Dovydui Pancerovui – prestižinis apdovanojimas

Interneto portalo „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas (šilutiškis, baigęs Šilutės pirmąją gimnaziją – red. pastaba) apdovanotas prestižine Vytauto Gedgaudo premija, kurią teikia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Apdovanojimas skirtas už debiutinę knygą „Kiborgų žemė“, kurioje žurnalistas pasakoja apie keliones į karo zoną Rytų Ukrainoje.

Gegužės 5 d., Kudirkos Naumiestyje esančiame Vinco Kudirkos muziejuje buvo įteikti du svarbiausi Žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos apdovanojimai – Vinco Kudirkos premija ir Vytauto Gedgaudo premija.

Pastarąjį apdovanojimą pelnęs „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis buvo apdovanotas už knygą „Kiborgų žemė“, kuri tapo bestseleriu jau per pirmąją savaitę, o visas knygos pelnas buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Žurnalistų sąjungos pranešime rašoma, kad tai nuoseklus pasakojimas, kaip Dovydas atsidūrė Maidane ir kaip jį, rimtiems išbandymams nepasiruošusį jauną reporterį, įtraukė Ukrainos tragedija.

„Šis jo darbas – knyga ir labdaringa veikla, yra unikalus žurnalistinis projektas. Vytautas Gedgaudas labai vertino žurnalistų bendruomeniškumą ir norą dirbti ne tik sau, bet ir savo tautai, tėvynei. Todėl Dovydo Pancerovo knyga „Kiborgų žemė“ ir už ją surinktų pinigų labdara yra vienas gražiausių simbolių, kaip net ir vieno žurnalisto darbas gali keisti mūsų gyvenimus ir aplinką. Kaip galima įkvėpti kitus žmones siekti daugiau ir stengtis labiau“, – sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Galima pridurti, kad Vytautas Gedgaudas (1912–1999), kurio vardo premija teikiama kiekvienais metais, buvo žinomas žurnalistas ir redaktorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. 1939–1950 me. gyveno Paryžiuje. Rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys. 1950 metais išvyko į JAV, kur Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė“. 1968–1991 metais buvo laikraščio „Dirva“ redaktorius. Nuo 1991 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys. Mirė Klivlande, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Vytauto Gedgaudo premija nuo 1997 m. skiriama už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus per praėjusius metus. Vytauto Gedgaudo premiją finansiškai remia Lietuvos kultūros taryba.

Tą pačią dieną apdovanotas ir šiųmetis Vinco Kudirkos premijos laureatas žurnalistas Juozas Kundrotas, daug metų dirbęs Ignalinos, Jonavos rajoniniuose laikraščiuose, Kauno radijuje. 2017 m. J. Kundrotas išleido dvi Lietuvos šimtmečiui skirtas knygas: apysaką „Kryžius nuo knygnešio kapo“ ir romaną „Viena knygnešio diena“.

Vasario 16-osios proga

„Pamarys“ primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga įteikė valstybės apdovanojimus Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais buvo apdovanoti „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Dovydas Pancerovas.

„Labai džiaugiuosi šiuo garbingu įvertinimu, nes tai atkreips Lietuvos visuomenės, ypač jaunų žmonių, dėmesį į tiriamąją žurnalistiką. Mes jau kelerius metus siekiame sukurti šio amato tradiciją Lietuvoje, nes tai yra labai svarbu demokratijai ir piliečiams. Galima sakyti, tiriamosios žurnalistikos tradicija yra mūsų idėja Lietuvai, kurią įgyvendiname kasdieniu darbu. Džiaugiuosi, kad tai vertinama“, – apie gautus apdovanojimus kalbėjo pats D. Pancerovas.

Parengta pagal „15 min.lt“ inf., Dainiaus Radzevičiaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo