Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą?

Solveta Bružaitė.

Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių. Įmonė per pirmąjį karantiną pasamdė 100 naujų darbuotojų, antrojo karantino metu prie įmonės prisijungė dar 54 nauji darbuotojai.

Pašnekovės teigimu, daug pokyčių atnešusi COVID-19 pandemija darbuotojus ir darbdavius išmokė naujų įgūdžių, kurie, tikėtina, pasibaigus karantinui taps kasdienybe.

Daugiau lankstumo

S. Bružaitė pasakoja, kad per pandemiją išryškėjo dvi naujo darbo ieškančių kandidatų grupės. Jos abi pasižymėjo ypač išaugusiu lankstumu tiek dalyvaujant atrankose, tiek pradėjus dirbti.

„Pirmąją grupę sudarė žmonės, skubiai ieškoję naujo darbo ir pajamų šaltinio. Ši grupė labai išaugo dėl sumažėjusio užimtumo, pavyzdžiui, maitinimo, viešbučių ar turizmo sektoriuose. Naujokai buvo ypač lankstūs ir nusiteikę išmokti jiems naujų dalykų per palyginti trumpą laiką“, – teigia ji.

Kita kandidatų grupė – žmonės, turėję pastovias pajamas, bet ieškoję naujų iššūkių. „Tokie kandidatai seniai norėjo save išbandyti perspektyvioje elektroninės prekybos srityje, tačiau prireikė pandemijos, kad pasiryžtų tai padaryti. Jų aukšta motyvacija ir lankstumas taip pat nustebino“, – pasakoja S. Bružaitė.

Įvedimo planas – geram startui

Pradėjus karjeros etapą naujoje darbovietėje, kiekvienam naujokui labai svarbus aiškus, konkretus ir greitai į naują darbą bei kolektyvą padedantis įsilieti įvedimo planas.

„Pandemijos metu pradėjusiems dirbti ofiso naujokams greičiau įsitvirtinti naujame kolektyve padeda suplanuoti susitikimai su patyrusiais kolegomis, nuolatinis ryšio palaikymas, darbo analizė ir patogūs darbo įrankiai, leidžiantys sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu bei palaikyti ryšį su komanda“, – teigia S. Bružaitė.

Tuo tarpu elektroninės prekybos sandėliuose prekes atrenkantiems ir pakuojantiems specialistams sėkmingą pradžią naujame darbe garantuoja informatyvūs mokymai naujoje darbo vietoje, patyrusio darbuotojo pagalba bei nuolatinis palaikymas, klaidų analizė.

Aiški ir pastovi komunikacija

Administracijos vadovė pastebi, kad pirmojo karantino metu darbuotojai tikėjosi pastovios komunikacijos, susijusios su COVID-19 pandemija.

„Rudenį daugeliui mūsų darbuotojų sugrįžus į visišką nuotolinio darbo režimą, ypač išaugo komunikacijos su kolegomis ir vadovais svarba, kokybiškas grįžtamasis ryšys apie savo atliktą darbą ir pasiektus bendrus įmonės rezultatus“, – patirtimi dalijasi S. Bružaitė.

Ji prognozuoja, kad net ir pasibaigus pandemijai, aiški ir reguliari komunikacija išliks vienu būtiniausių ramsčių kiekvienoje organizacijoje, o ryšį su darbuotojais darbdaviai kurs vis originalesnėmis formomis ir įvairesniais kanalais. Darbuotojai taip pat turės proaktyviau komunikuoti ir dažniau rodyti iniciatyvą, norėdami būti išklausyti ir išgirsti.

Mišrus darbas

S. Bružaitė prognozuoja, kad pasibaigus pandemijai daugelis organizacijų liks prie mišraus darbo modelio, kai bus dirbama tiek iš ofiso, tiek iš namų pagal asmeniškai patogų grafiką.

Jos teigimu, vienam specialistui darbus puikiai atlikti gali sektis ir iš sodybos, o kitam, pavyzdžiui, gyvenančiam nedideliame bute su mažais vaikais, visgi patogiau dirbti ofise, kur darbo erdvė bei darbotvarkė yra aiškiai apibrėžtos.

„Daugeliui kasdienybe taps ne tik darbas nuotoliniu būdu, bet ir personalizuotas darbo laikas. Iš besikeičiančios aplinkos matome, kad svarbiausia yra pasiekti gerų rezultatų ir iškeltų tikslų, o susitarimas dėl darbo sąlygų gali būti individualus kiekvieno darbuotojo atžvilgiu“, – apibendrina „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė.

Ieva Bašarovienė, „Publicum“

 

Hits: 58

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite