Darbuotojų trūkumas ateityje gali stabdyti ekonomiką

Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – tai 2126 daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2020-aisiais (1024) – rodo Statistikos departamento duomenys. Komentuodamas šį rodiklį „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių.

Tuo metu Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia nemanantis, kad išaugusi emigracija taps ilgalaike tendencija.

„Praėjusių metų balandžio mėnesį migracijos galimybės buvo labai ribotos – buvo pats pandemijos įkarštis, vyravo ribojimai tarp šalių ir jų viduje. Nebuvo prasmės kažkur vykti, nes visas darbas ir studijos vyko nuotoliniu būdu“, – Eltai teigė Ž. Mauricas, lygindamas šių ir 2020 m. migracijos duomenis.

Anot ekonomisto, šiuo metu viena pagrindinių emigracijos priežasčių – besitęsiantis tam tikrų ekonomikos sektorių uždarymas.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Pirma ir turbūt pagrindinė emigracijos priežastis yra tai, kad, nors Lietuvos ekonominė situacija tikrai atrodo neblogai, bet tik apie du trečdalius ekonomikos veikia visu pajėgumu, tuo metu likęs trečdalis – ne. O pastaroji dalis iki šiol veikia labai menku pajėgumu. Atitinkamai ten dirbantys žmonės nebenori laukti, kol situacija pagerės, jie ieško kitų galimybių ir viena iš alternatyvų – ieškoti galimybių užsienyje“, – teigė jis.

Negana to, dėl ES taikomų ekonomikos gaivinimo priemonių išaugus darbuotojų paklausai, jų pasiūla dėl sulėtėjusių migracijos srautų žymiai sumažėjo, teigė Ž. Mauricas.

„Vakarų Europos šalių darbo rinkos nemažai metų buvo priklausomos nuo migrantų iš trečiųjų šalių. Pandemija sustabdė tuos migracijos srautus: pernai migracija ES per pastaruosius 30–40 metų buvo rekordiškai maža. (…) Kadangi šalys skyrė daug pinigų ekonomikos skatinimui, atsirado didelė darbuotojų paklausa, bet pasiūla labai sumažėjo. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių labai sunku prisitraukti, akys nukrypo į ES periferiją, tarp jų ir Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Anot ekonomisto, pritrūkus darbuotojų Lietuvoje, šalis gali patirti ekonomikos perkaitimą.

„Didžiausia rizika yra, kad įsisuksime į augančios infliacijos ir augančio darbo užmokesčio kaštų spiralę. Įsivyrautų šioks toks ekonomikos perkaitimas, ir jis gali įvykti greičiau, negu mes prognozuojame. Jis gali būti jau šiemet, ypač kai atsivers didesnė dalis veiklų. (…)

Jau nuo liepos mėnesio nemaža dalis žmonių turbūt bus vakcinavęsi, tuomet verslas bandys atsigriebti, samdys darbuotojus ir pamatys, kad jų nėra tiek daug. Tai bus nemažas iššūkis. Lietuvai reikės pasistengti, kad neemigruotų jauni žmonės, kad vėliau nereikėtų kažkur kitur ieškoti darbuotojų arba bandyti jų atsivežti iš trečiųjų šalių“, – Eltai sakė jis.

„Manau, kad darbuotojų trūkumas ateityje gali būti vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą ar atsigavimą stabdančių veiksnių“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Prof. dr. Donatas Burneika. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Tuo metu D. Burneika pažymėjo, kad ekonomikos bei minimalios mėnesio algos (MMA) augimas ne visais atvejais iliustruoja finansinę šalies gyventojų gerovę.

„Balandį ėmus laisvėti apribojimams, ypač gerėjant situacijai Didžiojoje Britanijoje, dalis žmonių galėjo išvykti ar deklaruoti išvykimą.

Nors ekonomika, formaliai žiūrint, auga – kaip ir atlyginimai – bent jau pastarųjų augimas yra truputį dirbtinis, nes tų specialybių atstovai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, pandemijos metu tiesiog negalėjo dirbti. (…) Todėl nebūtinai ta gerovė tokia didelė, kaip atrodo“, – sakė jis.

Visgi demografas pažymėjo, kad išaugusių emigracijos mastų nelaikytų ilgalaike tendencija.

„Nemanau, kad tai yra ilgalaikė tendencija. Tai greičiausiai yra COVID-19 veikiama laikino esamo nedarbo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse“, – sakė jis.

Tuo metu vertindamas 9,3 proc. balandį šalyje išaugusį mirtingumą bei 7 proc. sumažėjusį gimstamumą, D. Burneika pažymėjo, kad abu šie rodikliai, prislopus pandemijai, taip pat normalizuosis.

„Su mirtingumu viskas normalizuosis, jis pradės mažėti. Tuo metu per visas krizes gimstamumas krinta iš esmės. Iš tiesų nėra jokių priežasčių, kad gimstamumas Lietuvoje stipriai išaugtų ar stipriai sumažėtų ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikino jis.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite