Dainininko likimas sujungė Šilutės ir Klaipėdos intelektualus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje įvyko prisiminimų vakaras „Dainininko likimas“, skirtas Klaipėdos muzikinio teatro dainininko, Klaipėdos konservatorijos dėstytojo docento Antano Bajerčiaus atminimui. Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš Dalios Žibaitienės knygos „Dainininko likimas. Tonius“. „Pamariui“ apie klaipėdiečių parodytą dėmesį Antanui Bajerčiui pasakojo renginyje dalyvavę Šilutės lituanistai.

Šilutės literatų bendruomenei gerai žinoma Dalios Žibaitienės knyga „Dainininko likimas. Tonius“. Į šios knygos sutiktuves Fridricho Bajoraičio bibliotekoje skubėjome prieš kelerius metus. Knyga supažindina skaitytoją su sulaužyto likimo talentingu dainininku Antanu Bajerčiumi. Leidinyje gausu autorės prisiminimų iš pusbrolio Antano, vadinto Toniu, vaikystės, pasakojimų, kaip Kauno konservatorijos trečiakursį suėmė, uždarė ir tardė kalėjime, vėliau ištrėmė į katorgą. Karagandos anglies kasyklose jis dirbo alinantį, balso stygoms, pirštų sąnariams kenkiantį darbą. Atgaivą po darbo šachtų dulkėse pajusdavo dainuodamas. Dainose skambėjo Tėvynės, neišsipildžiusių jaunystės svajonių ilgesys ir stipri dainininko dvasia.
Dainininkas tikėjo gyvenimu, šviesia ateitimi, jam nepalūžti padėjo ir siekis tapti scenos žmogumi. Baigė Minsko konservatoriją, daug gastroliavo po tuometinę Sovietų sąjungą. Grįžęs į Lietuvą ilgai nerado vietos. Ilgos paieškos atvedė į tada besikuriantį Klaipėdos muzikinį teatrą, 21 metus Klaipėdos konservatorijoje dėstė vokalą. A. Bajerčiui muzika, dainavimas buvo ne vien tik darbas, bet ir viso gyvenimo tikslas, kurio siekti troško savo įsivaizduojamoje laisvoje Lietuvoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius, režisierius R. Kaubrys kartu su Klaipėdos universiteto (buvusi Klaipėdos konservatorija) Vokalinės muzikos katedros studentais pastatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją, skirtą A. Bajerčiaus atminimui. A. Bajerčiaus asmenybei atskleisti pasitelkė dainą ir šilutiškės pedagogės Dalios Žibaitienės knygą „Dainininko likimas“. Sunkų talentingo dainininko gyvenimą atskleisti padėjo net scenovaizdis: storų virvių tinklo tarpuose „pulsavo“ kraują simbolizuojančios knygos raudonais viršeliais. Aktoriais tapo Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros magistrantai.
„Nugyvenęs sunkų ir prasmingą gyvenimą, A. Bajerčius buvo neišsipildžiusio likimo žmogus. Studijuojantys vokalą puikiai vaidino: tiesė rankas į tinklą, ėmė iš ten knygas, glostė jas ir, atsargiai atvertę, skaitė taip jautriai, lyg skaitytų savo artimo žmogaus gyvenimo laiškus. Studentai savo pagarbą norėjo išreikšti dovanodami gėlių, tačiau žinodami, kad to padaryti negali, dovanojo dainų puokštę. Viena jų „Vai žydėk, žydėk, balta obelėle“ buvo paskutinė daina, kurią mano pusbroliui A. Bajerčiui dainavo ir prie jo kapo“, – įspūdžiais pasidalijo D. Žibaitienė.
Tarp žiūrovų buvo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė Virginija Kairienė, rašytojos Nijolė Kepenienė, Danielė Erceville, A. Bajerčiaus bendražygis Vytautas Blūšius, kompozitorius Stanislovas Domarkas, žurnalistas Bernardas Aleknavičius, mūsų kraštiečiai Antanas Venckus ir Zigmantas Dokšas su žmonomis, daug Klaipėdos inteligentijos atstovų.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite