Čekijoje rastas viduramžių monetų lobis

10-ojo amžiaus 700 monetų lobis rastas netoli Prahos, penktadienį pranešė Rytų Čekijos muziejaus, esančio Pardubicių mieste, spaudos tarnyba. (Praha, sausio 15 d. (ELTA)
Anot muziejaus mokslinio bendradarbio Petro Vorelo, radinį galima drąsiai vadinti „amžiaus lobiu“, nes Vidurio Europoje „nėra tokio analogo, atsižvelgiant į rastų monetų dydį ir į tai, kaip puikiai jos išsilaikė“.
Išsamiau apie 10-ojo amžiaus radinį TASS korespondentui papasakojo muziejaus direktorius Tomašas Libanekas. „Tai sidabriniai Čekijos denarai, cirkuliavę visoje Europos teritorijoje. Kiekviena moneta vidutiniškai sveria apie 0,5 gramo. Kaip mokėjimo priemonė monetos buvo plačiai naudojamos, įskaitant Novgorodo ir Kijevo Rusią, su kuriomis viduramžių Čekijos valstybė palaikė glaudžius prekybinius ryšius“, – paaiškino mokslininkas.
Lobį rado praeivis 2015 m. lapkritį, bet muziejus apie radinį pranešė tik sausį. Per 400 gerai išsilaikiusių monetų ir per 300 monetų nuolaužų, taip pat indas, kuriame jos buvo užkastos, buvo perduoti tirti ekspertams.
Lobio radėjui pažadėtas 2 mln. Čekijos kronų (apie 74 tūkst. eurų) atlygis.
Pagal vietos įstatymus, lobis priklauso regionui, kuriame jis buvo rastas. Monetas ketinama eksponuoti nuo 2016 m. rudens. Jos bus įtrauktos į nuolatinę numizmatinę muziejaus kolekciją Pardubicėse.

Grašiai ir taleriai kilo iš Čekijos

Prie šios Eltos paskelbtos informacijos galima pridurti, kad Čekija užima svarbią vietą ir pinigų atsiradimo istorijoje. Daugelyje leidinių apie pinigų istoriją rašoma, kad  XIII a. antroje pusėje Bohemijoje (Čekija) buvo rasti didžiuliai sidabro rūdos telkiniai. Tad sidabras iš Čekijos pinigams kaldinti buvo tiekiamas į visą Vakarų Europą ar net Maskvos kunigaikštystei ir Aukso ordai.

Didelius sidabro klodus valdžiusios šalies karalius Vaclovas II 1300 m. pradėjo kaldinti stambias sidabrines monetas (3,7 g aukštos prabos sidabro), kurios, kaip dabartinis euras, buvo naudojamos ir kituose kraštuose. Ant monetos reverso buvo lotyniškas užrašas GROSSI PRAGENSES (lot. grossi – didelis). Kai kurios valstybės ėmė kalti ir savo šalių nacionalinius grašius. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sidabrinius grašius pirmasis ėmėsi kaldinti 1553 m. Žygimantas Senasis. Grašiais ir šiais laikais tebevadinamos smulkio monetos.

Šioje nuotraukoje Prahos grašio (nuotr. viršuje), kaldinto nuo1300 m. ir pirmojo Vilniuje 1564 m. nukalto talerio (dešinėje) kopijos. 2 eurai – monetų dydžiui palyginti.

Šioje nuotraukoje Prahos grašio (nuotr. viršuje), kaldinto nuo1300 m. ir pirmojo Vilniuje 1564 m. nukalto talerio (dešinėje) kopijos. 2 eurai – monetų dydžiui palyginti.

XVI a. Prahos grašį pakeitė taleris, kurio  pavadinimas taip pat susijęs su Bohemija. Joachimo slėnyje radus kitą sidabro klodų telkinį, grafas Steponas fon Šlikas gavo karaliaus Liudviko II leidimą ir 1519 m. jis pradėjo kaldinti net 29,5 g masės 954 prabos (tai reiškia, kad grynas sidabras monetos lydinyje sudaro 954 dalis iš 1000) monetas, pavadintas Joachimo taleriais. Vėliau šias monetas imta vadinti tiesiog taleriais. Ir šios monetos plito po Europą ir už jos ribų. Vėliau panašiais pavadinimais monetas kaldino ir kitos pasaulio šalys: Nyderlanduose – daleris, Ispanijoje – daleras, Italijoje – taleras, Šiaurės Amerikoje – doleris.

Taleris buvo viena didžiausių monetų (apie 40 mm skersmens) ir viena iš puošniausių, nes didelėje plokštumoje kūrėjai galėjo demonstruoti savo talentą. Ypač meniški buvo Vokietijos kunigaikštysčių ir miestų taleriai.

1564 m. ir Vilniaus kalyklos meistrai nukalė stambiausią per visą lietuviškų monetų kalybos istoriją 30 grašių vertės talerį, dar vadinamą puskape. Lietuviškas taleris svėrė 28 g, jo praba 730.

Apie visa tai rašo Stanislovas Sajauskas knygoje „Pinigų istorija“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite