Dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai beveik  1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu  (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų –  5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst. Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus –  66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).

„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš  trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos –  12,9 tūkst. Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).

Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.). ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi – beveik 30 proc. dirba  administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje – kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse – 16,1 proc., transporto ir saugojimo – 9,1 proc.

Dauguma dirbančių europiečių taip pat priklauso vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.) –  dirba statybininkais (700), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais (600), dažytojais (300), vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais (300).

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje. Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas. Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).

Pasak G. Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas – tai rodo jų užimtumas darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.

Baltarusijos piliečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais  (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais –   per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.

Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi – šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

Užimtumo tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti termosą?

termosas

Ieškant idealiojo termoso, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų, kad pasirinktas produktas atitiktų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Nors rinkoje egzistuoja daugybė variantų, nuo paprastų iki geriausių termosų, raktas į sėkmingą pasirinkimą slypi ne vien prekės ženklo populiarume, bet ir tam tikruose praktiškuose patarimuose. Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis termosą. Talpa Vienas pirmųjų svarstymų turėtų būti apie termoso talpą. Apibrėžkite savo poreikius: ar dažniausiai termosą naudosite trumpoms išvykoms, ar ilgoms kelionėms? Jeigu mėgstate ilgus pasivaikščiojimus gamtoje

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Taip pat skaitykite