Dovydui Pancerovui – prestižinis apdovanojimas

Interneto portalo „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas (šilutiškis, baigęs Šilutės pirmąją gimnaziją – red. pastaba) apdovanotas prestižine Vytauto Gedgaudo premija, kurią teikia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Apdovanojimas skirtas už debiutinę knygą „Kiborgų žemė“, kurioje žurnalistas pasakoja apie keliones į karo zoną Rytų Ukrainoje.

Gegužės 5 d., Kudirkos Naumiestyje esančiame Vinco Kudirkos muziejuje buvo įteikti du svarbiausi Žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos apdovanojimai – Vinco Kudirkos premija ir Vytauto Gedgaudo premija.

Pastarąjį apdovanojimą pelnęs „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis buvo apdovanotas už knygą „Kiborgų žemė“, kuri tapo bestseleriu jau per pirmąją savaitę, o visas knygos pelnas buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Žurnalistų sąjungos pranešime rašoma, kad tai nuoseklus pasakojimas, kaip Dovydas atsidūrė Maidane ir kaip jį, rimtiems išbandymams nepasiruošusį jauną reporterį, įtraukė Ukrainos tragedija.

„Šis jo darbas – knyga ir labdaringa veikla, yra unikalus žurnalistinis projektas. Vytautas Gedgaudas labai vertino žurnalistų bendruomeniškumą ir norą dirbti ne tik sau, bet ir savo tautai, tėvynei. Todėl Dovydo Pancerovo knyga „Kiborgų žemė“ ir už ją surinktų pinigų labdara yra vienas gražiausių simbolių, kaip net ir vieno žurnalisto darbas gali keisti mūsų gyvenimus ir aplinką. Kaip galima įkvėpti kitus žmones siekti daugiau ir stengtis labiau“, – sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Galima pridurti, kad Vytautas Gedgaudas (1912–1999), kurio vardo premija teikiama kiekvienais metais, buvo žinomas žurnalistas ir redaktorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. 1939–1950 me. gyveno Paryžiuje. Rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys. 1950 metais išvyko į JAV, kur Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė“. 1968–1991 metais buvo laikraščio „Dirva“ redaktorius. Nuo 1991 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys. Mirė Klivlande, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Vytauto Gedgaudo premija nuo 1997 m. skiriama už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus per praėjusius metus. Vytauto Gedgaudo premiją finansiškai remia Lietuvos kultūros taryba.

Tą pačią dieną apdovanotas ir šiųmetis Vinco Kudirkos premijos laureatas žurnalistas Juozas Kundrotas, daug metų dirbęs Ignalinos, Jonavos rajoniniuose laikraščiuose, Kauno radijuje. 2017 m. J. Kundrotas išleido dvi Lietuvos šimtmečiui skirtas knygas: apysaką „Kryžius nuo knygnešio kapo“ ir romaną „Viena knygnešio diena“.

Vasario 16-osios proga

„Pamarys“ primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga įteikė valstybės apdovanojimus Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais buvo apdovanoti „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Dovydas Pancerovas.

„Labai džiaugiuosi šiuo garbingu įvertinimu, nes tai atkreips Lietuvos visuomenės, ypač jaunų žmonių, dėmesį į tiriamąją žurnalistiką. Mes jau kelerius metus siekiame sukurti šio amato tradiciją Lietuvoje, nes tai yra labai svarbu demokratijai ir piliečiams. Galima sakyti, tiriamosios žurnalistikos tradicija yra mūsų idėja Lietuvai, kurią įgyvendiname kasdieniu darbu. Džiaugiuosi, kad tai vertinama“, – apie gautus apdovanojimus kalbėjo pats D. Pancerovas.

Parengta pagal „15 min.lt“ inf., Dainiaus Radzevičiaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų