Didysis valymas dalgiu…

Seimo svarstytinų dokumentų sąraše – Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisos.
„Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms (po 4 metus) iš eilės“ – šį sakinį, sprendžiant iš svarstymo, siūloma išbraukti.
Kas siūloma? Ką nuspręs Seimas?
Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisos nuo jo įsigaliojimo būtų taikomas švietimo, socialinių paslaugų, kultūros centrų ir kitų įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš biudžeto išlaikomų įstaigų vadovai į pareigas būtų priimami tik konkurso būdu, tik turintys aukštąjį išsilavinimą, o jeigu jo neturi ir iki 2022 m. sausio 1 d. negaus diplomo, iš darbo būtų atleisti be išeitinės išmokos. Taip pat ir nusikaltę valstybės tarnyboje, šiurkščiai pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, o nuo pažeidimo paaiškėjimo nėra praėję treji metai, jeigu yra padarę korupcinio pobūdžio nusižengimų, nekalbant apie teistumą ir kt., į vadovus negalės pretenduoti.
Šio įstatymo pataisos Lietuvoje palies tūkstančius įstaigų vadovų.
Argumentai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje diskutuota, jog priėmus nuostatą, kad biudžetinių įstaigų vadovai galėtų tai pačiai įstaigai vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, būtų susiduriama su situacija (ypač regionuose), kad nebebus kam vadovauti šioms įstaigoms. Mat savivaldybių atstovai nurodė, kad biudžetinių įstaigų vadovų darbo užmokestis yra per mažas, kad būtų galima pritraukti kompetentingus asmenis, o siūlomu projektu net ir iš gerai dirbančių vadovų atimama teisė vadovauti tai pačiai įstaigai.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių veikla antrosios 4 metų kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, leisti dalyvauti konkurse tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms eiti. Tai skatintų vadovus dirbti kuo geriau.
Komiteto siūlymas
Pasibaigus pirmajai (4 metų) kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis jo sutikimu pratęsiama antrai kadencijai, jeigu visi kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų, darbo sutartis su juo būtų nutraukiama, neišmokant išeitinės išmokos. Jeigu vadovo kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, jis turėtų teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir laimėjęs vėl taptų įstaigos vadovu naujai kadencijai. Tokią pataisą siūlo komitetas.
Kitokios nuomonės
Seimo narys Ričardas Juška teikia Seimui svarstyti siūlymą, kurio esmė – po gerai dirbtų dviejų vadovo kadencijų atleisti jį iš darbo ir išmokėti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, jeigu šis vadovas nedalyvaus konkurse į eitąsias pareigas. Jeigu dalyvaus konkurse ir jį laimės, bus sudaryta darbo sutartis, šis vadovas iš naujo pradės dviejų kadencijų trukmės darbą.
Seimo narys Povilas Urbšys siūlo gerai dirbančio vadovo darbo sutartį po pirmos 4 metų kadencijos pratęsti antrai 4 metų kadencijai, po kurios būtų atleidžiamas iš darbo be išeitinės išmokos ir galėtų dalyvauti įstaigos, kuriai vadovavo 8 metus, vadovo konkurse.
Šilutėje – neramu
Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kuri yra Lietuvos kultūros savivaldos kolegijos kanclerė, teigia: „Mes ne prieš vadovų kadencijas, mes – už jas, tačiau neužkertant kelio gerai dirbančiam vadovui, kuris yra puikus kultūros vadybininkas, dalyvauti konkurse į eitas pareigas. Gerai dirbančių žmonių nebaudžia! Gerai dirbančius – vertina, skatina, gerbia. Socialiai neteisinga atleisti gerai dirbusį žmogų net be išeitinės išmokos“.

Vilma Griškevičienė sako suprantanti, kad vadovų kaita – europietiška praktika, tačiau mūsų biudžetinių įstaigų vadovai juk negauna europietiškų atlyginimų…
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Šilutės rajone nauji vadovai vadovauja F. Bajoraičio viešajai bibliotekai ir Šilutės H. Šojaus muziejui. Anot V. Griškevičienės, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova irgi neturi didelio šios įstaigos vadovės darbo stažo. Tačiau yra dar keturi kultūros centrai, kurių direktoriams, ko gero, atėjo nerimo metas. Daugiau negu po 10 ir daugiau metų Vydūno kultūros centrui Kintuose vadovauja Rita Tarvydienė, Salos etnokultūros ir informacijos centrui Rusnėje – Birutė Servienė, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrui Bikavėnuose – Marytė Matevičienė ir Žemaičių krašto etnokultūros centrui Žemaičių Naumiestyje – Valerijonas Krutikovas. Visi centrai globoja po dvi seniūnijas.
2016 m. Rita ir Romas Tarvydai už Šilutės krašto garsinimą įvertinti garbingiausiu rajono apdovanojimu – „Sidabrinės nendrės“ premija, 2014 m. už vaisingą kultūrinę veikla Šilutės „Rotary“ klubas šiuos žmones apdovanojo Hugo Šojaus statulėle. Visas Vydūno kultūros centro įvairių apdovanojimų sąrašas ilgas – gerokai per 20 ministerijos, apskrities bei rajono padėkų ir t. t. Nuo 2003 m. šiame centre vykstantis emalio meno kūrėjų simpoziumas išaugintas iki tarptautinio, kai sulaukiama menininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Šių stovyklų 100 darbų kolekcija eksponuota visoje Lietuvoje.
Tautodailininkė, karpinių meistrė B. Servienė taip pat yra nemažai sukaupusi Kultūros ministerijos, buvusios apskrities administracijos bei Savivaldybės apdovanojimų. Bikavėniškė M. Matevičienė 2006 m. džiaugėsi, kad šio centro kapela įvertinta „Sidabrinės nendrės“ premija.
V. Griškevičienė retoriškai klausia, negi tokie vadovai staiga taps nebereikalingi, jiems net išeitinės išmokos nemokės, uždraus net konkurse dalyvauti… O kur jiems dėtis, iš ko gyventi, nes jau per vargus šiek tiek augusios algos tesiekia 725-760 Eur, išskaičius mokesčius?
Šie žmonės tikrai nesusikrovė turtų, iš kurių galėtų sotūs gyventi ir be darbo.
Visų paminėtų vadovų veiklos ataskaitoms Savivaldybės taryba kasmet pritaria, neturi priekaištų. V. Griškevičienė sako suprantanti, kad vadovų kaita – europietiška praktika, tačiau mūsų biudžetinių įstaigų vadovai negauna europietiškų atlyginimų…
Abejonės
Minimos įstatymo pataisos nebuvo aptartos su savivaldybių kultūros bendruomene, neišanalizuota Lietuvos savivaldybių kultūros įstaigų vadovų situacija, galimos grėsmės, galimybės. Valstybė nemažai investuoja į vadovų tobulinimą ir jų rengimą. Pinigai – vėjais?
Kur šis specialistas gali gauti darbą po 8 metų?
Dėl dažnos vadovų kaitos bus kliuvinių įgyvendinant strateginius planus. Kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius tarptautinius projektus, kurių iniciatoriai, vadovai dažniausiai ir yra įstaigų vadovai. Atsakingų asmenų kaita kūrybinio proceso metu – ydinga praktika. Dažnai savivaldybių kultūros lyderiai yra stiprūs partneriai, jie geba burti bendruomenes, motyvuoti kūrybinei veiklai, generuoti sumanymus, suburti savanorius ir rėmėjus. Tokiai lyderystei susiformuoti neužtenka ketverių ar aštuonerių metų, tradicijos kuriamos ir bendruomenės narių pasitikėjimas įgaunamas per ilgus metus.
Lietuvos regionų savivaldybėse daugėja atvejų, kai, paskelbus konkursus, neatsiranda norinčių juose dalyvauti arba pretendentai yra menkos kvalifikacijos, netinkamo išsilavinimo ir nelaimi konkurso. Kultūros ministerija ne kartą turėjo koreguoti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į kultūros įstaigų vadovus. Regionuose trūksta kvalifikuotų patyrusių kultūros ir meno vadybininkų – lyderių.
Maži atlyginimai ir ribotos galimybės realizuoti idėjas netraukia jaunų specialistų į regionus. Įstatymo pakeitimas iš esmės užkirs kelią jaunam kūrėjui – lyderiui vykti į mažą bendruomenę ir ten kurtis bei gyventi. Žinodamas, kad tedirbs 8 metus, jis neims paskolos būstui, nepirks buto, o tai siejasi ir su šeimos kūrimu ar turimos gerove, vaikų auginimu.
Kultūros įstaigų vadovai kasmet teikia ataskaitas bendruomenei, savininkui – Savivaldybės tarybai, kuri jas vertina – pritaria ar nepritaria. Įsiteisėjo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas: „Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį…“
Vadinasi, galimybė atleisti blogai dirbantį vadovą jau yra.
Stasė SKLUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Durų dizaino patarimai: ką rinktis, norintiems išskirtinumo?

Ką jau ką, tačiau duris surasime kiekvienuose namuose. Belieka tik pridurti, kad šiandieniniai vartotojai durims kelia vis daugiau reikalavimų. Vienas iš jų – norima, kad durys būtų unikalios, išskirtinės. Tad, jei ir jūs esate vienas iš tų žmonės, kuriam taip pat tai yra labai svarbu, labai tikėtina, kad jums padės šie puikūs durų dizaino patarimai. Nevenkite skirtingų žaliavų Dėmesį verta atkreipti į tai, kad gaminys, kuris pagamintas tik iš vienos žaliavos, retai kada gali sužavėti išskirtinumu. Kur kas geriau rinktis

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje

Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Iš jų 44 registruoti Kauno, 29 – Šiaulių, 28 – Vilniaus, 3 – Panevėžio ir 1 – Klaipėdos apskrityse. 1 mirties atvejis užfiksuotas Vilniuje. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 4490. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 2051 žmogus. Nuo jos mirė 92 žmonės. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 2327 žmonės. Šią

Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Pagerbė tylos minute „Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus,