Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.  

„Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“ – sako Lietuvos banko Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyriaus atstovas Vidas Žabinskas.

Tradiciniai kanalai, kuriais paprastai naudojasi sukčiai, gali būti el. laiškai, SMS žinutės, o kai kuriais atvejais ir socialiniai tinklai, ir skambučiai. Pagrindinis sukčių tikslas – įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio. Po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį.

Gavus el. laišką ar SMS žinutę iš neva finansų įstaigos, kai prašoma atlikti tam tikrą veiksmą, Lietuvos bankas rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

siuntėjo adresą. Dažnai atsakymą, ar rašo sukčius, galima įžvelgti jau pačiame siuntėjo adresate. Finansų įstaigos nesinaudoja tokiais bendriniais el. pašto adresais kaip Gmail, Yahoo, Yandex, Hotmail ar pan. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai registruoja el. pašto adresą, kuris iš pirmo žvilgsnio yra labai panašus į tam tikro finansinių paslaugų teikėjo naudojamą vardą, tačiau skiriasi smulkios detalės, pavyzdžiui, sukeičiamos „l“ (mažoji L) su „I“ (didžioji „i“), „i“ su „j“, „0“ (nulis) su „o“ ar „O“, „m“ su „rn“ ir pan., ir naudoja šį adresą pranešimų siuntimui bei abipusei komunikacijai. Pastebėję tokių vadinamųjų netikslumų, nutraukite bet kokį bendravimą su siuntėju;

prašomą atlikti veiksmą. Sukčiai dažnai prašo atlikti vieną iš šių veiksmų:

paspausti ant aktyvios nuorodos. Po įprastai atrodančia nuoroda dažnai slepiasi visiškai kita nuoroda, nukreipianti į kenkėjišką kodą ar netikrą interneto puslapį, skirtą neteisėtai surinkti duomenis;

atidaryti prie pranešimo prisegtą dokumentą. Kenkėjišką kodą galima įterpti į įvairaus formato dokumentus (pvz., pdf, word, excel, skaidres ir pan.).

Atidarius užkrėstą dokumentą, gali būti užvaldytas kompiuteris (pvz., gali būti užšifruojami visi duomenys ir prašoma išpirkos už atšifravimą arba gali būti įdiegtos šnipinėjimo programos, kurios rinks slaptus asmens ar verslo duomenis);

skubos veiksnį. Sukčiai dažnai stengiasi sudaryti įspūdį, kad vartotojo veiksmai turi būti neatidėliotini, priešingu atveju vartotojas gali patirti vienokių ar kitokių nuostolių, pavyzdžiui, vartotojas turi nedelsdamas suvesti savo prisijungimo duomenis, kad užkirstų kelią kažkam vykdyti operacijas jo vardu, ar atsidaryti prisegtą tariamą ataskaitą apie tuo metu vykstančius įtartinus veiksmus ir pan. Tuo siekiama sukelti streso būseną, kad žmogus nesvarstydamas atliktų sukčių reikalaujamus veiksmus. Jei gavote pranešimą apie „ištikusią bėdą“, pirmiausia susisiekite su savo banku per jo interneto svetainėje nurodytus saugius kanalus, bet ne sukčių pateiktais kontaktais;

kreipinį į gavėją. Nors šiuo atveju vienos taisyklės nėra, bet visgi verta atkreipti dėmesį, ar pranešimo pradžioje siuntėjas kreipiasi į gavėją asmeniniu ar bendriniu kreipiniu (pvz., Gerb. kliente). Jeigu kreipiamasi bendriniu kreipiniu, bet prašoma atlikti konkretų, individualų veiksmą, tai galėtų būti dar viena aplinkybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį.

Atkreipiame dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei siuntėjo adresas atrodo patikimai, bet yra kitų aplinkybių – skubos veiksnys, prašoma atlikti aktyvų veiksmą – nutraukite bet kokį bendravimą  su siuntėju ir susisiekite su savo banku ar kitu finansų rinkos dalyviu oficialiai nurodytais kontaktais.

Jeigu vis dėlto įkliuvote į sukčių pinkles ir įtariate, kad iš jūsų buvo nutekinti duomenys ar užkrėstas jūsų įrenginys, nedelsdami susisiekite su savo banku. Jokiu būdu netvirtinkite Smart-ID programėle ar mobiliuoju elektroniniu parašu užklausų, kurių patys neinicijavote. Be to, iš karto pasikeiskite savo slaptažodį tose paskyrose (el. pašto, programėlių ir kt.), kuriose jį prieš tai naudojote. Atsiminkite, kad mokėjimo operacijoms atlikti vien slaptažodžio nepakanka, reikalingas antras veiksnys, kurio sukčiai nekontroliuoja (pvz., Smart-ID patvirtinimas).

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad ši žinutė yra informacinio pobūdžio. Vartotojams įtarus, kad tapo nusikaltimo aukomis, rekomenduojame kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Lietuvos banko inf. 

Hits: 52

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite