COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama  

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio
19 iki lapkričio 20 d.
 

KPP papildyta nauja priemone

Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas

Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.

patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“.
Lėšos šiai priemonei perskirstytos iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.

Parama vieniems – atsilieps ir kitiems

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad išimtinės paramos tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
Taip pat svarbu išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis.
Tokia parama turėtų teigiamai atsiliepti ir išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, nes ūkininkai ir kaimo vietovėse veiklą vykdančios labai mažos ir mažos įmonės yra šio sektoriaus dalis.
Šia laikina priemone taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.

Kas gaus paramą

 

Pretenduoti gauti paramą gali visi kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio veiklos subjektai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir kt., taip pat – labai mažos ir mažos įmonės, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą ar įregistravę individualią veiklą. Svarbu, kad tinkami pareiškėjai būtų registruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2020 m. kovo 16 d. maisto gamintojais.

Paramos dydis

Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – žemės ūkio veiklos subjektui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą) neviršys 7 tūkst. eurų, paramos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų bei ūkio partnerių skaičių kovo 16 d.; fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, numatoma parama – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma neviršys 18 tūkst. eurų, jos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių kovo 16 d.

Taip pat reikėtų žinoti, kad, jeigu pareiškėjas karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 birželio 17 d.) yra gavęs subsidiją pagal Užimtumo įstatymą, parama būtų mažinama gautos subsidijos suma.

Parama – gyvybiškai reikalinga

Ūkininkai ir kiti kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio subjektai teigiamai vertina naują KPP priemonę, pagal kurią bus teikiama išimtinė parama dėl COVID-19 pandemijos.
Daug metų Mažeikių rajono Žemės ūkio skyriui vadovavusiam ir pačiam ilgus metus ūkininkaujančiam Rimantui Gramui gerai žinomos žemės ūkio sektoriaus problemos. Jis pastebėjo, kad pandemija – ne vienintelė bėda, sukėlusi problemų. R. Gramas prisiminė, kad praėjusieji treji metai buvo nepalankūs dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Buvo skelbtos net trys  ekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Anot jo, kai kurie ūkininkai iki šiol jaučia stichijų padarinius.
„COVID-19 – dar viena ekstremali situacija. Todėl parama nors šiek tiek švelnina pandemijos padarinius žemės ūkio sektoriuje“, – kalbėjo ūkininkas.

Nukentėjo ir vieni, ir kiti

R. Gramas pastebėjo, kad žemdirbiai, su kuriais jam tenka bendrauti, pripažįsta: gerai, kad išimtinės paramos sulauks ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės – vienokių ar kitokių sunkumų patyrė ir vieni, ir kiti.
Dėl COVID-19 protrūkio sustojo realizacija, ypač pieno produktų. O tokia situacija kirto ir per pieno gamintojų kišenę – krito pieno supirkimo kainos, nes pieno perdirbėjams atsirado sunkumų dėl apyvartinių lėšų. Ir kiti žemės ūkio produkcijos supirkėjai pristigo apyvartinių lėšų, jie negali atsiskaityti su žemdirbiais, pastarieji negali atsiskaityti su tiekėjais, negali nusipirkti trąšų, chemikalų, detalių, sėklos. O kur dar įsipareigojimai bankams…
„Užsisuka toks užburtas ratas. Tokia išimtinė parama nukentėjusiems nuo COVID-19 labai reikalinga. Ypač smulkiesiems ūkininkams, nedidelėms įmonėms“, – įsitikinęs Mažeikių rajono ūkininkas R. Gramas.

Užsak. Nr. 2020/65.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite