Dijanos jurginų karalystė Plaškiuose

 

Jurginų augintoja Dijana Sudeikienė.

Įvažiuojant į garsios praeities Plaškių kaimą, į dešinę atsišakojantis beržais apsodintas kelias nuveda į stambų brolių Sudeikių gyvulininkystės ūkį. Dijanos ir Vytauto Sudeikių sodybą surasti nėra sunku – kieme žydi gausybė įvairių veislių, skirtingų spalvų ir kuo margesnių atspalvių jurginų.

 

Susidomėjo būdama trylikos

Apie šią moters puoselėjamą gėlių kolekciją plačiau sužinota, kai ponia Dijana prieš ketverius metus Pagėgių rudens šventėje surengė savo auginamų jurginų žiedų parodą. Susidomėjimas buvo didžiulis!

– Nuo kada domitės šiomis gėlėmis, – klausiu svetingos šeimininkės, žvalgydamasis po kiemą, iš visų pusių supamą jurginų, beje, ir kitų gėlių – kardelių, rožių, lelijų – lysvėmis.

Šiandien jau savo šeimos vaikus išleidusi į gyvenimą Dijana prisimena, kad jurginus pradėjo auginti būdama 13-14 metų paauglė. „Pirmuosius auginau nusipirkusi pakeliuose sėklų. Iš jų išaugo vadinamieji plikbambiai (tuščiaviduriai) jurginai. Nelabai buvo kur per žiemą juos saugoti, tai suvyniojusi pakišau po bufetuku… Vėliau iš močiutės gumbų gavau,“ – su šypsena porina šiandien jurginų karaliene aplinkinių pavadinama D. Sudeikienė.

89-evynerių sulaukusi Dijanos močiutė Danutė Butkevičienė sulaukė anūkės dėmesio ir šiemet. Dijana suskynė savo jurginų puokštę ir pasveikino močiutę gimtadienio proga.

Ar močiutę džiugina tokia gausybė jurginų anūkės sodyboje?

„Močiutė yra mačiusi mano gėlynus. Sako, kam tau, vaikelį, tiek vargo…“ Beje, D. Sudeikienė jurginų puokštes komponuoja įvairių švenčių proga. Sakė, kad vieną teko padaryti iš 55 žiedų tokio jubiliejaus proga…

Laistyti tenka temstant

Berodydama savo kolekcijos gražuolius žiedus, Dijana prasitarė, kad triūso auginant šias gėles tikrai pakanka: „Laistau, kai jau saulė leidžiasi. Juk nepilsi gėlei vandens, kai kepina vidurvasario saulė…“

Nemenkas darbas pavasarį supurenti ežioms dirvožemį, gumbus pasodinti. Vėliau juos reikia mulčiuoti, kad piktžolės nestelbtų ir drėgmę prilaikytų. Priraišioti, kad vėjai neišvartytų, pagenėti ir t. t.  Juk dar laukia darbai ir gyvulių ūkyje…

Jurginų paroda – rugsėjo 11 d.

Pasak Dijanos, ūkyje, be kitų galvijų, bus apie 200 melžiamų karvių. Bene tiek ji augina ir skirtingų jurginų. „Tiksliai, kiek jų turiu pasakysiu rugsėjo 11 dieną, kai Pagėgių kultūros centre vėl surengsiu jurginų žiedų parodą.“

Rodydama savo „mylimukus“ (taip moteris vadina savo kolekcijos jurginus), ji minėjo veislių pavadinimus, viską užsirašinėjau, bet po nuotraukomis jurginų vardų nesiryžau rašyti – vis vien ką nors supainiočiau…

D. Sudeikienės jurginų puokštė.

Gėlininkė sakė naujų, jai patikusių jurginų kasmet įsigyjanti iš kitų Lietuvoje jurginus auginančių entuziastų, kai ką planuoja parsisiųsti ir iš Olandijos. Kiek kainuoja jurgino kelmelis? Moteris sakė, kad brangiausią pirkusi už 10 eurų. Žinoma, retesnių veislių ir daugiau kainuoja.

Pasak Dijanos, jurginams išleisti pinigai per metus sugrįžta, mat gėlininkė realizuoja šių gėlių puokštes, pavasarį parduoda jurginų gumbų perteklių.

„Na, kaip gali jų nemylėti! Juk jie tokie gražūs!“ – ne kartą pakartojo susitikimo metu jurginų karalienė Dijana. Turiu jai pritarti – ši nepelnytai primiršta Lietuvos darželių puošmena tikrai verta pagarbos ir puikuotis mūsų sodybose.

O jei pavasarį sumanysite įsigyti jurginų, dabar žinosite, kur kreiptis – į Dijaną Sudeikienę, Plaškiuose.

Petras Skutulas

 

Kas tas jurginas?

  • Laisvoji enciklopedija Vkipedija apie jurginus skelbia: Jurginas (Dahlia) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis.
  • Tai daugiametės žolės su stambiais šakniagumbiaisStiebas stačias, šakotas, tvirtas. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti. Graižai stambūs, ilgakočiai, dažnai nulinkę, įvairiaspalviai. Jurginai skirstomi į dekoratyvinius (graižai iki 30 cm skersmens, augalo aukštis 100–200 cm), rutulinius (graižai apvalūs, 10–20 cm skersmens, augalo aukštis iki 200 cm), paprastuosius tuščiavidurius (graižai tik su viena eile liežuviškų žiedų, augalo aukštis 50–100 cm) ir pomponinius (graižai apvalūs, 2–5 cm skersmens, augalo aukštis 50–150 cm)[1].
  • Dauginami šakniagumbių dalijimu, auginiais ir sėklomis (vienmečiai). Žiemai šakniagumbiai iškasami ir laikomi tamsioje, sausoje ir vėsioje vietoje.
  • Lotyniškai jurginų gentis pavadinta švedų botaniko Andreas Dahl, XVIII a. pabaigoje keliavusio Amerikoje ir Meksikoje rinkusio jurginus, garbei. Vieną iš 15 augalo rūšių, kurią XVIII a. išvedė vokiečių kilmės rusų akademikas Johanas Gotlybas Georgis, rusai pavadino georginu (rus. георгин), o sulietuvinus (pagal analogiją: rusų Georgijus = lietuvių Jurgis) gėlė tapo jurginu.
  • Gentyje 15 rūšių, paplitusių Centrinėje Amerikoje. Lietuvoje auginama viena rūšis – didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata), kuris populiarus dekoratyvinis augalas. Sodinamas vejose ir lysvėse. Išvesta daug veislių.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite