Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje įvyko prisiminimų vakaras „Dainininko likimas“, skirtas Klaipėdos muzikinio teatro dainininko, Klaipėdos konservatorijos dėstytojo docento Antano Bajerčiaus atminimui. Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš Dalios Žibaitienės knygos „Dainininko likimas. Tonius“. „Pamariui“ apie klaipėdiečių parodytą dėmesį Antanui Bajerčiui pasakojo renginyje dalyvavę Šilutės lituanistai.

Šilutės literatų bendruomenei gerai žinoma Dalios Žibaitienės knyga „Dainininko likimas. Tonius“. Į šios knygos sutiktuves Fridricho Bajoraičio bibliotekoje skubėjome prieš kelerius metus. Knyga supažindina skaitytoją su sulaužyto likimo talentingu dainininku Antanu Bajerčiumi. Leidinyje gausu autorės prisiminimų iš pusbrolio Antano, vadinto Toniu, vaikystės, pasakojimų, kaip Kauno konservatorijos trečiakursį suėmė, uždarė ir tardė kalėjime, vėliau ištrėmė į katorgą. Karagandos anglies kasyklose jis dirbo alinantį, balso stygoms, pirštų sąnariams kenkiantį darbą. Atgaivą po darbo šachtų dulkėse pajusdavo dainuodamas. Dainose skambėjo Tėvynės, neišsipildžiusių jaunystės svajonių ilgesys ir stipri dainininko dvasia.
Dainininkas tikėjo gyvenimu, šviesia ateitimi, jam nepalūžti padėjo ir siekis tapti scenos žmogumi. Baigė Minsko konservatoriją, daug gastroliavo po tuometinę Sovietų sąjungą. Grįžęs į Lietuvą ilgai nerado vietos. Ilgos paieškos atvedė į tada besikuriantį Klaipėdos muzikinį teatrą, 21 metus Klaipėdos konservatorijoje dėstė vokalą. A. Bajerčiui muzika, dainavimas buvo ne vien tik darbas, bet ir viso gyvenimo tikslas, kurio siekti troško savo įsivaizduojamoje laisvoje Lietuvoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius, režisierius R. Kaubrys kartu su Klaipėdos universiteto (buvusi Klaipėdos konservatorija) Vokalinės muzikos katedros studentais pastatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją, skirtą A. Bajerčiaus atminimui. A. Bajerčiaus asmenybei atskleisti pasitelkė dainą ir šilutiškės pedagogės Dalios Žibaitienės knygą „Dainininko likimas“. Sunkų talentingo dainininko gyvenimą atskleisti padėjo net scenovaizdis: storų virvių tinklo tarpuose „pulsavo“ kraują simbolizuojančios knygos raudonais viršeliais. Aktoriais tapo Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros magistrantai.
„Nugyvenęs sunkų ir prasmingą gyvenimą, A. Bajerčius buvo neišsipildžiusio likimo žmogus. Studijuojantys vokalą puikiai vaidino: tiesė rankas į tinklą, ėmė iš ten knygas, glostė jas ir, atsargiai atvertę, skaitė taip jautriai, lyg skaitytų savo artimo žmogaus gyvenimo laiškus. Studentai savo pagarbą norėjo išreikšti dovanodami gėlių, tačiau žinodami, kad to padaryti negali, dovanojo dainų puokštę. Viena jų „Vai žydėk, žydėk, balta obelėle“ buvo paskutinė daina, kurią mano pusbroliui A. Bajerčiui dainavo ir prie jo kapo“, – įspūdžiais pasidalijo D. Žibaitienė.
Tarp žiūrovų buvo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė Virginija Kairienė, rašytojos Nijolė Kepenienė, Danielė Erceville, A. Bajerčiaus bendražygis Vytautas Blūšius, kompozitorius Stanislovas Domarkas, žurnalistas Bernardas Aleknavičius, mūsų kraštiečiai Antanas Venckus ir Zigmantas Dokšas su žmonomis, daug Klaipėdos inteligentijos atstovų.

Laima PUTRIUVIENĖ