COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama  

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio
19 iki lapkričio 20 d.
 

KPP papildyta nauja priemone

Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas

Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.

patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“.
Lėšos šiai priemonei perskirstytos iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.

Parama vieniems – atsilieps ir kitiems

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad išimtinės paramos tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
Taip pat svarbu išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis.
Tokia parama turėtų teigiamai atsiliepti ir išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, nes ūkininkai ir kaimo vietovėse veiklą vykdančios labai mažos ir mažos įmonės yra šio sektoriaus dalis.
Šia laikina priemone taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.

Kas gaus paramą

 

Pretenduoti gauti paramą gali visi kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio veiklos subjektai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir kt., taip pat – labai mažos ir mažos įmonės, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą ar įregistravę individualią veiklą. Svarbu, kad tinkami pareiškėjai būtų registruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2020 m. kovo 16 d. maisto gamintojais.

Paramos dydis

Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – žemės ūkio veiklos subjektui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą) neviršys 7 tūkst. eurų, paramos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų bei ūkio partnerių skaičių kovo 16 d.; fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, numatoma parama – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma neviršys 18 tūkst. eurų, jos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių kovo 16 d.

Taip pat reikėtų žinoti, kad, jeigu pareiškėjas karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 birželio 17 d.) yra gavęs subsidiją pagal Užimtumo įstatymą, parama būtų mažinama gautos subsidijos suma.

Parama – gyvybiškai reikalinga

Ūkininkai ir kiti kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio subjektai teigiamai vertina naują KPP priemonę, pagal kurią bus teikiama išimtinė parama dėl COVID-19 pandemijos.
Daug metų Mažeikių rajono Žemės ūkio skyriui vadovavusiam ir pačiam ilgus metus ūkininkaujančiam Rimantui Gramui gerai žinomos žemės ūkio sektoriaus problemos. Jis pastebėjo, kad pandemija – ne vienintelė bėda, sukėlusi problemų. R. Gramas prisiminė, kad praėjusieji treji metai buvo nepalankūs dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Buvo skelbtos net trys  ekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Anot jo, kai kurie ūkininkai iki šiol jaučia stichijų padarinius.
„COVID-19 – dar viena ekstremali situacija. Todėl parama nors šiek tiek švelnina pandemijos padarinius žemės ūkio sektoriuje“, – kalbėjo ūkininkas.

Nukentėjo ir vieni, ir kiti

R. Gramas pastebėjo, kad žemdirbiai, su kuriais jam tenka bendrauti, pripažįsta: gerai, kad išimtinės paramos sulauks ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės – vienokių ar kitokių sunkumų patyrė ir vieni, ir kiti.
Dėl COVID-19 protrūkio sustojo realizacija, ypač pieno produktų. O tokia situacija kirto ir per pieno gamintojų kišenę – krito pieno supirkimo kainos, nes pieno perdirbėjams atsirado sunkumų dėl apyvartinių lėšų. Ir kiti žemės ūkio produkcijos supirkėjai pristigo apyvartinių lėšų, jie negali atsiskaityti su žemdirbiais, pastarieji negali atsiskaityti su tiekėjais, negali nusipirkti trąšų, chemikalų, detalių, sėklos. O kur dar įsipareigojimai bankams…
„Užsisuka toks užburtas ratas. Tokia išimtinė parama nukentėjusiems nuo COVID-19 labai reikalinga. Ypač smulkiesiems ūkininkams, nedidelėms įmonėms“, – įsitikinęs Mažeikių rajono ūkininkas R. Gramas.

Užsak. Nr. 2020/65.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite