Dėmesingas žvilgsnis į praeitį

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šilutiškiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite–Flick ir kraštiečiu rašytoju profesoriumi, hab. dr. Roku Flick‘u, kuris papasakojo apie savo romaną „Pradingę klajojančiam smėlyje“. Ištraukas iš romano skaitė rašytojo žmona aktorė Regina. 

Truputis muzikos, poezijos ir prozos
Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai iš pradžių padainavo dvi gerai visiems žinomas dainas apie jūrą ir kalėdinę giesmę „Aš garbinu tave“.
Aktorė Regina Arbačiauskaitė pasidžiaugė, kad metų pabaigoje turėjo gražių susitikimų su skaitytojais ir teatro gerbėjais Vilniuje ir Šiauliuose. Sakė, kad Šiauliai jai labai brangus miestas, nes ten praėjo vaikystė, ten leisdavo savo vasaras pas senelius. ,,Šilutė – Roko gimtasis miestas. Čia jis baigė mokyklą, čia prisiminimų kelia kiekvienas miesto kampelis“, – sakė aktorė. Vakaro viešnia perskaitė puikiai advento laikotarpiui tinkantį Vinco Mykolaičio Putino eilėraštį „Gruodis“ iš ciklo „Mano mėnesiai“. Papasakojo, kaip lietuvių kalbos mokytoja pratino ir skatino ją skaityti knygas, kaip ruošė meninio skaitymo konkursams. Savo prisistatymą aktorė užbaigė H. K. Aderseno žodžiais: „Nėra gražesnių pasakų už tas, kurias sukuria pats gyvenimas“.
Gerai šilutiškiams pažįstamas kraštietis rašytojas Rokas Flickas pasiteiravo, ar yra jau perskaičiusių jo naujausią romaną apie senovės kuršius „Pradingę klajojančiam smėlyje“ (skaičiusiųjų nebuvo daug). Priminė savo anksčiau išleistus kūrinius – trilogiją „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ ir „Emma, pastoriaus duktė“. Juose vaizduojamas nepaprastai intriguojantis Prūsijos paveikslas, kuriuo skatinama branginti istorinę atmintį ir ugdyti garbingą požiūrį į gyvenimą. Autorius prisiminė sulaukęs didelio skaitytojų ir kritikų dėmesio, tačiau už šį romaną 2015 m. jam buvo paskirta Ievos Simonaitytės premija.
,,Ne pirmą kartą esu pasakęs sau: viskas, daugiau į rankas rašymo priemonės neimsiu. Kodėl taip manau? Dėl kelių priežasčių: išsisėmiau, pavargau, dėl vidinės dvasinės būsenos. Ką aš darau? Rašau sau? Ne. Žmonėms… O jeigu nepatiks? – abejonėmis dalijosi autorius, pridurdamas: „Atrodė, kad po knygos „Emma, pastoriaus duktė“ daugiau nerašysiu. Išsisemi, tai natūralu. Juk reikia susikaupti, surinkti daug medžiagos, paskui turi viską transformuoti ir atiduoti skaitytojui“.
Apie naująjį romaną
Rašytojas pasidalijo įžvalgomis apie mūsų protėvius kuršius, gyvenusius mūsų ir dabartinių latvių krašte. „Šią tautą sudarė kelios gentys: Pilsotas, Mėguva, Duvzarė, Piemarė ir Ceklis. Tai buvo didelė tauta. Kodėl ji neišliko? Tai istorikų tyrinėjimo objektas. Aš kūriau meninį kūrinį – po kruopelytę rinkau medžiagą“, – pasakojo autorius.
Romanas „Pradingę klajojančiam smėlyje“ pasakoja apie XI-XII a. kuršių – drąsių jūrininkų ir plėšikų, laivų statytojų, amatininkų ir žemdirbių – gentį. Toji gentis gyveno Baltijos pajūryje, nuo Nemuno deltos iki Ventos vidurupio, plaukiojo Baltijos jūra ir siaubė buvusių šio krašto užkariautojų ir šeimininkų danų bei švedų vikingų gyvenamąsias teritorijas. Ne veltui Jutlandijos (Danijos) pakrančių bažnyčiose danų vikingai meldėsi: „Dieve, saugok mus nuo kuršių“.
Romano veiksmas plėtojamas trijose vakarinėse kuršių žemėse: Pilsote, Mėguvoje ir Duvzarėje. Šių žemių valdovų – konungų – gyvenimas ir veikla susipynę į sudėtingą rezginį. Šalia laisvųjų žmonių čia gyvavo vergvaldystė, nesvetima ir daugpatystė bei nesantuokiniai ryšiai, o viename iš pagrindinių Mėguvos žemės centrų – Palangoje ir jos uoste – įsisiūbuoja dramatiški įvykiai…
Susitikime dalyvavęs istorikas Pranas Avižinis rašytojo klausė, iš kur tas noras, žinojimas, gebėjimas kurti ir interpretuoti. „Pirmiausia buvo asmeninis noras sužinoti savo šaknis. Mano tėvas dzūkas iš Veisiejų, mama – vokietė. Kaip jau buvo minėta, mokiausi Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje, kurią ir baigiau 1954 metais. Jau mokykloje rašiau. 1959 m. Vilniaus universitete baigiau archeologiją, 1966 m. – pramonės ekonomiką. Po to mokiausi Maskvos I. Gubkino naftos ir dujų pramonės instituto aspirantūroje ir šiame institute apgyniau dvi disertacijas, tapau ekonomikos mokslų daktaru. Dirbau dėstytoju Vilniaus inžineriniame statybos institute, nuo 1987 m. – profesorius. 1990-1991 m. buvau energetikos ministro pavaduotoju. Mokslo srityje esu parašęs tris monografijas, 17 mokslinių techninių apžvalgų (brošiūrų) autorius, tema – dujofikacija, dujų pramonė. Nuo 1995 m. su šeima persikėlėme gyventi į Klaipėdą. Tada atsirado daugiau laisvo laiko. Taip ir prasidėjo…“ – pasakojo rašytojas.
Mokytoja Irena Arlauskienė sakė, kad prieš pradėdama skaityti rašytojo knygas, turėjo sau atsakyti į klausimus: „Iš kur jūs? Kas jūs? Pirmiausia perskaičiau autobiografinę apybraižą „Atrastoji žemė“ (2008 m.). Po to buvau „priversta“ ateiti į tą kūrybą. Tekstas mane pagavo. Žodine prasme ir emocine. Nieko nėra pameluota. Iš kur taip žinote? Tai fantazija, tai gebėjimas… Kelionių, plaukimo jūra aprašymai. Labai malonu skaityti. Aiškaus sakinio meistras. Aiškus, trumpas sakinys – kaip vienas iš gražiausių poreikių skaityti“, – kalbėjo mokytoja I. Arlauskienė.
Jos kolega Anatolijus Žibaitis sakė taip pat besidomintis praeitimi, jam įdomus tautų judėjimas. „Kas davė tokius rezultatus? Mama – vokietė, tėvas – baltiško kraujo?.. – klausė mokytojas.
„Iki 50 metų buvau lietuvis – Rokas Alvydas Liaukonis. Ir dabar rašau, mąstau lietuviškai. Aš vyriausias iš aštuonių mūsų šeimos vaikų. Mama paprašė, kad pasikeisčiau pavardę. Manau, kad jei nebūčiau tapęs Flick – nebūčiau parašęs šių kūrinių. Per tai sugebėjau kai ką padaryti“, – užbaigė rašytojas.
Garbingo jubiliejaus, kurį rašytojas minėjo vasarą, proga pasveikino bibliotekos darbuotojos ir visų vardu padėkojo už susitikimą, kuris suteikė daug žinių, paakino perskaityti naująją rašytojo knygą, o atsinešusieji knygas, laukė autoriaus autografo.
Birutė Morkevičienė

Hits: 277

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite