama naudotis išmaniaisiais telefonais – rašyti ar skaityti žinutes ir panašiai. Dėmesį nukreipus į ekraną ne tik nepastebėsite pavojingos situacijos, bet ir kritimas su telefonu rankoje gali būti daug pavojingesnis, nes nespėsite tinkamai sureaguoti“, – atkreipia dėmesį K. E. Karpova.

Atidūs turėtų būti ir šunis vedžiojantys jų šeimininkai, nes keturkojams šokus į šalį ar staigiai timptelėjus pavadėlį paslysti ir nukristi – vieni juokai.

Kitas atodrėkio pavojus, tykantis ant pastatų stogų, yra sniego luitai ar varvekliai. Krisdami pataikę ant žmogaus jie gali tapti sumušimų, lūžusių kaulų, smegenų sukrėtimo, galvos traumos priežastimi. K. E. Karpovos teigimu, nors nelaimingi atsitikimai reti, vis dėlto gyventojai turėtų būti atsargūs ir eiti atokiau nuo pastatų. Pavojingos vietos paprastai atitveriamos stop juosta, tačiau žmonės dažnai linkę ją ignoruoti. Nudaužyti varveklius ir nuvalyti nuo stogų susidariusias pavojingas sniego sankaupas turi namų savininkai, daugiabučių bendrijų pirmininkai, pastatus administruojančios įmonės. Iki tol pavojingas vietas privaloma aptverti ir taip užtikrinti saugumą.

K. E. Karpova primena, kad individualių namų savininkai, mėgindami pašalinti varveklius ir sniegą, turėtų elgtis taip, kad šie krisdami nesužalotų jų ar netoliese esančių kitų žmonių, nesugadintų automobilių ar kito turto, nepažeistų elektros laidų, antenų ar paties valomo stogo.

Dažniausiai nuo krentančių varveklių nukenčia automobiliai – sudaužomi jų stogai bei kapotai, suskaldomi stiklai, pasitaiko ir apgadintų reklaminių stendų ar iškabų. Tokių įvykių žalos paprastai siekia iki tūkstančio eurų.

Pasak K. E. Karpovos, jei nuo varveklių ar sniego nukentėjo automobilis, apdraustas kasko draudimu, apie įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei. Jei sugadintas turtas nebuvo draustas arba jei buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tuomet nuostolius atlyginti privalo pastato, nuo kurio krito suledėjęs sniegas ar varveklis, savininkas arba valdytojas.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite