Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.  

„Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“ – sako Lietuvos banko Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyriaus atstovas Vidas Žabinskas.

Tradiciniai kanalai, kuriais paprastai naudojasi sukčiai, gali būti el. laiškai, SMS žinutės, o kai kuriais atvejais ir socialiniai tinklai, ir skambučiai. Pagrindinis sukčių tikslas – įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio. Po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį.

Gavus el. laišką ar SMS žinutę iš neva finansų įstaigos, kai prašoma atlikti tam tikrą veiksmą, Lietuvos bankas rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

siuntėjo adresą. Dažnai atsakymą, ar rašo sukčius, galima įžvelgti jau pačiame siuntėjo adresate. Finansų įstaigos nesinaudoja tokiais bendriniais el. pašto adresais kaip Gmail, Yahoo, Yandex, Hotmail ar pan. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai registruoja el. pašto adresą, kuris iš pirmo žvilgsnio yra labai panašus į tam tikro finansinių paslaugų teikėjo naudojamą vardą, tačiau skiriasi smulkios detalės, pavyzdžiui, sukeičiamos „l“ (mažoji L) su „I“ (didžioji „i“), „i“ su „j“, „0“ (nulis) su „o“ ar „O“, „m“ su „rn“ ir pan., ir naudoja šį adresą pranešimų siuntimui bei abipusei komunikacijai. Pastebėję tokių vadinamųjų netikslumų, nutraukite bet kokį bendravimą su siuntėju;

prašomą atlikti veiksmą. Sukčiai dažnai prašo atlikti vieną iš šių veiksmų:

paspausti ant aktyvios nuorodos. Po įprastai atrodančia nuoroda dažnai slepiasi visiškai kita nuoroda, nukreipianti į kenkėjišką kodą ar netikrą interneto puslapį, skirtą neteisėtai surinkti duomenis;

atidaryti prie pranešimo prisegtą dokumentą. Kenkėjišką kodą galima įterpti į įvairaus formato dokumentus (pvz., pdf, word, excel, skaidres ir pan.).

Atidarius užkrėstą dokumentą, gali būti užvaldytas kompiuteris (pvz., gali būti užšifruojami visi duomenys ir prašoma išpirkos už atšifravimą arba gali būti įdiegtos šnipinėjimo programos, kurios rinks slaptus asmens ar verslo duomenis);

skubos veiksnį. Sukčiai dažnai stengiasi sudaryti įspūdį, kad vartotojo veiksmai turi būti neatidėliotini, priešingu atveju vartotojas gali patirti vienokių ar kitokių nuostolių, pavyzdžiui, vartotojas turi nedelsdamas suvesti savo prisijungimo duomenis, kad užkirstų kelią kažkam vykdyti operacijas jo vardu, ar atsidaryti prisegtą tariamą ataskaitą apie tuo metu vykstančius įtartinus veiksmus ir pan. Tuo siekiama sukelti streso būseną, kad žmogus nesvarstydamas atliktų sukčių reikalaujamus veiksmus. Jei gavote pranešimą apie „ištikusią bėdą“, pirmiausia susisiekite su savo banku per jo interneto svetainėje nurodytus saugius kanalus, bet ne sukčių pateiktais kontaktais;

kreipinį į gavėją. Nors šiuo atveju vienos taisyklės nėra, bet visgi verta atkreipti dėmesį, ar pranešimo pradžioje siuntėjas kreipiasi į gavėją asmeniniu ar bendriniu kreipiniu (pvz., Gerb. kliente). Jeigu kreipiamasi bendriniu kreipiniu, bet prašoma atlikti konkretų, individualų veiksmą, tai galėtų būti dar viena aplinkybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį.

Atkreipiame dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei siuntėjo adresas atrodo patikimai, bet yra kitų aplinkybių – skubos veiksnys, prašoma atlikti aktyvų veiksmą – nutraukite bet kokį bendravimą  su siuntėju ir susisiekite su savo banku ar kitu finansų rinkos dalyviu oficialiai nurodytais kontaktais.

Jeigu vis dėlto įkliuvote į sukčių pinkles ir įtariate, kad iš jūsų buvo nutekinti duomenys ar užkrėstas jūsų įrenginys, nedelsdami susisiekite su savo banku. Jokiu būdu netvirtinkite Smart-ID programėle ar mobiliuoju elektroniniu parašu užklausų, kurių patys neinicijavote. Be to, iš karto pasikeiskite savo slaptažodį tose paskyrose (el. pašto, programėlių ir kt.), kuriose jį prieš tai naudojote. Atsiminkite, kad mokėjimo operacijoms atlikti vien slaptažodžio nepakanka, reikalingas antras veiksnys, kurio sukčiai nekontroliuoja (pvz., Smart-ID patvirtinimas).

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad ši žinutė yra informacinio pobūdžio. Vartotojams įtarus, kad tapo nusikaltimo aukomis, rekomenduojame kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Lietuvos banko inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite