Daugiabučių renovacija. Problemos ir galimybės

Šilutiškiai domisi daugiabučių namų renovacija – tai paliudijo susitikimas su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ direktoriumi Valiumi Serbenta bei aplinkos ministro pavaduotoja Daiva Matoniene. Šilutės seniūnijos salė buvo beveik pilna, o renginio organizatoriai sulaukė nemažai klausimų. Nors susitikimas užsitęsė, kai kurie jo dalyviai pasiliko pasikonsultuoti su svečiais asmeniškai.

Po susitikimo žmonės pasiliko pasikonsultuoti su viceministre Daiva Matoniene dėl savo daugiabučių renovacijos.

 

Renovuos kvartalais
Daiva Matonienė pasidžiaugė, kad pastatų renovavimo mastai Lietuvoje didėja ir jų atnaujinimo projekte dalyvauja apie dešimtadalis šalies daugiabučių. Šiuo metu įgyvendinami 3600 renovacijos projektų. Turimi pajėgumai leidžia renovuoti apie 800 namų per metus.
Šilutėje renovacijos projekte dalyvauja 21 daugiabutis, tačiau norinčių yra daugiau. Visa bėda, kad nuolat mažėje valstybės parama. Jeigu suspėjusieji į pirmąjį ir antrąjį etapą gavo 40 proc. paramą, tai nuo balandžio 1 d. ši parama sumenko iki 35 proc. ir palaipsniui mažės toliau.
Sulaukus 2020 metų tokios paramos gali visai nelikti, todėl išloš tie, kurie nesnaudžia. Kitą vertus, Birštone, Utenoje ir Šiauliuose pradedamas Vokietijos remiamas bandomasis kvartalinio renovavimo projektas. Jį įgyvendinant bus atnaujinami ištisi kvartalai – tvarkomi tik namai, bet ir aplinka. Įgyvendinant šį projektą, ypač daug dėmesio skiriama bendruomenėms.
Tad jeigu, šilutiškiai bus aktyvūs, kvartalinio renovavimo galime sulaukti ir čia. Susitikime dalyvavęs Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo, kad šilutiškiai pasistengs pasinaudoti atsiradusia galimybe.
Iš kur pelėsiai?
Žmonės domėjosi, ar bendrijos pačios gali pasirinkti darbų rangovą, ar bus tik tas, kurį skiria projektą administruojanti įstaiga. Atsakydama į susirinkusiųjų klausimą, viceministrė D. Matonienė paaiškino, kad tokia galimybė yra ir tuoj sulaukė UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojo namų renovavimui Vyganto Kamarausko klausimo. Jis papasakojo, kad vienas iš daugiabutį renovuojančių rangovų bankrutavo, todėl teiravosi, ar dėl to sustojus darbams nesumažės valstybės skiriama parama.
Svečiai patikino, kad paramos dydis nesikeis. Tiek D. Matonienė, tiek V. Serbenta tvirtino, kad atliekamų darbų kokybei ir kainoms skiriama itin daug dėmesio ir operatyviai reaguojama į gyventojų skundus.
Prabilus apie plačiai paplitusias kalbas, kad renovuotuose būstuose atsiranda pelėsis, V. Serbenta sakė, kad iš visų patikrintų, pasitvirtino tik vienas atvejis. Tačiau tame name pelėsis buvo ir anksčiau, o šeima, kurios bute jis atsirado, gyvena ypatingomis sąlygomis – tenka slaugyti sunkų ligonį ir neturi galimybių tinkamai išvėdinti patalpas.
Anot V. Serbentos, jokio pelėsio neatsiras, jeigu taupydami šilumą žmonės neperžengs sveiko proto ribų ir nuolat vėdins patalpas.
Šilumos nebrangins
Kalbėta apie paskolas ir šilumos kainas renovuotų namų gyventojams. Atvykusieji pripažino, kad iš pradžių renovaciją stabdė žmonių nenoras tam reikalui skolintis. Šią problemą pavyko išspręsti, paskolos ėmimą perkėlus ant administruojančios įstaigos pečių.
Po renovacijos sumažėjus šilumos suvartojimui, mažesnius pelnus pradėjo gauti šilumos gamintojai ir tiekėjai. Pasak, V. Serbentos, šie dabar turi dirbti lanksčiau, geriau apskaičiuodami šilumos gamybos pajėgumus. Suprantama, kad privatūs šilumos gamintojai visais būdais stengsis uždirbti kuo daugiau. Šiuos svečio žodžius patvirtino Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, papasakojęs, kad šiluminę energiją tiekiantys privatūs šilumos gamintojai stengiasi išlaikyti kuo didesnes kainas ar bent jų nemažinti, nepaisant pingančio kuro. Meras pažadėjo, kad Savivaldybei priklausanti UAB Šilutės šilumos tinklai dėl daugiabučių renovacijos šilumos kainos nekels.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite