Daug nuveikusi, dar daugiau planuoja nuveikti vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“

Kovo 14 d. vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys su penkių įstaigų vadovais pasirašė paskutinių dešimties projektų sutartis. Dešimčiai darbų išdalyta 409 tūkst. Lt. Planavę įgyvendinti 47 projektus, jų bus įgyvendinę 53. Gavus 6,14 mln. Lt, vien projektams atiteko 5,1 milijono.

VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys informavo, kad ant maišelio nupieštas prekinis ženklas šią vasarą bus įteisintas ir vėliau ženklins Mažosios Lietuvos teritorijoje gaminamas prekes, teikiamas paslaugas.

VVG „Pagėgių kraštas“ savarankiškai veikia nuo 2008 metų, kai atsiskyrė nuo Jurbarko. Jų parengtoji strategija, kuriai pritarė ir finansais parėmė Pagėgių savivaldybės taryba, – tai 2009-2013 m. krašto bendruomenių, įstaigų, organizacijų savotiškas bendrų idėjų ir konkrečių darbų planas, davęs daug apčiuopiamos naudos.
2014-2020 m. strategija, kurią teks paruošti, turėtų būti dar geresnė. Tuo įsitikinęs VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys, nes nuo naujos strategijos priklausys, kiek bus gauta europinių lėšų planuojamiems darbams padaryti. „Kad ir 2020 metais nebūtų svilėsių kvapo…“ – kalbėjo S. Stonys, galintis didžiuotis, kad Pagėgių krašto bendruomenės, organizacijos, įstaigos ir Savivaldybė rado bendrą kalbą, nekilo konfliktų, nesulaukta priekaištų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kitų tikrinančių įstaigų.
Analogišką veiklą Šilutės rajone vykdžiusi asociacija „Lamatos žemė“ išgarsėjo neskaidrumu, daug įtarimų sukėlusiu europinių lėšų panaudojimu, skandalais, po tikrinimų šilutiškiai Lietuvoje buvo minimi kaip blogiausias pavyzdys, dėl labai sustiprintos kontrolės kentėjo ir kiti rajonai. Keitėsi „Lamatos žemės“ vadovai, įsivelta į bylinėjimąsi. „Lamatos žemę“ su Šilutės rajono savivaldybe siejo kova, o ne bendras darbas. Tad ir rezultatų, kuriais gali džiaugtis Pagėgių kraštas, Šilutės rajone nėra.
Apie vietos veiklos grupę „Pagėgių kraštas“ Stoniškių seniūnijos bendruomenių atstovams skirtame seminare dalyvavęs ilgametis pagėgiškių konsultantas ir mokytojas, lektorius iš Aleksandro Stulginskio universiteto Rimantas Čiūtas kalbėjo: „Stipri jūsų vietos veiklos grupė, dirbate novatoriškai, suvokiate europietiškus principus, siekiate įgyvendinti tai, ką esate nusimatę, turite stiprių bendruomenių. Kai kraštas nedidelis – vieni kitus gerai pažįstate, turite gerų lyderių, esate susiklausę, vyrauja santarvė ir supratimas, nėra kivirčų. Kai pernai Žemės ūkio ministerijoje komisija vertino įdomiausius projektus, Pagėgiai buvo minėti ir minėti. Garbinga būti žinomiems 51 grupės sąraše… Net Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jus išskyrė ir pakvietė į mugę Prezidentūroje. Nei projektai prisvilo, nei susipykote“.
Anot S. Stonio, gera girdėti, jeigu tai pastebima iš šono: „Mes tikrai jaučiame tikrą partnerystę, kurią sukūrė bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslas ir savivalda. Mums nebuvo sunku įgyvendinti projektus, nes talkino savivaldybės architektas, Žemės ūkio skyriaus, administracijos specialistai, buvo daug geranoriškos pagalbos“.
Paskutiniai 10 darbų
Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis ir S. Stonys pasirašė keturias sutartis: bus tvarkomos Bitėnų ir šiek tiek kitos evangelikų liuteronų kapinaitės; bus rengiamos vaizdo stebėjimo kameros; išleista knyga apie Pagėgių kraštą; sukurta Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijų heraldika.
A. Einikis pastebėjo, kad Pagėgių savivaldybės taryba ir pritarė, ir lėšomis prisidėjo prie daugelio panašių projektų, todėl bendras darbas ir atnešė nemažai visapusiškos naudos: įrengta modernių sporto aikštynų, suremontuota bažnyčių, įsigytas kilnojamas medinis namelis įvairiems renginiams, taip pat vandens autobusas – prasidedančio turizmo sezono naujovė. Verta priminti, kad Vilkyškių bendruomenė su kaimynais iš Lumpėnų, Bitėnų, Žukų sukūrė ir plėtoja arbatžolių verslą, tuo išgarsėję visoje Lietuvoje.
VVG „Pagėgių kraštas“ bendrai veiklai vienija 50 bendruomenių, sporto klubų, įvairių kitų organizacijų, ūkininkų skyrių, medžiotojų bei žvejų klubų.
Vieno projekto sutartį S. Stonys šįkart pasirašė su Pagėgių socialinių paslaugų centro direktore Nijole Kovaliova: vasarą bus surengta stovykla Dienos užimtumo centro vaikams. Laisvųjų imtynių klubo „Skaluva“ prezidentas Zenonas Komskis šįkart pasirašė jau antrąją sutartį – organizuos sportininkų vasaros stovyklą ir tarptautinį laisvųjų imtynių turnyrą. Įgyvendinę pirmąjį projektą, įsigijo šiai sporto šakai būtinos įrangos. Imtynininkai garsina ne tik Pagėgių kraštą, bet ir Lietuvą – pernai Jonas Rudavičius pateko į Europos geriausiųjų imtynininkų penketuką.
Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė pasirašė sutartį: bus išleista knyga apie Plaškius. Dviejose sutartyse radosi Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės parašai – VVG finansuos du su Mažosios Lietuvos kultūra susijusius projektus.
S. Stonys informavo, kad birželio pabaigoje bus pristatytas Mažosios Lietuvos prekinis ženklas, kuris bus taikomas prekėms, teikiamoms paslaugoms ženklinti. Tai turėtų sudominti verslininkus, amatininkus, tautodailininkus ir t. t.
Diskusijose – ateities planai
Šįkart Stoniškių seniūnijos Šilgalių, Plaškių ir Stoniškių bendruomenių atstovės diskutavo apie būsimą 2014-2020 m. europinio finansavimo etapo strategiją. Kalba krypo ne tik apie bendruomenių aktyvinimą, įtraukimą į įdomią veiklą, tačiau ir apie naujų darbo vietų kūrimą.
D. Bardauskienė svarstė, jog kaime yra senų vienišų žmonių – galima būtų organizuoti jų slaugymą, norėtųsi išleisti Stoniškių istoriją. Šilgaliuose, kur bendruomenė gavo erdvių patalpų, galbūt pavyktų įsigyti gerų puodų, kurie išties yra brangūs, ir virti mėlynių, serbentų, aviečių bei kitokias uogienes.
Moterys prisiminė ir Užgavėnių blynus, kepamus didžiulėje keptuvėje – ir čia gali kilti idėjų, kuo vertėtų užsiimti.
Galbūt įmanoma įsigyti įrangos sultims spausti? Kaimuose auginama daug morkų, burokėlių, šeimininkės žino įdomių receptų…
Birželio pabaigoje VVG „Pagėgių kraštas“ organizuos sąskrydį, susumuos padarytus darbus, diskutuos, pramogaus ir ruošis kito etapo darbų startui.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

4 komentarai

  • oje

    Šilutės chebra duos pylos už tokį rašinį, nes vėl Pagėgiai daro ir padaro, o Silutėje ir valdžia riejasi, ir daug kas jos pavyzdžiu seka. Tokia ir ta „Lamatos žemė“, nors kai prieš metus gal pasikeitė jos vadovas, tarsi ir geriau klostosi. Norisi žinoti, tai ką toje Šilutėje padarė už tuos milijonus? Konkrečiai – kur, ką, už kiek. Čia europiniai pinigai, norime žinoti. Norime matyti šiame laikraštyje, kad atsiskaitytų visiems, ir net gautas algas tegul nurodo. Viska ir smulkiai, vat.

  • pastebi

    Tai gal ir naktinėj ar kaip ten gandrų diskatiekaj už šimtus tūkstančių nupirktoj einame pasibūti. Juk ten Rusnės kažkokia chebrytė nusipirko iš šitų pinigu, kur ieškome. Ane?

  • nors

    Nors nenoriu tos diskatiekas, užtektų Ramučiuose praverti dviejų aukštų mokyklos pastatą, tokį seną sovietinį, kurį visą valdo bendruomenė… Nukrisčiau ir be rusniškių garsios šeimynėlės diskatiekas su ausinėmis ar be ausu, tiksliai nežinau. Bet girdėjau kalbų, kad tą mokyklos dvarą gavusi bendruomenė ten sudėjo tiek valdiškų pinigų, jog baisoka ir minėti. O dabar reikia tą pastatą apdrausti, tai prašo kelių tūkstančių iš savivaldybės. Duos? Skolinsis ir duos, o vėliau anie be baimės prašys sumokėti už vandenį, elektrą. Durnių laivas. Ir kas leido jiems dėt pinigus į tą baisaus dydžio pastatą. Taip darydami su europiniais pinigais ir liksime tik kvailais ubagais. Vieni juos grobiasi, kiti – švaisto. O kontrolės – jokios.

  • as

    Žinia, pastatus sutvarkius, juos reikės išlaikyti. Tai iš KO? Sutvarke už europinius, išlaikys už biudžetinius vietos? Gal kažką sugalvos, užsidirbs, išsilaikys. Bet ir rimtiems verslams dabar sunku. Koks verslas gali padėti išlaikyti dideles patalpas, čia gi reikės dirbančių, o ar už ačiū. Gal? O jei ne, supus tos patalpos, kaip pūna ir dabar daug kur. Ne naujiena. Ne pirmas kartas. KO su manim nesigincijate? O tas pagegiskiu arbatu verslas tai man patinka. Renka, džiovina, pakuoja, parduoda. Jų žolės, Silutės krašto vaistininko receptas ir jau padaryta. Gerai. Ir visiems nauda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai

Seimas pritarė atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimui

Kovo 28 d. Seimas balsavo dėl Lietuvos banko inicijuotų atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo teisės aktų projektų priėmimo. Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigus sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama. Apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas. Iki apvalinimo taikymo pradžios visi kasos aparatai turės būti pritaikyti naujiems apvalinimo reikalavimams ir turėti automatinio apvalinimo funkciją –

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Taip pat skaitykite