Daržovių žvaigždė – smidras

Smidrai pastaruoju metu spėjo užkariauti ne tik maisto tinklaraštininkų bei subalansuotos mitybos ekspertų virtuves, bet vis dažniau atsiduria ir naujovių ieškančių kulinarų lėkštėse. Tuo stebėtis nereikėtų: smidrai nuo seno vadinami aristokratų delikatesu, kuriuo savo meniu praturtindavo dar senovės romėnai.

Svarbu žinoti keletą paslapčių

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi: „Karantinas mūsų klientus paskatino leistis į naujų skonių paieškas ir vis dažniau eksperimentuoti virtuvėje. Be to, stebėdami apsipirkimo tendencijas matome, jog produktų kokybė, maistingumas, nauda organizmui tampa daugumos pirkėjų prioritetais“

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, jog savo mitybą praturtinti smidrais – sumanu ir naudinga. Šios ypatingos daržovės, anot jos, turi daugybę organizmui būtinų medžiagų, vitaminų, yra nekaloringos. Kartu smidrai gali užkirsti kelią diabeto, įvairiausių uždegimų atsiradimui, saugo kepenis, akis, turi antivėžinių, antioksidacinių savybių.

„Visgi yra kelios gudrybės, į kurias reiktų atsižvelgti norint pasimėgauti išraiškingu ir švelniu šių daržovių skoniu. Pirmiausia, jų kotų dydis ir storis neturėtų būti pagrindine paskata renkantis. Skanesni plonesni ir jaunesni smidrai, tokie ir išverda greičiau. Be to, vertingiausia ir gardžiausia yra jų ūglio galvutė, kurioje susikaupia daugiausia maisto medžiagų. Mitybos ekspertai tikina, jog skaniausi yra 1–2 cm skersmens, apie 20–30 cm ilgio smidrai. Pabrėžtina – daugiausia naudingų medžiagų išsaugoma šias daržoves kuo mažiau apdorojant. Ilgai gaminant, smidrai netenka traškumo. Todėl šią išskirtinę skoninę savybę, o kartu ir spalvą, galima išsaugoti itin lengvai. Tereikia apvirtus smidrus aplieti šaltu vandeniu“, – pataria B. Baratinskaitė.

Siūlydama įsitikinti šios daržovės ypatingu skoniu ir nauda, maisto ekspertė kviečia išbandyti keletą receptų. Jie, anot B. Baratinskaitės, atskleis visą smidrų žavesį bei unikalumą.

Nuotr. Freepik

Skonių įvairovė: citrusinė lašiša su smidrais

Reikės: 500 g lašišos filė, 500 g smidrų, 1 valgomojo šaukšto sviesto, 1 citrinos, 1 svogūno, kubelio ekologiško sultinio, 1 valgomojo šaukšto grūdėtų garstyčių, mažo indelio graikiško jogurto, 1 arbatinio šaukštelio medaus, po žiupsnelį druskos, juodųjų pipirų ir muskato.

Lašišą pasūdykite ir pabarstykite pipirais. Tuomet griežinėliais supjaustykite citriną, o graikišką jogurtą sumaišykite su garstyčiomis ir medumi. Smidrus nupilkite verdančiu vandeniu, nuvarvinkite. Tada smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite svieste, sudėkite smidrus, supilkite sultinį, pagardinkite muskatais ir 4 minutes patroškinkite. Imkite kepimo rankovę, vieną galą užriškite, paskleiskite viduje smidrų troškinį, sudėkite ant jo citriną ir lašišą, užpilkite graikiško jogurto mišinį, užriškite kitą plėvelės galą. Padarykite keliose vietose skylutes ir apie 20 minučių kepkite iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

„Prie šio lašišos ir smidrų troškinio puikiai tinka žaliosios salotos, kurias galima paruošti iš špinatų, bazilikų, gražgarsčių. Tai labai nekaloringas ir gardus patiekalas, kuriame smidrų švelnumas tobulai dera su citrinų rūgštumu. Todėl ši kulinarinė idėja pravers tuomet, kai norisi lengvos bei itin skanios vakarienės“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Kepsninių fanams: grilinti smidrai su šonine

Reikės: 8 žaliųjų ir baltųjų smidrų, 16 riekelių šoninės, 150 g parmezano sūrio, žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų, 1 citrinos sulčių.

Smidrus nuplaukite, nupjaukite galiukus, suriškite į ryšulėlį ir įstatykite į puodą su verdančiu vandeniu. Jis turi apsemti tik pusę smidrų stiebų. Pavirkite daržoves 4 minutes, ištraukite. Ant šoninės užberkite sūrio ir ja apsukite smidrus, pabarstykite druska bei pipirais, sudėkite į kepsninę. Šoninei apskrudus iki aukso spalvos, ištraukite, apšlakstykite citrinos sultimis ir ragaukite.

„Tai vasariškas, ypač gardus ir netradicinis patiekalas. Jis gali tapti puikia alternatyva įprastiems kepiniams. Rekomenduočiau šalia paruošti padažą, pavyzdžiui, iš avokadų, fetos sūrio ar prieskoninių žolelių. Toks pagardas išties praturtins puikų šio užkandžio skonį“, – sako B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite