Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Moters pasakojimas: kada byra ašaros…

Apie šią aktyvią ir darbščią moterį teko senokai rašyti „Pamario“ laikraštyje. Šįkart susitikimas buvo liūdnas. Ji pasakojo ir braukė ašaras. Dukra su vyru gyvena ne Šilutės rajone. Glaudžiasi su dviem vaikais dviejų kambarių bute, planavo nuomotis erdvesnį, norėjo imti paskolą ir pirkti, bet pandemija, COVID-19 ir karantinai sugriovė planus. Mat gyvena su vyro motina, garbaus amžiaus ligone, kuri jau nekyla iš lovos. Juk nepaliksi vienos. Ji slaugoma dieną ir naktį. Per karantinus dukra, vyras ir jų sūnus moksleivis per dienas

Kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai? Ar mums tik taip atrodo?

„Keliai tragedija…“ „Šitaip neprižiūrėtas kelias – tiesiog nusikaltimas“. „Žvyrkeliai geriau prižiūrimi vasarą, nei pagrindiniai keliai žiemą“. „Sankryžos, pervažos, perėjos –  nevalyta, nebarstyta, nei kruopos…“ Tai tik dalis gyventojų replikų apie neprižiūrimus Šilutės rajono kelius. Socialiniame tinkle kraštiečiai aktyviai dalijasi nuotraukomis, kokiais keliais pastaruoju metu jiems tenka važinėti į darbą. Laimė, kad iš Lietuvos didieji šalčiai jau pasitraukė ir atslenka šiluma. Tačiau, kodėl kasmet kelininkus žiema užklumpa netikėtai? AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Čekavičienės atsakymas: „Keliai prižiūrimi ir valomi laiku, vadovaujantis normatyvais.

Nuo ko geriausia skiepytis žiemą?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena,  kad skiepytis nuo erkinio encefalito geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos; pagreitinta schema – šiltuoju metų

Kelių eismo taisykles  pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino

Karantino metu ribojant vairavimo mokyklų praktinio vairavimo veiklą, Susisiekimo ministerija pratęsia papildomų mokymų baigimo terminą Kelių eismo taisyklių pažeidimų padariusiems pradedantiesiems vairuotojams. Pradedantieji vairuotojai, kuriems papildomų mokymų terminas baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus. Šis terminas pratęsiamas Susisiekimo ministro įsakymu ir įsigaliojo sausio 12-ą dieną. „Tai svarbus sprendimas visiems Kelių eismo taisykles pažeidusiems pradedantiesiems vairuotojams, kuriems baigiasi būtinų papildomų mokymų baigimo terminas. Pratęsus papildomų mokymų baigimo terminą, šie vairuotojai nepraras teisės vairuoti transporto

Taip pat skaitykite