Didžiausia per 500 metų sausra klupdo Europą. Prognozės nedžiugina

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje pranešama, kad Europa susiduria su didžiausia sausra per pastaruosius 500 metų: dviejuose trečdaliuose Europos fiksuojama sausros pavojaus padėtis arba įspėjama dėl sausros grėsmės.

 

Dėl sausringo laikotarpio Europoje kyla gaisrai, sumažėjo vidaus vandenų laivyba, elektros energijos gamyba, kai kurių augalų derlius. Prognozuojama, kad situacija gali blogėti ir tęstis dar keletą mėnesių.

Europos sausrų stebėjimo tarnybos, valdomos Europos Komisijos, rugpjūčio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad 47 proc. Europos teritorijos galioja įspėjamoji padėtis, kai dirvožemiui itin trūksta drėgmės, o 17 proc. – pavojaus padėtis, kai nukenčia augmenija.

Jau metų pradžioje daugelį Europos regionų apėmusi didelė sausra nuo rugpjūčio pradžios toliau plečiasi ir stiprėja. Tikėtina, jog tokios sąlygos Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regione tęsis bent iki šių metų lapkričio.

Šią vasarą didžiojoje Europos dalyje ištisas savaites tvyrojo karščiai, kurie dar labiau didino sausrą, sukėlė miškų gaisrų, kenkė žmonių sveikatai. Ypač nukentėjo vasariniai pasėliai: 2022 m. kukurūzų derlius bus 16 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį, o sojos pupelių ir saulėgrąžų derlius sumažės atitinkamai 15 proc. ir 12 proc.

Įtaka energetikai

Sausra neigiamai paveikė hidroenergijos gamybą, o dėl vandens, skirto aušinimo sistemoms maitinti, trūkumo nukentėjo ir kiti elektros energijos gamintojai. Dėl žemo vandens lygio sutriko vidaus vandenų laivyba, o tai paveikė anglių ir naftos transportą.

Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Rumunija, Vengrija, Šiaurės Serbija, Ukraina, Moldova, Airija ir Jungtinė Karalystė padėtis vis blogėja. Mokslininkų įspėjimas paskelbtas po to, kai visoje Europoje sparčiai žemėjant upių lygiui išryškėjo praeities reliktai. Tai vadinamieji bado akmenys, įspėjantys apie galimą badą, ir nuskendusių Antrojo pasaulinio karo nacių laivų likučiai.

Po upė nuseko 2 metrus

Visoje Europoje dėl sausros galingos upės vos teka. Tai gali turėti dramatiškų pasekmių pramonei, krovinių gabenimui, energijos ir maisto gamybai. Su visomis šiomis pasekmėmis susiduriama kaip tik tuo metu, kai dar ir dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje trūkinėja tiekimo grandinės bei kyla kainos.

Vietomis Luarą – ilgiausią Prancūzijos upę – dabar galima pereiti pėsčiomis, ji dar niekada netekėjo taip lėtai. Reinas sparčiai tampa nebepralaidus baržų eismui. Italijoje Po upės lygis yra 2 metrais žemesnis nei įprastai, todėl nukentėjo pasėliai. Serbija gilina Dunojų.

Dėl klimato kaitos neįprastai sausa žiema ir pavasaris, po kurių sekė rekordinė vasaros temperatūra ir pasikartojančios karščio bangos, lėmė tai, kad svarbiausi Europos vandens keliai nuseko ir įkaito. Sausra Italijoje privertė taupyti vandenį.

1233 km ilgio Reino upė, šimtmečius buvusi gyvybiškai svarbi šiaurės vakarų Europos ekonomikos dalis, teka nuo Šveicarijos per Vokietijos pramonės širdį ir pasiekia Šiaurės jūrą Roterdamo uoste. Visiškai sustabdžius Reino baržų eismą, Vokietijos ir Europos ekonomika patirtų didelį smūgį. Ekspertai apskaičiavo, kad 2018 m. sustabdžius laivybą šešiems mėnesiams, tai kainavo apie 5 mlrd. Eurų. Dėl žemo vandens lygio prognozuojama, kad šiais metais Vokietijos ekonomikos augimas sumažės 0,2 proc.

Upių vanduo aušina atomines elektrines

Nors ES teigė, kad krovinių gabenimo vandens keliais didinimas 25 proc. yra vienas iš bloko žaliojo pereinamojo laikotarpio prioritetų, Vokietija šiuo metu stengiasi nukreipti krovinių gabenimą geležinkeliais ir keliais. Standartiniam baržos kroviniui pakeisti reikia nuo 40 iki 100 sunkvežimių.

Prancūzijos upės gal ir nėra tokios svarbios krovinių gabenimo arterijos, tačiau jomis aušinamos branduolinės elektrinės, kuriose pagaminama 70 proc. šalies elektros energijos, o jos kainos pasiekė rekordines aukštumas. Griežtos taisyklės reglamentuoja, kiek atominės elektrinės, išleisdamos aušinimo vandenį, gali pakelti upės temperatūrą, o jei dėl rekordiškai žemo vandens lygio ir aukštos oro temperatūros upė jau yra perkaitusi, elektrinės neturi kitos išeities, kaip tik mažinti gamybą.

Europai gresiant vis didesnei energetikos krizei, o Garonos, Ronos ir Luaros upėms jau esant per šiltoms, kad būtų galima išleisti aušinimo vandenį, Prancūzijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija  leido penkioms elektrinėms laikinai pažeisti taisykles.

Krovinių gabenimas 2 850 km ilgio Dunojaus upe taip pat labai sutriko, todėl Serbijos, Rumunijos ir Bulgarijos valdžios institucijos pradėjo gilinti dalį kanalų, o baržos, gabenančios daugiausia elektros generatoriams skirtą kurą, laukia, kol galės pajudėti. Netgi Norvegija, kuri apie 90 proc. elektros energijos gamina iš hidroenergijos, pareiškė, kad dėl neįprastai žemo jos rezervuarų lygio galiausiai gali tekti apriboti elektros energijos eksportą.

Ispanijoje vandens gėlinimo įrenginiai, kuriuose sūrus vanduo paverčiamas geriamuoju, įgijo didelę reikšmę. Dėl besitęsiančios sausros jų vandens tiekimas dabar yra pagrindinis vandens šaltinis ne tik namams, bet ir žemės ūkiui.

Mažėja gėlo vandens

Kylant temperatūrai, Europos pietuose mažėja gėlo vandens atsargos, tuo pačiu žemės ūkis ir turizmas jo reikalauja vis daugiau, ypač karštesniuose ir sausesniuose regionuose. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, desperatiškai siekiančios padidinti vandens tiekimą, investuoja į įvairius projektus, pavyzdžiui, vandens kaupimo rezervuarus ar gėlinimo įrenginius, kuriuose sūrus vanduo paverčiamas geriamuoju vandeniu.

Ispanijoje šiuo metu yra apie 700 gėlinimo įrenginių, kasdien aprūpinančių geriamuoju vandeniu apie 10 mln. žmonių. Numatoma, kad per artimiausius 50 metų gėlinimo veiklos mastas Ispanijoje išaugs dvigubai.

Lietuvoje viena po kitos fiksuojamos karščio bangos, kai temperatūrų stulpeliai siekia 30°C ir daugiau. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų nuomone,  kol kas sausros rizikos Lietuvoje nėra. Rugpjūtį užfiksuotos dvi karščio bangos, ko gero, bus fiksuojama ir trečia. Karščio bangas reikėtų sieti su kaitra, kai didesnė nei 30 laipsnių temperatūra laikosi tris ar daugiau dienų iš eilės.

Liūtiniai krituliai, kai nelyja ir vėliau iškrinta didelis kritulių kiekis, taip pat yra padažnėję. Visa tai yra klimato kaitos rezultatas. Todėl akivaizdu, kad temperatūra bet kokiu atveju kils, klimatas šils, o su tuo susiję intensyvūs stichiniai reiškiniai neš žalą ūkiui, ekonomikai, žmonių sveikatai ir t. t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite