Darius Kriukas: įkvėpti investicijai gali ir straipsnis žiniasklaidoje, bet kaip pasirinkti teisingai?

Darius Kriukas, „Švaros brolių“ franšizės gavėjas (Gedmantas Kropis, Fotobankas).

Aktyviai investuoju jau du dešimtmečius, maždaug tiek pat metų vadovauju ir kitų žmonių sukurtiems verslams. Įdomu stebėti, kaip abi šios patirtys, iš pažiūros nemenkai besiskiriančios, šiemet leido man susikurti darbo vietą sau pačiam bei komandai žmonių.

Įsigijau tuomet dar tik pradedamą statyti „Švaros brolių“ tunelinę plovyklą ir tapau pirmuoju jų plyno lauko franšizės pirkėju. Šiuo metu plovykla jau atidaryta, tad pradedu stebėti, kaip veikia tokia, nuo visų ankstesnių mano sprendimų gerokai besiskirianti investicija.

Pirkti franšizę – saugi ar rizikinga investicija?

Įsitikinau, kad atsakymas labiausiai priklauso ne tik nuo skaičių, bet ir nuo požiūrio taško.

Svajojantiems apie nuosavą verslą tai – gana saugus sprendimas. Idėja jau yra pasiteisinusi, modelis – sukurtas, klaidos padarytos ir pamokos išmoktos, patirtis sukaupta. Įsigijęs franšizę paveldi ne tik jau žinomą prekės ženklą, bet ir visas šias žinias. Nesėkmės galimybė, natūralu, sumažėja.

Iš kitos pusės, atsargiam ir žemą toleranciją rizikai turinčiam investuotojui, pasikliaujančiam fondais, perkančiam obligacijas, franšizė – nepalyginamai didesnė rizika. Sėkmė čia priklauso ir nuo paties franšizininko pastangų, vadybos ir verslo valdymo žinių. Be to, prireikia aktyviai domėtis sritimi, kurioje veikia įsigytas objektas.

Pasyvios investicijos atsiremia tik į skaičius ir pasaulio ekonomikos procesus, kurie dažniausiai nuo tavęs nepriklauso, o galimybė spręsti priimant sprendimus, galinčius nulemti sėkmes ar nesėkmes, procesus paverčia įdomesniais bei leidžia įdarbinti sukauptą patirtį.

 

Sudomino straipsnis žiniasklaidoje

Esu plataus profilio investuotojas nuo 2003-iųjų. Būdamas jaunas ir drąsus ėmiau domėtis ir gilinti žinias. Investavau į įvairius finansinius instrumentus: akcijas, fondus, žaliavas ir pan., tačiau ilgą laiką tai buvo tam tikras hobis šalia samdomo darbo.

Kildamas karjeros laiptais tokiose bendrovėse kaip „Girteka Logistics“, „Darnu Group“ ir „Sanitex“ plėčiau požiūrį, tai padėjo ir investuojant. Ilgainiui ėmiau dairytis investicinio projekto, kuris leistų man realizuoti turimą patirtį ir žinias.

Idėja investuoti kilo, kai perskaičiau vieno franšizės pirkėjo straipsnį apie jo patirtį investuojant į „Švaros brolių“ tunelinę plovyklą. Man tai pasirodė įdomi mintis. Visiškas atsitiktinumas, kad man perskaičius straipsnį ir nusprendus investuoti, plovykla greta Gariūnų verslo parko buvo dar tik pradedama statyti.

 

Investicija turi ne tik apsimokėti – svarbu ir ja tikėti

Kiekvienas investicinis sprendimas atsiremia į du esminius faktorius: finansus ir idėją. Esu gana patyręs investuotojas, todėl tai, kas liečia finansus, skaičiavimus, verslo planus, rizikas, galiu įvertinti remdamasis rinkos dėsniais ir savo patirtimi. Vis dėlto, svarbi ir idėja, į kurią investuoji. Turi ja tikėti, o ji turi tave motyvuoti ieškoti ir rasti geriausius sprendimus.

Įsigijau franšizę neturėdamas realios patirties šioje sferoje, tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad tokį sprendimą nulėmė tik finansai. Padėti žmonėms rūpintis automobilių švara ir higiena man skamba kaip įdomus ir malonus iššūkis.

Automobiliais važinėjame kiekvieną dieną – juos pamatome rytais, išsiruošus vykti į darbą, ir palydime akimis vakarais, sugrįžę namo. Tokia maža smulkmena, kaip švarus ir gražus automobilis, gali praskaidrinti žmogaus kasdienybę ir paversti rutiną malonesne. Šią motyvaciją susigalvojau pats sau, tačiau verslas bus daug sėkmingesnis, jei tikėsi savo produktu ir jo sukuriama pridėtine verte. Investicijos, kurios suteikia galimybę dalyvauti įmonės valdyme, reikalauja įsijautimo.

 

Svarbiausia – griežta disciplina

Auksinė investavimo taisyklė yra tai, jog tikslai turi būti orientuoti į ilgalaikę perspektyvą, o investuojami pinigai negali būti skolinti.

Tai svarbu, nes nesėkmės šioje srityje neišvengiamos. Daugybės veiksnių investuodamas tiesiog negali numatyti.

Pavyzdžiui, 2007 m. pabaigoje, pardavęs nekilnojamojo turto, turėjau gana didelę pinigų sumą ir nusprendžiau iš esmės visą ją investuoti į akcijas. Visi žinome, kas nutiko jau kitais metais. Ekonominė krizė nulėmė, kad mano turimo portfelio vertė iki 2009 m. nukrito 50 proc.

Atrodytų, kad padariau klaidą, bet rezultatas dažnai priklauso nuo investuotojo tolerancijos rizikai lygio. Tuo metu man užteko drąsos visko neišparduoti ir 2010 m. pabaigoje mano portfelio vertė, lyginant su pradine investicija, jau buvo padvigubėjusi.

Daugybę išbandymų pažėrė ir praėjusių metų vasario ar kovo mėnesiai. Prasidėjusi pandemija nustebino net įžvalgiausius ekspertus. Niekas to negalėjo tikėtis. Tuo metu turėjau galimybę pasinaudoti kritusiomis kainomis ir investuoti – tą ir padariau. Investicijų kainos netruko pakilti maždaug 25 – 30 proc., o aš, tikėdamasis, kad laukia dar vienas nuosmukis, viską pardaviau ir laukiau galimybės vėl nusipirkti už mažą kainą. Tokia galimybė taip ir neatėjo.

Sėkmė investavime egzistuoja, tačiau svarbiausia yra disciplina. Investuotojas turi būti disciplinuotas ir gebėti atsiriboti nuo savo emocijų. Nuosmukiai, nesėkmės ir krizės yra neišvengiamos. Jas privalu išgyventi šaltu protu ir prisiminti, kad svarbiausia – ilgalaikė perspektyva.

Pastebėjau, kad didelė dalis sėkmingų investuotojų yra disciplinuoti ir asmeniniame gyvenime. Jie turi aiškią dienotvarkę bei įpročius, kurių griežtai laikosi. Labai svarbu suprasti ir pajusti, kad kiekvienas, net ir minimalus sprendimas turi būti orientuotas į bendrą tikslą, o ne nulemtas vienkartinės emocijos.

 

Rizikuoti verta turint idėją, kuria tiki

Investuojant rizika išlieka visuomet, tačiau ją įvertinti padeda pasirinktų partnerių turimos patirties, ankstesnių projektų analizė. Pažvelkime į naujausią mano investiciją – kol kas turiu tik lūkesčius, įsigijau plyno lauko franšizę, plovykla tik pradeda veiklą, todėl viskas ateityje.

Tačiau labai svarbu tai, jog pasitikiu „Švaros brolių“ bendrove ir jų ilgamete patirtimi. Tai – mano pagrindinis, o, galima sakyti, ir vienintelis atskaitos taškas. Jie jau turi veikiančias plovyklas, kurios turi savo skaičius, istoriją ir tendencijas. Įvertinęs rizikas ir atsiperkamumą, priėmiau sprendimą investuoti.

Jei reikėtų rinktis tarp mažos rizikos investicijos, bet svetimos, nepažįstamos ir nedominančios srities, ir didesnės rizikos investicijos, tačiau artimos srities, kuri atrodo prasminga, – rinkčiausi pastarąjį variantą.

Manau, kad rizikas valdyti yra daug paprasčiau, kai esi savo pažįstamoje sferoje. Rizikos visada išliks, visada reikės priiminėti sprendimus, kurie lems sėkmę ar nesėkę, o tam, kad rastum gerų sprendimų, būtina tikėti savo verslo kuriamomis prekėmis ar paslaugomis. Kuo mažesnė rizika – tuo mažesnė grąža. Turint idėją, kuria tiki, galima kompensuoti riziką ir sulaukti gerokai didesnės grąžos nei renkantis užtikrintus sprendimus su mažai rizikos.

Darius Kriukas, „Švaros brolių“ franšizės gavėjas

Gali būti aktualios faktoringo paslaugos

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite