Daug nuveikusi, dar daugiau planuoja nuveikti vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“

Kovo 14 d. vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys su penkių įstaigų vadovais pasirašė paskutinių dešimties projektų sutartis. Dešimčiai darbų išdalyta 409 tūkst. Lt. Planavę įgyvendinti 47 projektus, jų bus įgyvendinę 53. Gavus 6,14 mln. Lt, vien projektams atiteko 5,1 milijono.

VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys informavo, kad ant maišelio nupieštas prekinis ženklas šią vasarą bus įteisintas ir vėliau ženklins Mažosios Lietuvos teritorijoje gaminamas prekes, teikiamas paslaugas.

VVG „Pagėgių kraštas“ savarankiškai veikia nuo 2008 metų, kai atsiskyrė nuo Jurbarko. Jų parengtoji strategija, kuriai pritarė ir finansais parėmė Pagėgių savivaldybės taryba, – tai 2009-2013 m. krašto bendruomenių, įstaigų, organizacijų savotiškas bendrų idėjų ir konkrečių darbų planas, davęs daug apčiuopiamos naudos.
2014-2020 m. strategija, kurią teks paruošti, turėtų būti dar geresnė. Tuo įsitikinęs VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys, nes nuo naujos strategijos priklausys, kiek bus gauta europinių lėšų planuojamiems darbams padaryti. „Kad ir 2020 metais nebūtų svilėsių kvapo…“ – kalbėjo S. Stonys, galintis didžiuotis, kad Pagėgių krašto bendruomenės, organizacijos, įstaigos ir Savivaldybė rado bendrą kalbą, nekilo konfliktų, nesulaukta priekaištų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kitų tikrinančių įstaigų.
Analogišką veiklą Šilutės rajone vykdžiusi asociacija „Lamatos žemė“ išgarsėjo neskaidrumu, daug įtarimų sukėlusiu europinių lėšų panaudojimu, skandalais, po tikrinimų šilutiškiai Lietuvoje buvo minimi kaip blogiausias pavyzdys, dėl labai sustiprintos kontrolės kentėjo ir kiti rajonai. Keitėsi „Lamatos žemės“ vadovai, įsivelta į bylinėjimąsi. „Lamatos žemę“ su Šilutės rajono savivaldybe siejo kova, o ne bendras darbas. Tad ir rezultatų, kuriais gali džiaugtis Pagėgių kraštas, Šilutės rajone nėra.
Apie vietos veiklos grupę „Pagėgių kraštas“ Stoniškių seniūnijos bendruomenių atstovams skirtame seminare dalyvavęs ilgametis pagėgiškių konsultantas ir mokytojas, lektorius iš Aleksandro Stulginskio universiteto Rimantas Čiūtas kalbėjo: „Stipri jūsų vietos veiklos grupė, dirbate novatoriškai, suvokiate europietiškus principus, siekiate įgyvendinti tai, ką esate nusimatę, turite stiprių bendruomenių. Kai kraštas nedidelis – vieni kitus gerai pažįstate, turite gerų lyderių, esate susiklausę, vyrauja santarvė ir supratimas, nėra kivirčų. Kai pernai Žemės ūkio ministerijoje komisija vertino įdomiausius projektus, Pagėgiai buvo minėti ir minėti. Garbinga būti žinomiems 51 grupės sąraše… Net Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jus išskyrė ir pakvietė į mugę Prezidentūroje. Nei projektai prisvilo, nei susipykote“.
Anot S. Stonio, gera girdėti, jeigu tai pastebima iš šono: „Mes tikrai jaučiame tikrą partnerystę, kurią sukūrė bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslas ir savivalda. Mums nebuvo sunku įgyvendinti projektus, nes talkino savivaldybės architektas, Žemės ūkio skyriaus, administracijos specialistai, buvo daug geranoriškos pagalbos“.
Paskutiniai 10 darbų
Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis ir S. Stonys pasirašė keturias sutartis: bus tvarkomos Bitėnų ir šiek tiek kitos evangelikų liuteronų kapinaitės; bus rengiamos vaizdo stebėjimo kameros; išleista knyga apie Pagėgių kraštą; sukurta Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijų heraldika.
A. Einikis pastebėjo, kad Pagėgių savivaldybės taryba ir pritarė, ir lėšomis prisidėjo prie daugelio panašių projektų, todėl bendras darbas ir atnešė nemažai visapusiškos naudos: įrengta modernių sporto aikštynų, suremontuota bažnyčių, įsigytas kilnojamas medinis namelis įvairiems renginiams, taip pat vandens autobusas – prasidedančio turizmo sezono naujovė. Verta priminti, kad Vilkyškių bendruomenė su kaimynais iš Lumpėnų, Bitėnų, Žukų sukūrė ir plėtoja arbatžolių verslą, tuo išgarsėję visoje Lietuvoje.
VVG „Pagėgių kraštas“ bendrai veiklai vienija 50 bendruomenių, sporto klubų, įvairių kitų organizacijų, ūkininkų skyrių, medžiotojų bei žvejų klubų.
Vieno projekto sutartį S. Stonys šįkart pasirašė su Pagėgių socialinių paslaugų centro direktore Nijole Kovaliova: vasarą bus surengta stovykla Dienos užimtumo centro vaikams. Laisvųjų imtynių klubo „Skaluva“ prezidentas Zenonas Komskis šįkart pasirašė jau antrąją sutartį – organizuos sportininkų vasaros stovyklą ir tarptautinį laisvųjų imtynių turnyrą. Įgyvendinę pirmąjį projektą, įsigijo šiai sporto šakai būtinos įrangos. Imtynininkai garsina ne tik Pagėgių kraštą, bet ir Lietuvą – pernai Jonas Rudavičius pateko į Europos geriausiųjų imtynininkų penketuką.
Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė pasirašė sutartį: bus išleista knyga apie Plaškius. Dviejose sutartyse radosi Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės parašai – VVG finansuos du su Mažosios Lietuvos kultūra susijusius projektus.
S. Stonys informavo, kad birželio pabaigoje bus pristatytas Mažosios Lietuvos prekinis ženklas, kuris bus taikomas prekėms, teikiamoms paslaugoms ženklinti. Tai turėtų sudominti verslininkus, amatininkus, tautodailininkus ir t. t.
Diskusijose – ateities planai
Šįkart Stoniškių seniūnijos Šilgalių, Plaškių ir Stoniškių bendruomenių atstovės diskutavo apie būsimą 2014-2020 m. europinio finansavimo etapo strategiją. Kalba krypo ne tik apie bendruomenių aktyvinimą, įtraukimą į įdomią veiklą, tačiau ir apie naujų darbo vietų kūrimą.
D. Bardauskienė svarstė, jog kaime yra senų vienišų žmonių – galima būtų organizuoti jų slaugymą, norėtųsi išleisti Stoniškių istoriją. Šilgaliuose, kur bendruomenė gavo erdvių patalpų, galbūt pavyktų įsigyti gerų puodų, kurie išties yra brangūs, ir virti mėlynių, serbentų, aviečių bei kitokias uogienes.
Moterys prisiminė ir Užgavėnių blynus, kepamus didžiulėje keptuvėje – ir čia gali kilti idėjų, kuo vertėtų užsiimti.
Galbūt įmanoma įsigyti įrangos sultims spausti? Kaimuose auginama daug morkų, burokėlių, šeimininkės žino įdomių receptų…
Birželio pabaigoje VVG „Pagėgių kraštas“ organizuos sąskrydį, susumuos padarytus darbus, diskutuos, pramogaus ir ruošis kito etapo darbų startui.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

4 komentarai

  • oje

    Šilutės chebra duos pylos už tokį rašinį, nes vėl Pagėgiai daro ir padaro, o Silutėje ir valdžia riejasi, ir daug kas jos pavyzdžiu seka. Tokia ir ta „Lamatos žemė“, nors kai prieš metus gal pasikeitė jos vadovas, tarsi ir geriau klostosi. Norisi žinoti, tai ką toje Šilutėje padarė už tuos milijonus? Konkrečiai – kur, ką, už kiek. Čia europiniai pinigai, norime žinoti. Norime matyti šiame laikraštyje, kad atsiskaitytų visiems, ir net gautas algas tegul nurodo. Viska ir smulkiai, vat.

  • pastebi

    Tai gal ir naktinėj ar kaip ten gandrų diskatiekaj už šimtus tūkstančių nupirktoj einame pasibūti. Juk ten Rusnės kažkokia chebrytė nusipirko iš šitų pinigu, kur ieškome. Ane?

  • nors

    Nors nenoriu tos diskatiekas, užtektų Ramučiuose praverti dviejų aukštų mokyklos pastatą, tokį seną sovietinį, kurį visą valdo bendruomenė… Nukrisčiau ir be rusniškių garsios šeimynėlės diskatiekas su ausinėmis ar be ausu, tiksliai nežinau. Bet girdėjau kalbų, kad tą mokyklos dvarą gavusi bendruomenė ten sudėjo tiek valdiškų pinigų, jog baisoka ir minėti. O dabar reikia tą pastatą apdrausti, tai prašo kelių tūkstančių iš savivaldybės. Duos? Skolinsis ir duos, o vėliau anie be baimės prašys sumokėti už vandenį, elektrą. Durnių laivas. Ir kas leido jiems dėt pinigus į tą baisaus dydžio pastatą. Taip darydami su europiniais pinigais ir liksime tik kvailais ubagais. Vieni juos grobiasi, kiti – švaisto. O kontrolės – jokios.

  • as

    Žinia, pastatus sutvarkius, juos reikės išlaikyti. Tai iš KO? Sutvarke už europinius, išlaikys už biudžetinius vietos? Gal kažką sugalvos, užsidirbs, išsilaikys. Bet ir rimtiems verslams dabar sunku. Koks verslas gali padėti išlaikyti dideles patalpas, čia gi reikės dirbančių, o ar už ačiū. Gal? O jei ne, supus tos patalpos, kaip pūna ir dabar daug kur. Ne naujiena. Ne pirmas kartas. KO su manim nesigincijate? O tas pagegiskiu arbatu verslas tai man patinka. Renka, džiovina, pakuoja, parduoda. Jų žolės, Silutės krašto vaistininko receptas ir jau padaryta. Gerai. Ir visiems nauda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite