Dakaro ralis. A. Gelažninkas perrašė Lietuvos istoriją

Peru vykstančio tradicinio Dakaro ralio trečiajame etape trečiadienį lietuvio Benedikto Vanago ir lenko Sebastiano Rozvadovskio ekipažas užėmė aukštą dešimtąją vietą.

Arūnas Gelažninkas, greičio ruožą įveikęs 29-as, pasiekė geriausią Lietuvos motociklininkų rezultatą Dakaro lenktynėse.

Nugalėjo prancūzas Stephane’as Peterhanselis („Mini“). Jis 331 km greičio ruožą įveikė per 3 val. 54 min. 31 sek.
Antrąją vietą užėmė katarietis Nasseras Al-Attiyah („Toyota“, +3 min. 26 sek.), trečiąją – lenkas Jakubas Przygonskis („Mini“, +11.47).
B. Vanagas su „Toyota Hilux“ automobiliu nugalėtojui pralaimėjo 39 min. 24 sek.
Daugiau kaip 300 kilometrų labai skirtingu reljefu įveikęs „General Financing team Pitlane“ pilotas B. Vanagas finiše iš savo automobilio lipti nenorėjo. Dešimtos pozicijos džiaugsmą aptemdė sportininko negalavimai.
„Šiandien mūsų strategija vėl buvo konservatyvi. Įveikėme dienos pradžioje buvusį kopų masyvą visiškai be problemų, po to sustojome prisipūsti padangas, taip pasiruošdami kietesnio grunto sekcijoms, – pasakojo vos ant kojų stovintis pilotas. – Toliau esančiame kanjone prakirtome padangą – tiesiog nepamačiau kyšančio aštraus akmens galiuko ir to užteko, kad pradurtume ratą“.
Tolimesnė ekipažo kelionė, nors ir sparčiu tempu, deja, nepraėjo be problemų. Dar prieš greičio ruožą B. Vanagas jautėsi nekaip – šiemet problemų su apsinuodijimu maistu turėjo dauguma lietuviškų ekipažų, panašu, jog savo eilės sulaukė ir jis. Tarp greičio ruožų turėtą pertrauką, skirtą trumpam techniniam aptarnavimui, pilotas išnaudojo atsisveikinimui su skrandžio turiniu ir už vairo sėdo gerokai praradęs koncentraciją.

Benedikto Vanago iškovotos dešimtos pozicijos džiaugsmą aptemdė sveikatos negalavimai. Nuotraukoje su šturmanu Sebastianu Rozvadovskiu.

„Paskutinius greičio ruožo kilometrus faktiškai laikiausi už vairo ir norėjau, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi“, – patylomis sakė sportininkas.
Iki finišo likus mažiau nei dešimčiai kilometrų, ekipažas nesėkmingai peršoko tramplyną. Žiūrovų minią išvydęs pilotas suprato, jog šie savo stovėjimo vietą pasirinko ne veltui – dažniausiai minios būriuojasi būtent ten, kur laukia didžiausias pavojus. Bandymas stabdyti buvo pavėluotas, po jo sekė kreivas šuolis, kurio metu ekipažo nariai matė tik smėlį, kuris standartiškai būna po automobiliu, o ne priešais priekinį stiklą. Nors ir nesėkmingai prasidėjęs, manevras baigėsi geruoju, taip iš esmės pabaigdamas iššūkių kupiną dieną.
Finiše pakalbintas komandos šturmanas S. Rozvadovskis sakė, jog diena buvo iš tiesų sunki ir komanda džiaugiasi pasiekusi finišą.
Dabar „General Financing team Pitlane“ laukia kone penkių šimtų kilometrų kelionė iki kitos dienos stovyklos. Negaluojantį B. Vanagą pirmą kartą už vairo pakeis šturmanas, o grįžus į bivaką, automobilis bus perduotas technikams. Ketvirtadienį prasidėjo maratono dienos, kurių metu draudžiama mechanikų pagalba, ir dalyviai turės įveikti 800 kilometrų greičio ruožų pasikliaudami tik savo turimu bagažu. Nors automobilis trečiadienį iš esmės nenukentėjo, tačiau prieš tokį stiprų išbandymą jis turi būti paruoštas nepriekaištingai.

Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas antrajame Dakaro ralio etape patyrė avariją.

Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas („Toyota Hilux“) nugalėtojams pralaimėjo 47 min. 40 sek. ir, preliminariais duomenimis, užėmė 13-ąją vietą.
„Ilga diena, bet šiandien viskas klostėsi kiek geriau. Jau tradiciškai – minus ratas ir minus dugno apsauga. Trasa buvo itin negailestinga automobiliui, tačiau „Kamanė“ – kantri, kol kas nedejuoja“, – finišu ir „Toyota Hilux“ patikimumu džiaugėsi V. Žala.
Antradienį ir trečiadienį „Agrorodeo“ ekipažas privertė pasinervinti jų gerbėjus – dėl organizatorių sistemos gedimo jų buvimo vietos, priešingai nei kitų ekipažų, nebuvo galima sekti iki pat finišo – atrodė, kad ekipažas sustojo vos startavęs.
„Trečias ruožas – įvairus, dinamiškas ir klastingas. Kopos buvo sunkios, aštrios, bet patiko. Stojom reguliuoti slėgį ir iki etapo pabaigos jo nebekeitėm, tačiau reikėjo saugotis akmenų. Ne visai pavyko, – likus 10 km iki finišo, vis tik pramušėm ratą. Dalis ruožo labai akmenuota ir grubi, todėl kiek įmanydami tausojom automobilį. Kelis kartus turėjom bėdų su akceleratoriumi, teko stoti ir jį kalibruoti. Buvo kelios sunkesnės vietos šturmanams, tačiau paklydę nebuvome. Bendrą tempą kiek lėtino sunkvežimių dulkės, bet toks tas Dakaras“, – atsipūsdamas po 331 km išbandymo kalbėjo S. Jurgelėnas, priminęs, jog laukia dar daugiau nei 400 kilometrų kelionė iki bivako Arekipoje.
Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis („Toyota Hilux“) šiame etape susidūrė su problemomis ir užėmė 51-ąją vietą (+3 val. 8 min. 50 sek.). Lietuvių ekipažas kentė nuo kaistančio variklio ir į finišą atriedėjo saugiu rėžimu.

Trečiajame Dakaro ralio etape Vaidoto Žalos ir Saulius Jurgelėno (“Toyota Hilux”) ekipažas užėmė 13-ąją vietą.

Startavęs iš 80-os pozicijos tarp automobilių ir iš 132-osios bendroje starto tvarkoje Antanas Juknevičius iškart šovė į priekį ir jau pirmą kelio punktą pasiekė 27-as, antrajame parodė 28-ą rezultatą, tačiau tuomet iš radarų pradingo.
„Pradėjome labai gerai – greitai pagavom tempą, aplenkėm gal 20 mašinų iki pirmo kontrolės punkto – čia buvo mūsų tempas. Vėliau vos pakliuvus į klampesnę kelio dangą prasidėjo variklio kaitimas – pavažiuojam keletą kilometrų ir stojam, prašom visų varžovų vandens. Iš esmės ko tik mes neprašėme – ir žiūrovų, ir varžovų ir teisėjų, supylėm tiek vandens, kiek per gyvenimą nesam išgėrę turbūt – po finišo juokėsi Antanas Juknevičius. – Dabar didžiausią nerimą kelia situacija su temperatūra ir kokia jos priežastis, nes taip Dakaro nefinišuosime – vandens pompa, o galbūt ir variklio tarpinė, reikia kuo greičiau grįžti į bivuaką ir ten jau matysime situaciją“.
B. Vanagas bendroje rikiuotėje (+49.20) yra dešimtas, V. Žala (+1:18.34) – 17-as, o A. Juknevičius (+7:40.57) – 61-as.
Fantastišką pasirodymą surengė Lietuvos motociklininkas Arūnas Gelažninkas. Jis su KTM motociklu trečiadienį užėmė 29-ąją vietą ir pasiekė geriausią mūsų šalies motociklininkų rezultatą šių lenktynių istorijoje.

Dominykas Genevičius, (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus