Cepelinų dienai – kitoks tradicinio patiekalo skonis 

Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų – cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas.

 

O jeigu pabodo tradiciniai cepelinai –metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių – rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais.

Skirtingi gaminimo būdai – skirtingi pavadinimai

„Bulvės populiarios ištisus metus. Be jų sunkiai apsieitų daugybė tradicinių patiekalų ir, žinoma, cepelinai. Pastebime, kad kasmet pirkėjai itin laukia ir šviežių, lietuviškų bulvių derliaus. Tačiau gausų įvairiausių bulvių asortimentą esame paruošę ištisus metus: nuo tradicinių iki sparčiai populiarėjančių saldžiųjų bulvių. O kurie gamindami tradicinius lietuviškus patiekalus nori sutaupyti laiko, gali įsigyti ir iš anksto paruoštų tarkių“, – praneša Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Minėtojo tinklo maisto ekspertė Vilma Juodkazienė sako, kad nors lietuviška virtuvė be cepelinų neįsivaizduojama, manoma, kad cepelinai yra visai ne lietuviškos, bet vokiškos kilmės, o jų receptas greičiausiai kilo iš vokiško bulvių patiekalo kartoffelknödel.

Be to, panašių į cepelinus patiekalų galima rasti ir Danijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Cepelinai Lietuvoje atsirado apytiksliai prieš 150 metų. Svarstoma, kad į Žemaitiją jų receptas galėjo atklysti iš prūsiškos Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus.

„Cepelinai nuo seno gaminami keliais būdais – iš virtų, iš žalių bulvių tešlos arba jas maišant tarpusavyje. Beje, iš skirtingų bulvių gaminami cepelinai turi ir skirtingus pavadinimus. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje iš virtų bulvių pagamintas patiekalas vadinamas ne cepelinais, o didžkukuliais ir yra įdaromas varške. Tuo tarpu šiame regione tikrieji cepelinai gaminami iš tarkuotų bulvių“, – teigia ji.

Ne tik su mėsa

Nors šiandien girdime daugybę išsiskiriančių nuomonių apie bulvių naudą – ši daržovė neretai yra nepelnytai nuvertinama. Mat tinkamai paruoštose bulvėse gausu įvairiausių naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, bulvėse randama vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E ir C bei mineralų, kurie naudingi  sergantiems širdies, kraujagyslių, inkstų ar net nervų ligomis. Pasak ekspertės, geriausias bulvių paruošimo būdas – jas virti, ypač su lupenomis.

Norint pasigaminti burnoje tirpstančių cepelinų, nebūtina jų gaminti tik su tradicine kiauliena ir panardinti į grietinės ir spirgučių padažą. Netgi tradicines, lietuviškas bulves galima keisti saldžiosiomis…

„Cepelinus galima įdaryti ir kita mėsa: vištiena ar antiena, grybais, įvairiausiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, šviežiais ar raugintais kopūstais, žuvimi, ruošti juos su varške, netgi sojų mėsa ar kitu augalinės kilmės faršu. Norintiems lengvesnės šios patiekalo versijos vietoj grietinės ar kitų riebių padažų galima patiekti su natūraliu jogurtu, daržovių ar grybų padažu“, – sako V. Juodkazienė, ir dalijasi net trimis ypatingo skonio cepelinų receptais. 

Mažoji cepelinų kopija – saldieji bulvinukai 

Jums reikės:

  • 1–2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių,
  • 200 g avinžirnių miltų (gaminimui ir papildomai dar kelių šaukštų bulvinukų formavimui),
  • Druskos, pipirų ar kitų prieskonių pagal skonį.
Gaminimas:

Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite. Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų. Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus (sumažinta cepelino versija), juos apvoliokite miltuose. Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius. Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla – galite juos išimti. Išvirtus bulvinukus galite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu. Puikiai tiks pesto, grybų, pankolių ar pomidorų padažai.

Cepelinai su soja ir vegetarišku spirgučių padažu

 

Jums reikės:

  • 10 vnt. žalių ir 3 vnt. virtų bulvių
  • 1 pakelio sojos faršo
  • 2 vnt. svogūnų
  • 1 vnt. imbiero šaknies
  • Šaukšto lydyto ghee sviesto
  • Graikiško ar kito lieso jogurto be priedų
  • Druskos, pipirų

 

Gaminimas:

Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio – šiek tiek palaukite, kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Šiuo metų laiku bulvės turi pakankamai krakmolo, tačiau jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės – įdėkite jo daugiau.

Įdarui pakepinkite vieną svogūną, į keptuvę dėkite vandenyje išmirkytą soją (vadovaukitės gamintojo nurodymais ant etiketės), pasūdykite, įberkite pipirų ir šiek tiek pakepinkite.

Cepelino masę išplokite, centre dėkite įdarą, paplotėlį sulenkite per pusę, užspauskite ir formuokite cepelinus. Suformuotus cepelinus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį, virkite apie 20–25 minutes. Labai svarbu, kad puodas būtų didelis.

Imbierą supjaustykite mažais kvadratėliais, kad primintų spirgučių formą. Įkaitinkite ghee sviestą, pakepinkite imbierus, tuomet suberkite svogūną ir kepkite, kol šis įgaus auksinį atspalvį. Pagardinkite druska ir pipirais. Cepelinus patiekite su imbieru spirgučių padažu ir liesu jogurtu.

Cepelinai su varške ir mėtomis 

 

Jums reikės:

  • 10 vnt. žalių ir 3 vnt. virtų bulvių
  • 200 g norimo riebumo varškės
  • 1 vnt. kiaušinis
  • 20 g sviesto
  • 1 šaukšto grietinės
  • Mėtos lapelių
  • Lieso jogurto
  • Druskos, pipirų

 

Gaminimas:

Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio – šiek tiek palaukite kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės – įdėkite krakmolo daugiau. Varškę sutrinkite, dėkite kiaušinį, sviestą, grietinę, druską ir pipirus bei smulkiai sukapotus mėtos lapelius. Suformuokite cepelinus, virkite apie 20–25 minutes. Patiekite su liesu jogurtu arba imbieriniu spirgučių padažu.

Skanaus!

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite