Dainininko likimas sujungė Šilutės ir Klaipėdos intelektualus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje įvyko prisiminimų vakaras „Dainininko likimas“, skirtas Klaipėdos muzikinio teatro dainininko, Klaipėdos konservatorijos dėstytojo docento Antano Bajerčiaus atminimui. Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš Dalios Žibaitienės knygos „Dainininko likimas. Tonius“. „Pamariui“ apie klaipėdiečių parodytą dėmesį Antanui Bajerčiui pasakojo renginyje dalyvavę Šilutės lituanistai.

Šilutės literatų bendruomenei gerai žinoma Dalios Žibaitienės knyga „Dainininko likimas. Tonius“. Į šios knygos sutiktuves Fridricho Bajoraičio bibliotekoje skubėjome prieš kelerius metus. Knyga supažindina skaitytoją su sulaužyto likimo talentingu dainininku Antanu Bajerčiumi. Leidinyje gausu autorės prisiminimų iš pusbrolio Antano, vadinto Toniu, vaikystės, pasakojimų, kaip Kauno konservatorijos trečiakursį suėmė, uždarė ir tardė kalėjime, vėliau ištrėmė į katorgą. Karagandos anglies kasyklose jis dirbo alinantį, balso stygoms, pirštų sąnariams kenkiantį darbą. Atgaivą po darbo šachtų dulkėse pajusdavo dainuodamas. Dainose skambėjo Tėvynės, neišsipildžiusių jaunystės svajonių ilgesys ir stipri dainininko dvasia.
Dainininkas tikėjo gyvenimu, šviesia ateitimi, jam nepalūžti padėjo ir siekis tapti scenos žmogumi. Baigė Minsko konservatoriją, daug gastroliavo po tuometinę Sovietų sąjungą. Grįžęs į Lietuvą ilgai nerado vietos. Ilgos paieškos atvedė į tada besikuriantį Klaipėdos muzikinį teatrą, 21 metus Klaipėdos konservatorijoje dėstė vokalą. A. Bajerčiui muzika, dainavimas buvo ne vien tik darbas, bet ir viso gyvenimo tikslas, kurio siekti troško savo įsivaizduojamoje laisvoje Lietuvoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius, režisierius R. Kaubrys kartu su Klaipėdos universiteto (buvusi Klaipėdos konservatorija) Vokalinės muzikos katedros studentais pastatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją, skirtą A. Bajerčiaus atminimui. A. Bajerčiaus asmenybei atskleisti pasitelkė dainą ir šilutiškės pedagogės Dalios Žibaitienės knygą „Dainininko likimas“. Sunkų talentingo dainininko gyvenimą atskleisti padėjo net scenovaizdis: storų virvių tinklo tarpuose „pulsavo“ kraują simbolizuojančios knygos raudonais viršeliais. Aktoriais tapo Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros magistrantai.
„Nugyvenęs sunkų ir prasmingą gyvenimą, A. Bajerčius buvo neišsipildžiusio likimo žmogus. Studijuojantys vokalą puikiai vaidino: tiesė rankas į tinklą, ėmė iš ten knygas, glostė jas ir, atsargiai atvertę, skaitė taip jautriai, lyg skaitytų savo artimo žmogaus gyvenimo laiškus. Studentai savo pagarbą norėjo išreikšti dovanodami gėlių, tačiau žinodami, kad to padaryti negali, dovanojo dainų puokštę. Viena jų „Vai žydėk, žydėk, balta obelėle“ buvo paskutinė daina, kurią mano pusbroliui A. Bajerčiui dainavo ir prie jo kapo“, – įspūdžiais pasidalijo D. Žibaitienė.
Tarp žiūrovų buvo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė Virginija Kairienė, rašytojos Nijolė Kepenienė, Danielė Erceville, A. Bajerčiaus bendražygis Vytautas Blūšius, kompozitorius Stanislovas Domarkas, žurnalistas Bernardas Aleknavičius, mūsų kraštiečiai Antanas Venckus ir Zigmantas Dokšas su žmonomis, daug Klaipėdos inteligentijos atstovų.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Hits: 52

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite