Daugiausia darbo ginčų – statybų ir transporto sektoriuose: ką svarbu žinoti darbuotojams?

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo daugiau kaip 3600 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Tai 600 prašymų daugiau, nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Daugiausia prašymų gauta iš statybų sektoriaus, antroje vietoje – transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonės. Šie sektoriai pirmavo ir praėjusiais metais.

Gautuose prašymuose išnagrinėti darbo ginčus buvo iškelta per 7700 reikalavimų (praėjusių metų pirmąjį pusmetį – per 6100 reikalavimų). Didžiąją reikalavimų dalį – net 5593 – sudarė reikalavimai dėl apmokėjimo už darbą. Taip pat nemažai reikalavimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo (591), darbo sutarties sąlygų (269), neturtinės žalos atlyginimo (235). Minėtos priežastys dominavo ir praėjusiais metais.

Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus gautus prašymus, apie 43 proc. reikalavimų buvo patenkinti ar patenkinti iš dalies (2022 m. I-ąjį pusmetį – apie trečdalis), tik 12 proc. reikalavimų buvo atmesti (praėjusių metų pirmąjį pusmetį – 14 proc.). Taikos sutartimi baigėsi apie 22 proc. reikalavimų, dar apie 14 proc. buvo atsisakyta prieš Darbo ginčų komisijos posėdį ar jo metu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena darbuotojams, ką svarbu žinoti kilus nesutarimui su darbdaviu ir kur kreiptis, norint išspręsti ginčą.

Individualus darbo ginčas

Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan.

Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas?

Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jeigu jų teisės pažeidžiamos.

Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti darbo ginčą?

Svarbiausia pateikti nustatytos formos prašymą. Komisijai taip pat pateikiami ir kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan. Prašymą galima pateikti tiesiogiai VDI arba pasirašytą el. parašu išsiųsti: info@vdi.lt

Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai?

Komisija susipažįsta su darbuotojo ar darbdavio prašymu, esant reikalui, apklausia įmonės darbuotojus, susirenka reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikyti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja ir priima sprendimą. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Per kiek laiko darbo ginčų komisija išsprendžia darbo ginčą?

Darbo ginčą komisija privalo išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. Sprendimas įsiteisėja per vieną mėnesį (jeigu nei viena iš šalių nesikreipė dėl ginčo į teismą) ir tada turi būti nedelsiant vykdomas. Tam tikrais atvejais, Darbo ginčų komisija įpareigoja atsakovą sprendimą vykdyti skubos tvarka, tuomet jis turi būti vykdomas iš karto po sprendimo priėmimo.

Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti?

Ne, ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.

Ką daryti, jeigu darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina?

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi. Tuomet, jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga?

Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patalpas, iš anksto suderintu laiku.

Ar teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu?

Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus. Taigi, teisme byla nagrinėjama iš esmės. Tačiau, priimdamas sprendimą, teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbo ginčų komisija – tai privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ar kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 22 darbo ginčų komisijos: 7 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 1 – Telšiuose.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite