Dėmesys Macikų lageriams
Liepos 26 d. Švėkšnoje ir Šilutėje lankėsi Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė ir Lietuvos įvaizdžio grupės projektų vadovas Linas Vingelis bei Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė.
Svečiai susitiko su Šilutės r. savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu, jo pavaduotoju Sigitu Šepučiu, administracijos direktoriumi Virgilijumi Pozingiu, kitais Savivaldybės specialistais. Pokalbis vyko Šilutės H. Šojaus muziejuje. Tema – Švėkšnos sinagogos, Macikų lagerių komplekso ir kapinių bei Armalėnuose rastos Antrojo pasaulinio karo belaisvių masinės laidojimo vietos tvarkymas, darbų eiga.
Liepos 17 d. Vyriausybė savo nutarimu patvirtino Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir sovietų sąjungos gulago lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją, kuriai vadovauja D. Matulionis, jo pavaduotojas – vicemeras S. Šeputis, į komisiją dar įeina Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, ministerijų atstovai. Iš viso priežiūra rūpinsis 11 asmenų komisija.
Kas bus Švėkšnos sinagogoje?
Į Šilutę svečiai atvyko jau apžiūrėję Švėkšnos sinagogą. Sutvarkytas ano pastato stogas, restauruojamos vertingos statinio vietos, suplanuota tvarkyti fasadą. D. Matulionis džiaugėsi, jog Švėkšnos miestelio centras gražiai sutvarkytas, čia stovi paminklas. Į tai meras V. Laurinaitis atsakė, kad Švėšna garsi ir tuo, jog čia pastatytas kol kas vienintelis Lietuvoje paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui – Švėkšnos krašte gimusiam ir augusiam Kazimierui Steponui Šauliui.
Dėl sinagogos tvarkymo D. Matulionis priekaištų neturėjo, tik užsiminė, jog svarbu būsią, kas tame pastate įsikurs. Vėliau V. Griškevičienė „Pamariui“ sakė, kad ten bus perkeltas daug vertingų eksponatų turintis Švėkšnos muziejus, dabar veikiantis mokyklos pastato rūsyje. Sinagonai tvarkyti šiemet gauta 270 tūkst. Eur, kitais metais iš paveldo tvarkymo programos pažadėta dar 70 tūkst. Eur.
Macikuose kalėjo 20 valstybių piliečiai
Svečiai apžiūrėjo Macikų lagerių kompleksą ir kapines bei aptiktą Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų vietą Armalėnuose. Palaikai bus palaidoti, nes negyvi belaisviai tiesiog buvo sumesti ir užkasti. Šalia kapinių Macikuose Savivaldybė suformavo tam skirtą žemės sklypą, pradėtas tų kapinių projektavimas. Macikų lagerių kompleksą papildys ir netoliese esantis pastatas, kuriame planuojamas pažintinis centras, edukacinės erdvės, bus ceremonijų vieta, monumentas ir t. t. Rodos, šis krauju permerktos žemės lopinėlis pagaliau sulaukė dėmesio ir ateityje pasikeis neatpažįstamai.
Svečiams V. Griškevičienė pasakojo, kad Šilutės H. Šojaus muziejus renka medžiagą apie kalintus ir lageryje nužudytus žmones. Gaunama atsiliepimų iš Kėdainių, Rokiškio, Utenos, Varėnos ir kitų vietų. Buvo atvykę žmonių iš Azerbaidžano. Užsienio reikalų ministerija su pagalbininkais parengė užsakymą Lietuvos mokslų akademijai dėl būtinų tyrimų, nes lageriuose kalėjo beveik dvidešimties valstybių piliečiai.
Savivaldybės Kultūros skyrius su Viešųjų pirkimo skyriumi rengia dokumentus viešajam pirkimui, kurio metu paaiškės, kas laimės Armalėnuose aptiktų palaikų palaidojimo konkursą.
D. Matulionis pritarė, kad žinios apie Macikų lagerių tvarkymą turi būti viešinamos, gal atsilieps daugiau žinančių šią istoriją. URM ambasadorė ypatingiems pavedimams G. Grigaitytė pasakojo radusi du įvykių liudininkus. Vieno ministerijos darbuotojo senelis buvo kalintas Macikų lageryje. Anot D. Matulionio, verta paprašyti Lietuvos televizijos darbuotojų parengti reportažą apie Macikų lagerius, gal pradėtų ir suplanuotų darbų paviešinimas dar labiau paskleistų žinią ir rastųsi daugiau informacijos. Vokietija, JAV, kitos valstybės jau apie tai informuotos.
Savivaldybės vadovai džiaugėsi Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dėmesiu šiems istoriniams krašto objektams, kurie yra unikalūs visos Lietuvos istorijoje. „Apie tai reikia kalbėti garsiai. Nors tos vietos mena skaudžius įvykius, tačiau apie juos reikia kalbėti ir pagerbti nuo okupacijos nukentėjusių žmonių atminimą“, – kalbėjo meras V. Laurinaitis.
Šilutiškiai muziejininkai svečius pavaišino tradiciniais šišioniškių krašto gėrimais – tija bei kafija, pakvietė apžiūrėti Hugo Šojaus dvarą, o meras V. Laurinaitis prisiminimui įteikė po fotografijų albumą „Viliojantis Šilutės kraštas“.
Iš koncepcijos
Macikų lagerių sutvarkymo koncepciją su darbais 2019-2024 m. parengė premjero Sauliaus Skvernelio pernai sudaryta darbo grupė. Dokumente skelbiama, kad Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kur taip glaudžiai persipina abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros, kuriose tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinamai mirčiai. Čia nacistinių okupantų įkurtame karo belaisvių lageryje buvo kalinami Vokietijos–SSRS karo pradžioje į nelaisvę patekę sovietų kariai, vėliau didžiąją dalį kalinių kontingento sudarė antihitlerinės koalicijos karo aviacijos kariai – amerikiečiai, britai, kanadiečiai, kiti. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui stalininė Sovietų Sąjunga nacių sukurtą struktūrą pritaikė karo belaisviams vokiečiams ir jų sąjungininkams kalinti bei civilių Lietuvos gyventojų GULAG-ui.
Macikų lagerių objektų kompleksą sudaro buvusių lagerių vieta, karceris ir lagerių belaisvių kapinės. Turimais duomenimis, skirtingais laikotarpiais Macikuose, be lietuvių, buvo kalinami amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.
Atkūrus šalies nepriklausomybę, Macikų lagerių kapinėse atitinkamų užsienio šalių iniciatyva ir lėšomis spontaniškai, nesilaikant vieningo kapinių tvarkymo plano, buvo pastatyti atminimo ženklai Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams. Atminimo ženklai pastatyti stichiškai, nepaženklinti pavieniai kapų kauburėliai, neišplėtota kapinių infrastruktūra, nėra bendro paminklo, skirto visoms aukoms pagerbti.
2011 m. šalia Macikų esančiame Armalėnų kaime atkasti žmonių palaikai. Nustatyta, kad daug Macikų lageriuose 1943–1944 m. kalėjusių karo belaisvių mirė nuo dėmėtosios šiltinės ir buvo užkasti už 2 km nuo Macikų lagerių Armalėnų kaime. Spėjama, kad 0,4 ha plote po vietinės reikšmės keliu, kuriuo patenkama į gyventojų sodybas, gali būti užkasta apie 700 buvusių karo belaisvių.
Macikai – žmogiškosios tragedijos vieta, kurioje galima vaizdžiai parodyti XX a. abiejų baisiausių totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – pražūtingą esmę, atskleisti jų nežmogišką prigimtį. Pagerbiant Macikų lagerių aukų atminimą, prasminga sukurti ir pastatyti tarptautiniu mastu reikšmingą memorialą, kuris simbolizuotų totalitarinių režimų priešiškumą ir negailestingumą žmonijai.
Darbai ir lėšos
Devynių puslapių koncepcijos pabaigoje pateikiamas veiksmų planas ir tam būtinos lėšos. 2020 m. pabaigoje reikės 320 tūkst. Eur Armalėnuose aptiktų belaisvių palaikams palaidoti. Šių metų pabaigoje Macikų lagerių belaisvių kapinių inventorizacija kainuos 10 tūkst. Eur. 2021 m. 6 000 Eur kainuos informaciniai stendai apie belaisvių palaikų vietas Armalėnuose ir tikro palaidojimo vietą Macikuose. 2020 m. Macikų lagerių sutvarkymo idėjos konkursui suplanuota 15 tūkst. Eur. Komplekso sutvarkymo statybos darbų techninis projektas kainuos 80 tūkst. Eur, darbai – 1,9 mln. Eur, lagerių aukų atminimo memorialo idėjos konkursas – 12 tūkst. Eur. Istoriniai tyrimai, medžiagos iš užsienio valstybių archyvų kaupimas – 60 tūkst. Eur, o 2024 m. antrąjį ketvirtį už 20 tūkst. numatyta Eur sukurti Šilutės H. Šojaus muziejaus administruojamą interneto svetainę, skirtą Macikų lagerių istorijai viešinti.
Yra ir smulkesnių darbų bei sumų. Aišku viena, pagaliau iki 2024 m. Macikų lagerių teritorija bus galutinai sutvarkyta, belaisvių atminimas deramai įamžintas ir neliks Lietuvos bei gal dvidešimties valstybių istorijose balto lapo. Jeigu, kaip Lietuvoje įprasta, po Seimo rinkimų šie užmojai kažkam nepasirodys nereikalingi.
Stasė SKUTULIENĖ