Didysis valymas dalgiu…

Seimo svarstytinų dokumentų sąraše – Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisos.
„Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms (po 4 metus) iš eilės“ – šį sakinį, sprendžiant iš svarstymo, siūloma išbraukti.
Kas siūloma? Ką nuspręs Seimas?
Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisos nuo jo įsigaliojimo būtų taikomas švietimo, socialinių paslaugų, kultūros centrų ir kitų įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš biudžeto išlaikomų įstaigų vadovai į pareigas būtų priimami tik konkurso būdu, tik turintys aukštąjį išsilavinimą, o jeigu jo neturi ir iki 2022 m. sausio 1 d. negaus diplomo, iš darbo būtų atleisti be išeitinės išmokos. Taip pat ir nusikaltę valstybės tarnyboje, šiurkščiai pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, o nuo pažeidimo paaiškėjimo nėra praėję treji metai, jeigu yra padarę korupcinio pobūdžio nusižengimų, nekalbant apie teistumą ir kt., į vadovus negalės pretenduoti.
Šio įstatymo pataisos Lietuvoje palies tūkstančius įstaigų vadovų.
Argumentai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje diskutuota, jog priėmus nuostatą, kad biudžetinių įstaigų vadovai galėtų tai pačiai įstaigai vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, būtų susiduriama su situacija (ypač regionuose), kad nebebus kam vadovauti šioms įstaigoms. Mat savivaldybių atstovai nurodė, kad biudžetinių įstaigų vadovų darbo užmokestis yra per mažas, kad būtų galima pritraukti kompetentingus asmenis, o siūlomu projektu net ir iš gerai dirbančių vadovų atimama teisė vadovauti tai pačiai įstaigai.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių veikla antrosios 4 metų kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, leisti dalyvauti konkurse tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms eiti. Tai skatintų vadovus dirbti kuo geriau.
Komiteto siūlymas
Pasibaigus pirmajai (4 metų) kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis jo sutikimu pratęsiama antrai kadencijai, jeigu visi kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų, darbo sutartis su juo būtų nutraukiama, neišmokant išeitinės išmokos. Jeigu vadovo kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, jis turėtų teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir laimėjęs vėl taptų įstaigos vadovu naujai kadencijai. Tokią pataisą siūlo komitetas.
Kitokios nuomonės
Seimo narys Ričardas Juška teikia Seimui svarstyti siūlymą, kurio esmė – po gerai dirbtų dviejų vadovo kadencijų atleisti jį iš darbo ir išmokėti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, jeigu šis vadovas nedalyvaus konkurse į eitąsias pareigas. Jeigu dalyvaus konkurse ir jį laimės, bus sudaryta darbo sutartis, šis vadovas iš naujo pradės dviejų kadencijų trukmės darbą.
Seimo narys Povilas Urbšys siūlo gerai dirbančio vadovo darbo sutartį po pirmos 4 metų kadencijos pratęsti antrai 4 metų kadencijai, po kurios būtų atleidžiamas iš darbo be išeitinės išmokos ir galėtų dalyvauti įstaigos, kuriai vadovavo 8 metus, vadovo konkurse.
Šilutėje – neramu
Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kuri yra Lietuvos kultūros savivaldos kolegijos kanclerė, teigia: „Mes ne prieš vadovų kadencijas, mes – už jas, tačiau neužkertant kelio gerai dirbančiam vadovui, kuris yra puikus kultūros vadybininkas, dalyvauti konkurse į eitas pareigas. Gerai dirbančių žmonių nebaudžia! Gerai dirbančius – vertina, skatina, gerbia. Socialiai neteisinga atleisti gerai dirbusį žmogų net be išeitinės išmokos“.

Vilma Griškevičienė sako suprantanti, kad vadovų kaita – europietiška praktika, tačiau mūsų biudžetinių įstaigų vadovai juk negauna europietiškų atlyginimų…
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Šilutės rajone nauji vadovai vadovauja F. Bajoraičio viešajai bibliotekai ir Šilutės H. Šojaus muziejui. Anot V. Griškevičienės, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova irgi neturi didelio šios įstaigos vadovės darbo stažo. Tačiau yra dar keturi kultūros centrai, kurių direktoriams, ko gero, atėjo nerimo metas. Daugiau negu po 10 ir daugiau metų Vydūno kultūros centrui Kintuose vadovauja Rita Tarvydienė, Salos etnokultūros ir informacijos centrui Rusnėje – Birutė Servienė, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrui Bikavėnuose – Marytė Matevičienė ir Žemaičių krašto etnokultūros centrui Žemaičių Naumiestyje – Valerijonas Krutikovas. Visi centrai globoja po dvi seniūnijas.
2016 m. Rita ir Romas Tarvydai už Šilutės krašto garsinimą įvertinti garbingiausiu rajono apdovanojimu – „Sidabrinės nendrės“ premija, 2014 m. už vaisingą kultūrinę veikla Šilutės „Rotary“ klubas šiuos žmones apdovanojo Hugo Šojaus statulėle. Visas Vydūno kultūros centro įvairių apdovanojimų sąrašas ilgas – gerokai per 20 ministerijos, apskrities bei rajono padėkų ir t. t. Nuo 2003 m. šiame centre vykstantis emalio meno kūrėjų simpoziumas išaugintas iki tarptautinio, kai sulaukiama menininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Šių stovyklų 100 darbų kolekcija eksponuota visoje Lietuvoje.
Tautodailininkė, karpinių meistrė B. Servienė taip pat yra nemažai sukaupusi Kultūros ministerijos, buvusios apskrities administracijos bei Savivaldybės apdovanojimų. Bikavėniškė M. Matevičienė 2006 m. džiaugėsi, kad šio centro kapela įvertinta „Sidabrinės nendrės“ premija.
V. Griškevičienė retoriškai klausia, negi tokie vadovai staiga taps nebereikalingi, jiems net išeitinės išmokos nemokės, uždraus net konkurse dalyvauti… O kur jiems dėtis, iš ko gyventi, nes jau per vargus šiek tiek augusios algos tesiekia 725-760 Eur, išskaičius mokesčius?
Šie žmonės tikrai nesusikrovė turtų, iš kurių galėtų sotūs gyventi ir be darbo.
Visų paminėtų vadovų veiklos ataskaitoms Savivaldybės taryba kasmet pritaria, neturi priekaištų. V. Griškevičienė sako suprantanti, kad vadovų kaita – europietiška praktika, tačiau mūsų biudžetinių įstaigų vadovai negauna europietiškų atlyginimų…
Abejonės
Minimos įstatymo pataisos nebuvo aptartos su savivaldybių kultūros bendruomene, neišanalizuota Lietuvos savivaldybių kultūros įstaigų vadovų situacija, galimos grėsmės, galimybės. Valstybė nemažai investuoja į vadovų tobulinimą ir jų rengimą. Pinigai – vėjais?
Kur šis specialistas gali gauti darbą po 8 metų?
Dėl dažnos vadovų kaitos bus kliuvinių įgyvendinant strateginius planus. Kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius tarptautinius projektus, kurių iniciatoriai, vadovai dažniausiai ir yra įstaigų vadovai. Atsakingų asmenų kaita kūrybinio proceso metu – ydinga praktika. Dažnai savivaldybių kultūros lyderiai yra stiprūs partneriai, jie geba burti bendruomenes, motyvuoti kūrybinei veiklai, generuoti sumanymus, suburti savanorius ir rėmėjus. Tokiai lyderystei susiformuoti neužtenka ketverių ar aštuonerių metų, tradicijos kuriamos ir bendruomenės narių pasitikėjimas įgaunamas per ilgus metus.
Lietuvos regionų savivaldybėse daugėja atvejų, kai, paskelbus konkursus, neatsiranda norinčių juose dalyvauti arba pretendentai yra menkos kvalifikacijos, netinkamo išsilavinimo ir nelaimi konkurso. Kultūros ministerija ne kartą turėjo koreguoti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į kultūros įstaigų vadovus. Regionuose trūksta kvalifikuotų patyrusių kultūros ir meno vadybininkų – lyderių.
Maži atlyginimai ir ribotos galimybės realizuoti idėjas netraukia jaunų specialistų į regionus. Įstatymo pakeitimas iš esmės užkirs kelią jaunam kūrėjui – lyderiui vykti į mažą bendruomenę ir ten kurtis bei gyventi. Žinodamas, kad tedirbs 8 metus, jis neims paskolos būstui, nepirks buto, o tai siejasi ir su šeimos kūrimu ar turimos gerove, vaikų auginimu.
Kultūros įstaigų vadovai kasmet teikia ataskaitas bendruomenei, savininkui – Savivaldybės tarybai, kuri jas vertina – pritaria ar nepritaria. Įsiteisėjo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas: „Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį…“
Vadinasi, galimybė atleisti blogai dirbantį vadovą jau yra.
Stasė SKLUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiuose bus įteikta 14-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigta premija

Gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno gerbėjus kvies jau 18-ąjį kartą pakvies į Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šios šventės metu bus įteikta jau 14-oji Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui. Jei tik oro sąlygos leis, šiemet ši šventė bus kiek kitokia, neįprasta – renginio dalyviai ir svečiai bus pasitinkami žalumos

Policijos pareigūnai įspėja: sukčiai nesnaudžia!

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuo 2022 m. pradžios dėl sukčiavimo, pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, pradėjo 28 ikiteisminius tyrimus. Pareigūnai pastebi, kad šios nusikalstamos veikos intensyvėja, todėl ragina gyventojus būti budriais ir neleisti sukčiams pasinaudoti jūsų patiklumu. Nespauskite gautos melagingos nuorodos! Per pirmąsias gegužės mėnesio dienas pareigūnai pradėjo 6 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atvejų. Gegužės 3 d. vyras, gim. 1974 m., telefonu gavęs „banko“ žinutę su nurodyta nuoroda, ją paspaudė ir, suvedęs prašomus savo banko duomenis, sąskaitoje

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Pasirinktą verslą plėtoti bus kur kas paprasčiau, jei…

Drąsiai galima sakyti, kad sprendimas pradėti verslą, yra vienas geriausių. Tai atveria labai daug nuostabių galimybių: realizuoti sumanymus bei siekti svajonių; savo darbais keisti pasaulį; kurti darbo vietas. Žinoma, ir pelnas nėra išimtis – būtent verslas atveria galimybę siekti  finansinės nepriklausomybės. Visgi, svarbu pabrėžti, kad ir verslo plėtojimas neretai kelia tam tikrų iššūkių. Taip pat labai dažnai tenka susidurti su ypač didelėmis laiko, energijos ar finansų sąnaudomis. Gera žinia yra ta, kad jei tik bus priimami tinkami sprendimai, tai pasirinktą

Taip pat skaitykite