Dabarties dialogai. Mintys matomos ir girdimos

Šį kartą „Pamario“ fotogalerijos viešnios – Rasita Liulienė iš Piktupėnų (fotografijos) ir tauragiškė Daiva Genienė (žodžiai).

Viskas taip efemeriška: tai balta, tai, žiūrėk, jau pavasaris (nors ir lapkritis). Ir kelia naivią galvelę į saulę koks apsisapnavęs gėlės žiedas, ir vaikiškai nustemba, šalnos pakąstas. Viskas taip arti ir kartu taip tolima. Netgi tiesūs geležinkeliai ar netikėti kelio vingiai. Jie kaip žmonės – vieni susitinka, kiti prasilenkia. Laikinai arba amžinai. Išsiilgę vieni kitų arba net nepastebintys. Sujungiantys arba išskiriantys. Kviečiantys arba išlydintys. Viskas taip vientisa ir kartu padalinta. Į ten ir čia. Į rytą ir vakarą. Į dangų ir žemę. Į šiapus linijos ir anapus. Į „mano“ ir „tavo“. Į „dabar“ ir į „niekada“. Užkalbėsiu, kad nutiktų pavasaris. Kad keliai kviestų. Kad „tavo“ ir „mano“ susilietų į užburiantį „mūsų“. Teįvyksta tai čia ir dabar. Tebūnie...

Viskas taip efemeriška: tai balta, tai, žiūrėk, jau pavasaris (nors ir lapkritis). Ir kelia naivią galvelę į saulę koks apsisapnavęs gėlės žiedas, ir vaikiškai nustemba, šalnos pakąstas.
Viskas taip arti ir kartu taip tolima. Netgi tiesūs geležinkeliai ar netikėti kelio vingiai. Jie kaip žmonės – vieni susitinka, kiti prasilenkia. Laikinai arba amžinai. Išsiilgę vieni kitų arba net nepastebintys. Sujungiantys arba išskiriantys. Kviečiantys arba išlydintys.
Viskas taip vientisa ir kartu padalinta. Į ten ir čia. Į rytą ir vakarą. Į dangų ir žemę. Į šiapus linijos ir anapus. Į „mano“ ir „tavo“. Į „dabar“ ir į „niekada“.
Užkalbėsiu, kad nutiktų pavasaris. Kad keliai kviestų. Kad „tavo“ ir „mano“ susilietų į užburiantį „mūsų“. Teįvyksta tai čia ir dabar. Tebūnie…

Pasipuošti baltai – galbūt vienintelį kartą gyvenime. Suvokiant, kad kitaip jau niekada nebegalėsi. Jei žiema panorės, tas kartas truks ilgiau nei akimirką, ilgiau nei vieną dieną, ilgiau nei dar vieną rytojų. Jei tik panorės... Niekuomet nežinai, bet rizikuoji. Gyvenimu. Šventė ateina, kai baltai pasipuoši širdį. Kai tiki ir lauki.
Pasipuošti baltai – galbūt vienintelį kartą gyvenime. Suvokiant, kad kitaip jau niekada nebegalėsi. Jei žiema panorės, tas kartas truks ilgiau nei akimirką, ilgiau nei vieną dieną, ilgiau nei dar vieną rytojų. Jei tik panorės… Niekuomet nežinai, bet rizikuoji. Gyvenimu.
Šventė ateina, kai baltai pasipuoši širdį. Kai tiki ir lauki.

Duok pradžią bet kam ir tai nutiks. Duok pradžią saulės spinduliui arba gruodui. Tikėjimui arba abejonei. Laukimui arba atsisveikinimui. Duok pradžią...Duok pradžią bet kam ir tai nutiks. Duok pradžią saulės spinduliui arba gruodui. Tikėjimui arba abejonei. Laukimui arba atsisveikinimui. Duok pradžią…

Būti lengvam savo žinojimu, jog esi vienas iš milijardų tokių pat arba panašių. Suvokti, jog tavo gyvenimas priklauso nuo menkiausio vėjo gūsio ir kartu turėti titanišką tikėjimą, jog gali pakeisti pasaulį.
Būti lengvam savo žinojimu, jog esi vienas iš milijardų tokių pat arba panašių. Suvokti, jog tavo gyvenimas priklauso nuo menkiausio vėjo gūsio ir kartu turėti titanišką tikėjimą, jog gali pakeisti pasaulį.

Dviese. Siejami matomomis ir nematomomis gijomis. Vardais ir pavadinimais. Šviesa ir būsimuoju laiku. Alfa ir omega.Dviese. Siejami matomomis ir nematomomis gijomis. Vardais ir pavadinimais. Šviesa ir būsimuoju laiku. Alfa ir omega.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus