Dijanos jurginų karalystė Plaškiuose

 

Jurginų augintoja Dijana Sudeikienė.

Įvažiuojant į garsios praeities Plaškių kaimą, į dešinę atsišakojantis beržais apsodintas kelias nuveda į stambų brolių Sudeikių gyvulininkystės ūkį. Dijanos ir Vytauto Sudeikių sodybą surasti nėra sunku – kieme žydi gausybė įvairių veislių, skirtingų spalvų ir kuo margesnių atspalvių jurginų.

 

Susidomėjo būdama trylikos

Apie šią moters puoselėjamą gėlių kolekciją plačiau sužinota, kai ponia Dijana prieš ketverius metus Pagėgių rudens šventėje surengė savo auginamų jurginų žiedų parodą. Susidomėjimas buvo didžiulis!

– Nuo kada domitės šiomis gėlėmis, – klausiu svetingos šeimininkės, žvalgydamasis po kiemą, iš visų pusių supamą jurginų, beje, ir kitų gėlių – kardelių, rožių, lelijų – lysvėmis.

Šiandien jau savo šeimos vaikus išleidusi į gyvenimą Dijana prisimena, kad jurginus pradėjo auginti būdama 13-14 metų paauglė. „Pirmuosius auginau nusipirkusi pakeliuose sėklų. Iš jų išaugo vadinamieji plikbambiai (tuščiaviduriai) jurginai. Nelabai buvo kur per žiemą juos saugoti, tai suvyniojusi pakišau po bufetuku… Vėliau iš močiutės gumbų gavau,“ – su šypsena porina šiandien jurginų karaliene aplinkinių pavadinama D. Sudeikienė.

89-evynerių sulaukusi Dijanos močiutė Danutė Butkevičienė sulaukė anūkės dėmesio ir šiemet. Dijana suskynė savo jurginų puokštę ir pasveikino močiutę gimtadienio proga.

Ar močiutę džiugina tokia gausybė jurginų anūkės sodyboje?

„Močiutė yra mačiusi mano gėlynus. Sako, kam tau, vaikelį, tiek vargo…“ Beje, D. Sudeikienė jurginų puokštes komponuoja įvairių švenčių proga. Sakė, kad vieną teko padaryti iš 55 žiedų tokio jubiliejaus proga…

Laistyti tenka temstant

Berodydama savo kolekcijos gražuolius žiedus, Dijana prasitarė, kad triūso auginant šias gėles tikrai pakanka: „Laistau, kai jau saulė leidžiasi. Juk nepilsi gėlei vandens, kai kepina vidurvasario saulė…“

Nemenkas darbas pavasarį supurenti ežioms dirvožemį, gumbus pasodinti. Vėliau juos reikia mulčiuoti, kad piktžolės nestelbtų ir drėgmę prilaikytų. Priraišioti, kad vėjai neišvartytų, pagenėti ir t. t.  Juk dar laukia darbai ir gyvulių ūkyje…

Jurginų paroda – rugsėjo 11 d.

Pasak Dijanos, ūkyje, be kitų galvijų, bus apie 200 melžiamų karvių. Bene tiek ji augina ir skirtingų jurginų. „Tiksliai, kiek jų turiu pasakysiu rugsėjo 11 dieną, kai Pagėgių kultūros centre vėl surengsiu jurginų žiedų parodą.“

Rodydama savo „mylimukus“ (taip moteris vadina savo kolekcijos jurginus), ji minėjo veislių pavadinimus, viską užsirašinėjau, bet po nuotraukomis jurginų vardų nesiryžau rašyti – vis vien ką nors supainiočiau…

D. Sudeikienės jurginų puokštė.

Gėlininkė sakė naujų, jai patikusių jurginų kasmet įsigyjanti iš kitų Lietuvoje jurginus auginančių entuziastų, kai ką planuoja parsisiųsti ir iš Olandijos. Kiek kainuoja jurgino kelmelis? Moteris sakė, kad brangiausią pirkusi už 10 eurų. Žinoma, retesnių veislių ir daugiau kainuoja.

Pasak Dijanos, jurginams išleisti pinigai per metus sugrįžta, mat gėlininkė realizuoja šių gėlių puokštes, pavasarį parduoda jurginų gumbų perteklių.

„Na, kaip gali jų nemylėti! Juk jie tokie gražūs!“ – ne kartą pakartojo susitikimo metu jurginų karalienė Dijana. Turiu jai pritarti – ši nepelnytai primiršta Lietuvos darželių puošmena tikrai verta pagarbos ir puikuotis mūsų sodybose.

O jei pavasarį sumanysite įsigyti jurginų, dabar žinosite, kur kreiptis – į Dijaną Sudeikienę, Plaškiuose.

Petras Skutulas

 

Kas tas jurginas?

  • Laisvoji enciklopedija Vkipedija apie jurginus skelbia: Jurginas (Dahlia) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis.
  • Tai daugiametės žolės su stambiais šakniagumbiaisStiebas stačias, šakotas, tvirtas. Lapai priešiniai, plunksniškai suskaldyti. Graižai stambūs, ilgakočiai, dažnai nulinkę, įvairiaspalviai. Jurginai skirstomi į dekoratyvinius (graižai iki 30 cm skersmens, augalo aukštis 100–200 cm), rutulinius (graižai apvalūs, 10–20 cm skersmens, augalo aukštis iki 200 cm), paprastuosius tuščiavidurius (graižai tik su viena eile liežuviškų žiedų, augalo aukštis 50–100 cm) ir pomponinius (graižai apvalūs, 2–5 cm skersmens, augalo aukštis 50–150 cm)[1].
  • Dauginami šakniagumbių dalijimu, auginiais ir sėklomis (vienmečiai). Žiemai šakniagumbiai iškasami ir laikomi tamsioje, sausoje ir vėsioje vietoje.
  • Lotyniškai jurginų gentis pavadinta švedų botaniko Andreas Dahl, XVIII a. pabaigoje keliavusio Amerikoje ir Meksikoje rinkusio jurginus, garbei. Vieną iš 15 augalo rūšių, kurią XVIII a. išvedė vokiečių kilmės rusų akademikas Johanas Gotlybas Georgis, rusai pavadino georginu (rus. георгин), o sulietuvinus (pagal analogiją: rusų Georgijus = lietuvių Jurgis) gėlė tapo jurginu.
  • Gentyje 15 rūšių, paplitusių Centrinėje Amerikoje. Lietuvoje auginama viena rūšis – didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata), kuris populiarus dekoratyvinis augalas. Sodinamas vejose ir lysvėse. Išvesta daug veislių.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite