Dabarties dialogai. Mintys matomos ir girdimos

Šį kartą „Pamario“ fotogalerijos viešnios – Rasita Liulienė iš Piktupėnų (fotografijos) ir tauragiškė Daiva Genienė (žodžiai).

Viskas taip efemeriška: tai balta, tai, žiūrėk, jau pavasaris (nors ir lapkritis). Ir kelia naivią galvelę į saulę koks apsisapnavęs gėlės žiedas, ir vaikiškai nustemba, šalnos pakąstas. Viskas taip arti ir kartu taip tolima. Netgi tiesūs geležinkeliai ar netikėti kelio vingiai. Jie kaip žmonės – vieni susitinka, kiti prasilenkia. Laikinai arba amžinai. Išsiilgę vieni kitų arba net nepastebintys. Sujungiantys arba išskiriantys. Kviečiantys arba išlydintys. Viskas taip vientisa ir kartu padalinta. Į ten ir čia. Į rytą ir vakarą. Į dangų ir žemę. Į šiapus linijos ir anapus. Į „mano“ ir „tavo“. Į „dabar“ ir į „niekada“. Užkalbėsiu, kad nutiktų pavasaris. Kad keliai kviestų. Kad „tavo“ ir „mano“ susilietų į užburiantį „mūsų“. Teįvyksta tai čia ir dabar. Tebūnie...

Viskas taip efemeriška: tai balta, tai, žiūrėk, jau pavasaris (nors ir lapkritis). Ir kelia naivią galvelę į saulę koks apsisapnavęs gėlės žiedas, ir vaikiškai nustemba, šalnos pakąstas.
Viskas taip arti ir kartu taip tolima. Netgi tiesūs geležinkeliai ar netikėti kelio vingiai. Jie kaip žmonės – vieni susitinka, kiti prasilenkia. Laikinai arba amžinai. Išsiilgę vieni kitų arba net nepastebintys. Sujungiantys arba išskiriantys. Kviečiantys arba išlydintys.
Viskas taip vientisa ir kartu padalinta. Į ten ir čia. Į rytą ir vakarą. Į dangų ir žemę. Į šiapus linijos ir anapus. Į „mano“ ir „tavo“. Į „dabar“ ir į „niekada“.
Užkalbėsiu, kad nutiktų pavasaris. Kad keliai kviestų. Kad „tavo“ ir „mano“ susilietų į užburiantį „mūsų“. Teįvyksta tai čia ir dabar. Tebūnie…

Pasipuošti baltai – galbūt vienintelį kartą gyvenime. Suvokiant, kad kitaip jau niekada nebegalėsi. Jei žiema panorės, tas kartas truks ilgiau nei akimirką, ilgiau nei vieną dieną, ilgiau nei dar vieną rytojų. Jei tik panorės... Niekuomet nežinai, bet rizikuoji. Gyvenimu. Šventė ateina, kai baltai pasipuoši širdį. Kai tiki ir lauki.
Pasipuošti baltai – galbūt vienintelį kartą gyvenime. Suvokiant, kad kitaip jau niekada nebegalėsi. Jei žiema panorės, tas kartas truks ilgiau nei akimirką, ilgiau nei vieną dieną, ilgiau nei dar vieną rytojų. Jei tik panorės… Niekuomet nežinai, bet rizikuoji. Gyvenimu.
Šventė ateina, kai baltai pasipuoši širdį. Kai tiki ir lauki.

Duok pradžią bet kam ir tai nutiks. Duok pradžią saulės spinduliui arba gruodui. Tikėjimui arba abejonei. Laukimui arba atsisveikinimui. Duok pradžią...Duok pradžią bet kam ir tai nutiks. Duok pradžią saulės spinduliui arba gruodui. Tikėjimui arba abejonei. Laukimui arba atsisveikinimui. Duok pradžią…

Būti lengvam savo žinojimu, jog esi vienas iš milijardų tokių pat arba panašių. Suvokti, jog tavo gyvenimas priklauso nuo menkiausio vėjo gūsio ir kartu turėti titanišką tikėjimą, jog gali pakeisti pasaulį.
Būti lengvam savo žinojimu, jog esi vienas iš milijardų tokių pat arba panašių. Suvokti, jog tavo gyvenimas priklauso nuo menkiausio vėjo gūsio ir kartu turėti titanišką tikėjimą, jog gali pakeisti pasaulį.

Dviese. Siejami matomomis ir nematomomis gijomis. Vardais ir pavadinimais. Šviesa ir būsimuoju laiku. Alfa ir omega.Dviese. Siejami matomomis ir nematomomis gijomis. Vardais ir pavadinimais. Šviesa ir būsimuoju laiku. Alfa ir omega.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima