Devyni dešimtmečiai, paspalvinti dainomis
Pirmadienį savivaldybės ir seniūnijos atstovai vyko į Grabupius sveikinti Eleną Bartkienę, gimusią sausio 13 dieną prieš 90 metų. Žvali jubiliatė, padėkojusi už jai parodytą dėmesį, papasakojo apie savo gyvenimą ir padainavo keletą dainų, kurios ją lydi visą gyvenimą.
Į sodybą, kurioje gyvena gražaus jubiliejaus sulaukusi Elena Bartkienė, veda ilgas baltas kelias, apaugęs medžiais, pasipuošusiais puriu sniegu. Vartelius atkėlė dukra Virginija, pakvietusi į vidų. Svečius pasitiko pati jubiliatė.
Jubiliatę sveikino ir perdavė savivaldybės vadovų linkėjimus Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Palinkėjo sveikatos ir įteikė dovanėlę. Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, puikiai pažįstantis savo seniūnijos ilgaamžius, linkėjo: ,,Tegul gražūs jūsų metai pasipildo dar geru dešimtmečiu…“ Palinkėjo sveikatos ir įteikė puokštę gėlių. Sveikino ir Šilutės seniūnijos socialinė darbo organizatorė Lina Ozgirdaitė.
Jaunystė prabėgo Žemaitijoje
Elena Menzoriūtė–Bartkienė gimė netoli Luokės, Kinčiulių kaime, iš kurio kilęs ir garsusis svieto lygintojas Tadas Blinda. Tėvai ūkininkavo, turėjo 25 hektarus žemės. Šeimoje augo septyni vaikai – keturi broliai ir trys seserys. Nors darbų namuose visiems užtekdavo, Elena ėjo į mokyklą ir baigė 5 klases.
Vėliau, gyvendama pas dėdę netoli Luokės, susitiko savo būsimą vyrą Zigmą. Kai Zigmas išėjo į kariuomenę, draugavo su jo seserimis, rašė savo draugui laiškus. Jam sugrįžus, susituokė. Jaunieji buvo kupini jėgų ir svajonių: Elenai buvo 22 metai, Zigmui – 25-eri. Į Grabupius pora atvyko ne iš karto – teko darbuotis Klaipėdoje. Ten gimė trys jų atžalos. Atsikėlę į Grabupius, abu su vyru dirbo tuometiniame Jonaičių tarybiniame ūkyje. Elena daugiausia laiko praleisdavo su vaikais, vasaromis melždavo ūkio karves.
Darbo nesikratantys Bartkai augino penkis vaikus (vienas sūnus yra žuvęs).
Džiaugėsi gyvenimu
Šiandien Elena gyvena pas dukrą Virginiją minėtoje gražioje sodyboje, gamtos apsuptyje. „Kartais nuvažiuoju ir į Kauną pas dukterį Reginą, tačiau, kiek pabuvusi, noriu sugrįžti į savo kraštą, kur viskas pažįstama ir artima, – pasakojo E. Bartkienė. – Čia gyvena ir mano sūnūs Kazimieras bei Edvardas, marčios ir anūkai – čia mano namai“.
Paklausta, ar mėgsta žiūrėti televizorių, ar skaito laikraščius, jubiliatė sakė, kad labiausiai už viską mėgsta skaityti ir dainuoti. „Žurnalą „Savaitė“ perskaitau visą, ir laikraščius paskaitinėju, kai tik patenka koks į rankas. O dainuoti pamėgau dar mokykloje. Net Vilniuje su kitomis dainininkėmis esu dainavusi. Ilgaamžiškumo paslapties neturiu – visą laiką laikėme gyvulių, valgėme mėsą, daug daržovių. Žiemai prisiraugdavome didelę statinę kopūstų, užsukusi į vaistinę ir vitaminų nusipirkdavau – save reikia mylėti“, – pasakojo jubiliatė, netrukus užtraukusi negirdėtą patriotinę dainą. „Ne veltui gimusi sausio 13-ąją“, – pajuokavome.
Jubiliatė džiaugiasi turėdama dvylika anūkų ir aštuonis proanūkius. Tik vienas anūkas gyvena užsienyje, visi kiti – Lietuvoje. Bartkų namai visada būdavo pilni žmonių, mat didelė šeima, gražiai sugyveno su kaimynais.
,,Ir šiandien vaikai susirenka per šventes, lauke kepa šašlykus, užsikuria pirtį. Mane gražiai pasveikino su jubiliejumi“, – džiaugdamasi pasakojo jubiliatė, rodydama į gražias gėlių puokštes, ant stalo ir sekcijos lentynose.
Birutė Morkevičienė