COVID-19: paskiepyta 60,4 proc. Šilutės rajono gyventojų

Tuos 60,4 proc. Šilutės rajono gyventojų sudaro 22 408 asmenys. Kol kas tik tiek turime rajone asmenų, kurie pilnai pasiskiepijo nuo COVID-19, per nepilnus du mėnesius trečiąja vakcinos doze paskiepyta 1,5 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė vakar, lapkričio 10-ąją, situaciją rajone pavadino prasta, negerėjančia, nes COVID-19 susirgimo naujų atvejų yra daug.

Lapkričio 10 d. duomenys tokie:  per praėjusią parą nustatyti 76 nauji susirgimo atvejai, serga 340 rajono gyventojų. G. Tamašauskienė priminė, kad nuo COVID-19 infekcijos jau mirė 99 rajono gyventojai. Nuo pirmojo karantino pradžios Šilutės rajone buvo nustatyti 5353 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

„Vilties teikia tai, kad trečiąja vakcinos doze jau pasiskiepyta pusantro tūkstančio rajono gyventojų, jie skambino, registravosi, atvyko. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro specialistų komanda vyksta į gyventojų namus ir ten skiepija. Vieni kreipiasi dėl pirmojo skiepo, kiti jau pageidauja trečiojo. Kiek žinau, nemalonių atvejų nepasitaiko, nes gyventojai patys pageidauja šios paslaugos namuose. Liūdna tai, kad vis pasitaiko, kai vaikai atkalbinėja garbaus amžiaus tėvus, kurie gal ir norėtų skiepytis, bet vaikų patarimas, pamokymas to nedaryti jiems svarbus“, – sakė G. Tamašauskienė.

Skiepai nuo COVID19. EPA-ELTA nuotr.

Jau baigėsi mokinių atostogos, jie sugrįžo į mokyklas atlikę testus namuose. Kol kas blogų žinių iš mokyklų negirdėti. G. Tamašauskienė sakė, jog jau gali išaiškėti ir ilgojo Vėlinių savaitgalio rezultatai. Kapus lankę giminės būriavosi ir kapinėse, galbūt lankė ir gimines, draugus… Praėjo tik savaitė po Vėlinių, galbūt pasimatys ir užkrato plitimo rezultatai.

„Laukiame naujovių, kurių žada Sveikatos apsaugos ministerija. Gali būti, kad ir dvi skiepo dozes gavęs asmuo po kontakto su susirgusiu COVID-19 turės izoliuotis.  Suserga ir paskiepyti žmonės, tačiau ligos forma būna gerokai lengvesnė, užtenka pasigydyti namuose, nereikia pagalbos ligoninėje, nereikia reanimacijos. Visi žinome, kad vietų ligoninėse labai reikia ir kitomis ligomis sergantiems, ir operacijų laukiantiems“, – kalbėjo G. Tamašauskienė, paraginusi rajono gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19, taip saugant save ir aplinkinius.

Pastarojo meto orai gana permainingi. Buvo atšilę, po to lijo, buvo vėjuota, staiga atšalo, tad ėmė plisti rudens virusinės infekcijos. Jų požymiai labai panašūs į COVID-19. G. Tamašauskienės nuomone, jeigu skauda gerklę, pakyla temperatūra ir randasi panašių simptomų, žmogus turi vengti kontaktų su kitais asmenimis, skambinti savo šeimos gydytojui, konsultuotis, testuotis. Dėl viso pikto, nes tai gali būti ar įprasta virusinė infekcija, ar COVID-19.

„Tokiu atveju negalima eiti į darbą, nes, jeigu tai COVID-19 atvejis, užkrėstų darbe kolegas. Dera vengti bendravimo su kaimynais, giminėmis ir visais kitais asmenimis. Neverta vaikščioti į paslaugas teikiančias vietas, į parduotuves ir kitur“, – patarė G. Tamašauskienė.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite