Dainininko likimas sujungė Šilutės ir Klaipėdos intelektualus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje įvyko prisiminimų vakaras „Dainininko likimas“, skirtas Klaipėdos muzikinio teatro dainininko, Klaipėdos konservatorijos dėstytojo docento Antano Bajerčiaus atminimui. Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš Dalios Žibaitienės knygos „Dainininko likimas. Tonius“. „Pamariui“ apie klaipėdiečių parodytą dėmesį Antanui Bajerčiui pasakojo renginyje dalyvavę Šilutės lituanistai.

Šilutės literatų bendruomenei gerai žinoma Dalios Žibaitienės knyga „Dainininko likimas. Tonius“. Į šios knygos sutiktuves Fridricho Bajoraičio bibliotekoje skubėjome prieš kelerius metus. Knyga supažindina skaitytoją su sulaužyto likimo talentingu dainininku Antanu Bajerčiumi. Leidinyje gausu autorės prisiminimų iš pusbrolio Antano, vadinto Toniu, vaikystės, pasakojimų, kaip Kauno konservatorijos trečiakursį suėmė, uždarė ir tardė kalėjime, vėliau ištrėmė į katorgą. Karagandos anglies kasyklose jis dirbo alinantį, balso stygoms, pirštų sąnariams kenkiantį darbą. Atgaivą po darbo šachtų dulkėse pajusdavo dainuodamas. Dainose skambėjo Tėvynės, neišsipildžiusių jaunystės svajonių ilgesys ir stipri dainininko dvasia.
Dainininkas tikėjo gyvenimu, šviesia ateitimi, jam nepalūžti padėjo ir siekis tapti scenos žmogumi. Baigė Minsko konservatoriją, daug gastroliavo po tuometinę Sovietų sąjungą. Grįžęs į Lietuvą ilgai nerado vietos. Ilgos paieškos atvedė į tada besikuriantį Klaipėdos muzikinį teatrą, 21 metus Klaipėdos konservatorijoje dėstė vokalą. A. Bajerčiui muzika, dainavimas buvo ne vien tik darbas, bet ir viso gyvenimo tikslas, kurio siekti troško savo įsivaizduojamoje laisvoje Lietuvoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius, režisierius R. Kaubrys kartu su Klaipėdos universiteto (buvusi Klaipėdos konservatorija) Vokalinės muzikos katedros studentais pastatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją, skirtą A. Bajerčiaus atminimui. A. Bajerčiaus asmenybei atskleisti pasitelkė dainą ir šilutiškės pedagogės Dalios Žibaitienės knygą „Dainininko likimas“. Sunkų talentingo dainininko gyvenimą atskleisti padėjo net scenovaizdis: storų virvių tinklo tarpuose „pulsavo“ kraują simbolizuojančios knygos raudonais viršeliais. Aktoriais tapo Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros magistrantai.
„Nugyvenęs sunkų ir prasmingą gyvenimą, A. Bajerčius buvo neišsipildžiusio likimo žmogus. Studijuojantys vokalą puikiai vaidino: tiesė rankas į tinklą, ėmė iš ten knygas, glostė jas ir, atsargiai atvertę, skaitė taip jautriai, lyg skaitytų savo artimo žmogaus gyvenimo laiškus. Studentai savo pagarbą norėjo išreikšti dovanodami gėlių, tačiau žinodami, kad to padaryti negali, dovanojo dainų puokštę. Viena jų „Vai žydėk, žydėk, balta obelėle“ buvo paskutinė daina, kurią mano pusbroliui A. Bajerčiui dainavo ir prie jo kapo“, – įspūdžiais pasidalijo D. Žibaitienė.
Tarp žiūrovų buvo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė Virginija Kairienė, rašytojos Nijolė Kepenienė, Danielė Erceville, A. Bajerčiaus bendražygis Vytautas Blūšius, kompozitorius Stanislovas Domarkas, žurnalistas Bernardas Aleknavičius, mūsų kraštiečiai Antanas Venckus ir Zigmantas Dokšas su žmonomis, daug Klaipėdos inteligentijos atstovų.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite