Didžiausioje skaitytojų metų šventėje – klasikinės literatūros Renesansas ir kultinės knygos

Kiekvienas iš mūsų turi savo mylimų knygų rinkinį, prie kurio sugrįžta skirtingais gyvenimo etapais. Vieni kūriniai mums palieka greit išblėstantį įspūdį, kiti – išmoko gyventi, mylėti, paveikia jausmus, formuoja asmenybę, nurodo kryptį. „Ką mylimos knygos pasako apie mus?“ – klaus laukiamiausias skaitytojų metų įvykis Vilniaus knygų mugė, kurios renginių programą suvienys klasikinė literatūra ir kultinės knygos.

Skirtingos kartos žvelgs į klasiką

Gyvoje parodoje „Kultiniai autoriai ant Vilniaus sienų“ netradicinį laiko patikrintų knygų sąrašą lankytojų vertinimui pateiks gatvės menininkai. Parodų rūmų aikštėje ant improvizuotų Vilniaus sienų šeši pripažinti autoriai įamžins jiems svarbius, pripažintus literatūros kūrinius.

Šeštadienį, vasario 22 d., į Nacionalinius Kristijono Donelaičio „Metų“ skaitymus susiburs per tris šimtus skaitovų iš visos Lietuvos ir iškilmingai nuo pradžių iki pabaigos perskaitys lietuvninkų epą. Taip pat mugės metu klasiko kūrybą interpretuos R. Kazlas (poetinėje-muzikinėje pramonėje „Darbai ir dyvai“ skambės fragmentai iš poemos „Metai“), grupė „Liūdni Slibinai“, lankytojus kvies paroda „Lietuvos Homeras“.

Kultinių bei klasikiniais tapusių kūrinių tema bus plėtojama ir Knygos kino salėje. Čia žiūrovai išvys filmus, susijusius su rašytojų gyvenimais ir kūryba. Į juos lankytojai galės pažvelgti stebėdami LRT kino seansą apie K. Donelaitį „Ruduo Tolimkiemyje“ (1988, rež. J. Sabolius), biografinę dramą apie J. W. Goethes jaunystę „Goethe!“ (2010, rež. Philipp Stölzl), dokumentinį filmą „Albert’as Camus: laimės tragedija“, (2000, rež. Daniel Jean), juostą „Ieškant Romaino Gary“, (1997, rež. Olivier Mille, André Asséo) ir kitus.

Klasikinės literatūros būtį mene ir gyvenime aptars diskusijose

Dvi temos apie laiko patikrintas knygas palies tradicinės diskusijos Forume: Kaip šiandien Lietuvos teatre statoma klasika? Jei ji visada aktuali, ar būtina ją dar labiau aktualizuoti? Kiek scenos menas palankus atrasti naują klasikos skambesį? Apie visa tai mintimis diskusijoje „Nauji klasikos drbaužiai?” dalinsis Jonas Vaitkus, Dainius Gavenonis, Elona Bajorinienė.

„Būti ar nebūti?“ šiandien tapo dažnai girdima fraze, kurioje V. Šekspyras (W. Shakespear) „Hamlete“ užšifravo egzistencijos esmę. Į būties pokalbį apie kibernetinės erdvės ir klasikinės literatūros priešpriešą mokinius ir studentus pakvies Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas ir Nerijus Čepulis. Pašnekovai nagrinės šiuolaikinio gyvenimo modelius, klaus kaip mokykla skaito klasiką? Ar knyga jau pralaimėjo kovą prieš socialinius tinklus ir internetą? Ir kas laukia skaitymo ir rašymo ateityje?

Vasario 20-23 dienomis knygų mugė Vilniuje penkioliktą kartą pristatys turtingą kultūrinę programą, skaitymus, koncertus, diskusijas, susitikimus su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, dešimtis leidyklų naujienų. Išsami renginių programa, naujienos bei informacija apie bilietus pateikiama adresu www.2014vilniausknygumuge.lt

„Litexpo“ spaudos centras

Hits: 25

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite