Devyniasdešimtmetis Grigorijus deklamuoja eiles

Sodų gatvėje, Šilutėje, gyvenantį Grigorijų Sologubovą pasveikinti 90-ojo gimtadienio proga atvyko Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, seniūno pavaduotojas Algis Ivanauskas ir socialinė darbuotoja Oksana Kalitina. Sveikintojus pasitiko žmona Valentina, dukros Marina ir Olga.

Su jubiliejumi Grigorijų Sologubovą sveikino dukros, žmona ir Savivaldybės bei seniūnijos atstovai.

Gyvenimo sūkuryje
Jubiliato dukra Marina pasakojo, kad tėvelis gimė Želniškių kaime, netoli Krekenavos, 1929 m. lapkričio 17 d. „Jų šeimoje augo keturi vaikai, tėvelis buvo jauniausias. Baigė pradžios mokyklą, vėliau įstojo į milicijos mokyklą. Šeima anksti neteko maitintojo. Sunku buvo išgyventi, žemės po karo dirvonavo, o dar ir namai sudegė. Ištuštėjusioje Krekenavoje buvo daug tuščių namų. Valdžia leido vieną medinį namą nugriauti, skyrė traktorius, tėvelis su savo broliais surentė kaime naują namą. O unikalumas to kaimo – ten gyveno beveik vien Sologubovai, nors ir ne giminaičiai, – pasakojo dukra Marina. Netoli Krekenavos, Pempių Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvėje tėvelis buvo pakrikštytas. Aplinkui gyveno daug sentikių, jie visi gerai sutardavo su kaimynais, sutardavo ir su visomis valdžiomis. Gal todėl, kad tėvelis sentikis, šeima atsirado Šilutėje. Tėvelis mėgdavo su šeima nuvažiuoti į savo vaikystės kaimą“.

Baigęs milicijos mokyklą, Grigorijus išvyko į Uralą, į Permės sritį. Ten po karo buvo daug kalėjimų, tremtinių. Būsimoji žmona Valentina atvažiavo į Permę ieškoti savo tėvų, ten ir susipažino su būsimu vyru ir nebesiskyrė. Vėliau Grigorijus buvo paskirtas į Šilutę. Dvidešimt aštuonerius metus išdirbo milicininku.

Jubiliatas su žmona Valentina.

„Tėvelis visą laiką skatino mus mokytis, skaityti enciklopedijas, domėtis naujovėmis. Buvo labai geras mums, rūpestingas, atsakingas. Daug sportuodavo. Niekada nelikdavo abejingas, jei kam nors reikėdavo pagalbos, ar mieste pastebėdavo kokią negerovę. Visada stengdavosi išsiaiškinti, padėti žmogui. Yra ne kartą gavęs padėkų, net laikraštyje jam buvo įdėta padėka iš Ukrainos“, – viena per kitą pasakojo ilgaamžio dukros.

Eilėmis – prieš negeroves
Išėjęs į pensiją Grigorijus daug laiko praleisdavo darbuodamasis sode. „Tėvelis turėjo vieną silpnybę – niekada nerakindavo namelio durų, neslėpdavo darbo įrankių, nes taip buvo įprasta kaime. Kartą dingo šakė, kurią paliko įsmeigtą lysvėje. Po to atsitikimo tėvelis sukūrė eilėraštį, kuriame kreipėsi į žmogų, pavogusį šakę. Prašė grąžinti, apeliavo į sąžinę ir liepė eiti į bažnyčią pasimelsti, kad jam būtų atleistos nuodėmės… Eilėraštį atspausdino ant lapo pas pažįstamus žmones ir pakabino sodų bendrijos skelbimų lentoje. Ir štai – po poros dienų šakė buvo savo vietoje…“ – linksmai pasakojo dukra Marina.

Grigorijus Sologubovas su milicijos darbuotojo uniforma.

Tada susikaupęs senolis padeklamavo visą savos kūrybos eilėraštį, gražiai surimuotą, sukurtą prieš kelias dešimtis metų, apie tą atsitikimą. Ir dar vieną padeklamavo, kurį dedikavo savo žmonai.
Šiandien senolis džiaugiasi dviem užaugintomis dukromis, kurios pasirinko pedagogo kelią. Turi keturis anūkus ir šešis proanūkius. Sveikata per daug nesiskundžia, tik gaila, kad jau nebegali vienas tolėliau išeiti iš namų, vienas pasivaikščioti, kaip anksčiau, pasikalbėti su sutiktais žmonėmis.

Savivaldybės ir seniūnijos atstovai, sveikindami jubiliatą garbingos sukakties proga, linkėjo geros sveikatos, šviesių dienų, o išeidami pažadėjo apsilankyti po penkerių metų, kai jubiliatas švęs devyniasdešimt penkerių metų sukaktį.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa