Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale eksponuojama Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“. Vos už kelių šimtų metrų nuo Šuldiakovų sodybos yra senos Žagatpurvių kaimo kapinaitės, kuriose – apie 40 kapų. Jos buvo visiškai apleistos, Eugenijus ėmė lankytis ir jas tvarkyti. Dabar kapinaičių kapai prižiūrėti, sutvarkyti antkapių kryžiai. Visa entuziasto šeima ir draugai talkino tvarkant kapinaites. E. Šuldiakovas atkasinėjo žemėn prasmegusius antkapius, metalinių kryžių postamentus, rankiojo nulaužtas jų dalis. Gražiausius ir įspūdingiausius kryžius vežė

Šilutės muziejus tęsia renginių ciklą apie atgimstantį Šilokarčemos dvarą ir pristatydamas buvusio šio dvaro savininko Hugo Šojaus kolekcijas. Kartu muziejininkai visuomenei pristato būsimų muziejaus ekspozicijų atnaujintose dvaro patalpose koncepcijas. Padeda pažinti kraštą Šįkart supažindinta su gamtos ekspozicijos koncepcija, apie Šilokarčemos dvarininkų surinktą ragų kolekciją pasakojo muziejininkas istorikas Ignas Giniotis, o apie H. Šojaus pomėgį botanikai kalbėjo Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius. „Geriau pažinti kraštą padeda domėjimasis jo vertybėmis“, – sakė

Vienas šios vasaros šeštadienis kintiškiams buvo ypatingas – po šv. Mišių evangelikų liuteronų bažnyčioje duris atvėrė parapijos bendruomenės namai. Vakarop į Kintus suplūdo dar daugiau žmonių – jie rinkosi į paskutinį Kintų muzikos festivalio „Marių audra“ koncertą.   Kodėl Donelaičio namai? Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia 2008 m. šventė 100 metų gyvavimo sukaktį. Prieš 12 metų tarnystę Kintų evangelikų liuteronų parapijoje pradėjęs kunigas Mindaugas Žilinskis mena, kad bažnyčios gaivinimas prasidėjo nuo supuvusių grindų. Joms pakeisti reikėjo lėšų. Susitelkė parapijos bendruomenė, su

Laikas – gilus ir talpus įvykių indas, talpesnis nei žmogaus atmintis. Bet ko neišsaugo mūsų galvos, kažkiek lieka senovės dokumentuose, knygose, laikraščiuose, tereikia anuose pasiknisti. Pamario krašto istorija – iš dalies žvejybos ir žvejų gyvenimas, kuris labai skyrėsi nuo šiandienos. Žūklautojai žodžio kišenėje neieškodavo, bet buvo dievobaimingi bei prietaringi. Žvejyba Kuršių mariose susekama nuo XIII amžiaus pradžios. Viename to laiko dokumente pažymėta, kad senųjų prūsų žynys, dar vadinamas sigonotu, stebėdavo vėjo kryptį ir nurodydavo, kur kokią dieną žvejoti. Žvejai jo

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918): istorinių įvykių atspindžiai Rytų Prūsijoje”. Pasak muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, ši tema aktuali ir šiandien, taikos metais, ypač pastaraisiais mėnesiais ryšium su karo veiksmais Ukrainoje. Paroda parengta minint 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Eksponuojamos autentiškos 1914-1918 m. nuotraukos iš muziejaus fondų, XX a. pr. numizmatika, spaudiniai bei apdovanojimai už karo tarnybą, leidžiantys susidaryti vaizdą apie to meto įvykius, ekonominę ir politinę visuomenės padėtį Europoje. „Šilutėje žmonės taip pat bijojo

Rugpjūčio 23-iąją į Baltijos kelio atkarpą automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Saločiai išvyko didelis būrys Šilutės krašto žmonių. Baltijos kelio jubiliejų šilutiškiai pasitiko susikibę rankomis Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kartu su Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniais. Kaip ir prieš 25 metus, vienas iš Baltijos kelio gyvosios grandinės buvo „Pamario“ laikraščio ilgametis žurnalistas Stasys Mėlinauskas. Sugrįžęs jis pasidalijo gyvais bei prieš 25 metus patirtais įspūdžiais. „1989 m. Baltijos kelyje dalyvavo apie 3-4 tūkstančius Šilutės rajono žmonių“, – sakė S. Mėlinauskas, primindamas, kad

Dėl vasaros karščių ar prasidėjusių lietų pritilusius Bikavos žiogelius pabudino tradicinė Bikavėnų kaimo šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Koncertuoti pas bikavėniškius atvyko artimiausi kaimynai iš Žemaičių Naumiesčio ir Natkiškių (Pagėgių sav.), jų pasiklausyti susirinko bikavėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Laikydamiesi senųjų tradicijų, bikavėniškiai kaimo šventę pradėjo malda Šv. Roko koplyčioje. Šv. Mišiose dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pasveikino jauną katalikišką Nomedos ir Antano Briedžių šeimą, auginančią 4 vaikus. Po pamaldų sėdo į vežimaičius ir su muzika leidosi per Bikavėnus į įprastinę

Kintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“. K. Donelaičio garbei Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono

Į Kintų Vydūno kultūros centrą skubėjome susitikti su 12-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ kūrėjais. Šiemet į plenerą atvyko 8 menininkai iš Lietuvos, Gruzijos, Italijos. Linksmai klegančius menininkus sutikome beskanaujančius arbūzą… Neseniai grįžę iš ekskursijos po Mažosios Lietuvos senąsias evangelikų liuteronų bažnyčias jie guviai dalijosi įspūdžiais. Emalio laboratorijos kūrėjai po 12 dienų kūrybinės viešnagės Kintuose Vydūno kultūros centrui paliks po vieną savo sukurtą darbą. Per 11 metų emalio laboratorijos kūrėjai paliko Kintų Vydūno kultūros centrui per 100 unikalių meno kūrinių.

Baigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos. Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų,

2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei „Pirmuoju“, nei „Pasauliniu“. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino „vokiečių karu“. Karo pradžia Pirmasis pasaulinis – vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karų. Į karinius veiksmus buvo įsitraukusios 25 valstybės ir jų kolonijos. Šiose valstybėse tuo metu gyveno apie 1,35 milijardo žmonių – vienas ketvirtadalis visų planetos gyventojų. 1914 m. birželio 28 d. Sarajave nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas

„Mingės poilsio“ ilgasis pastatas palei Minijos krantą – iš visų pusių apstatytas tapybos darbais. Karštis toks, kad vėpsome fotoaparatus paruošę – ar tik kuris paveikslas neužsiliepsnos… Tai būtų kadras! Į klausimą „Ar neiškeps?“, plenero dailininkas Valentinas Ajauskas tik šypteli į ūsą, panašiai kaip jo nupieštas raudonai rainas katinas su kapitono kepure… Individualistų vadas – Algimantas Kliauga „Saulė nieko blogo nedaro, pagrindinė dažų džiūvimo sąlyga yra šviesa. Anksčiau profesūra sakydavo, jei nori kad nedžiūtų, paveikslą nusuk į sieną“, – dalykiškai rimtas

Salos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje, parodyta spektaklio premjera. Pagal Juozo Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ spektaklį pastatė Rusnės salos teatras. Spektaklį režisavo Daiva Plikšnienė, vaidmenis kūrė rusniškiai vaidintojai Inesa Bukantienė, Sandra Mažeikienė, Marytė Pankevičienė, Raimundas Plikšnys, spektaklyje debiutavo Rasa Jakienė. Kad vasarą daugelis atostogauja, negalėjai sakyti, ieškodamas vietos sekmadienio pavakarę Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje. Atrodė, kad rusniškiai niekur ne išvažiuoja, ne poilsiauja – tik skuba į kultūrinius renginius… Nors nebuvo jokių spektaklio premjeros afišų (išskyrus socialinį tinklapį), salėje

Rusniškis ichtiologas dr. Arvydas Švagždys surengė plenerą dailininkams. Skirtingų tautybių dailininkai Rusnėje praleido 10 vasaros dienų su saule, lietumi ir daugybe gamtos garsų. Pakerėti Rusnės gamtos tapė, idėjomis ir mintimis praturtino savo kūrybinį lobyną. Iš jo semsis vėlų rudenį, kai jautrią sielą lyg stygą užgaus prisiminimai, o gal žvarbią žiemą, kai iš atminties išplauks Rusnės salos vaizdai: kylanti saulė, medinės architektūros kontūrai, ryto rasos gaiva, apsnūdę nuo vasaros karščio gluosniai, rūkas ant Skirvytėlės upės, netikėtai perskrodžiamas pabaidyto paukščio klyksmo… Gal

Šventiškai išpuoštoje Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambo prieš kelias savaites čia sumontuoti vargonai. Šventinės pamaldos buvo skirtos šio kaimo evangelikų liuteronų mūrinės bažnyčios pašventinimo 280 m. sukakčiai ir šventinimo po rekonstrukcijos 20-mečiui paminėti. Pamaldų metu prisimintas ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metis. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė perskaitė pranešimą, skirtą šiai datai paminėti ir ištremtiems tikintiesiems prisiminti. Evangelikų liuteronų kunigas doc. dr. Darius Petkūnas priminė, kaip atrodė bažnyčia prieš 1958 metų sovietinę

Petrinės – vidurvasario šventė. Laikas, kai pievos skendi medumi kvepiančiuose žieduose. Šienpjoviai jau skuba į pievas. Anksčiau pjovėjai guldydami pradalges, o mergelės grėbdamos vis dainuodavo. Gal todėl gardamiškiai būtent tokiu metu kasmet ir rengia šventę „Sugužėkim, suskambėkim“, į kuriuos sukviečia pavienius muzikantus, pasakorius, dainininkus. Ir susirinko ne tik iš Šilutės rajono – atvyko iš Klaipėdos, Gargždų. Sekmadienį Gardamo Šv. Roko bažnyčioje vyko Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai, o vakarop Gardamo miestelį sudrebino pavieniai muzikantai, suklegėjo pasakoriai, skubantys į „Sugužėkim,

Joninės – paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena.Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės, buvo švenčiamos kelias dienas. Kas gali būti smagiau už paslaptingą Joninių naktį: vainikus, būrimus, liepsnojančius laužus, svajones ir tikėjimą, kad jos išsipildys, kad bus surastas paparčio žiedas? Susitikti ir švęsti

2014 metais Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka daug renginių skiria lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Kartu su Pamario švietimo, kultūros įstaigomis parengta knygos renginių programa „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Viena iš šios programos dalių – konkursas „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ – kvietė Šilutės miesto moksleivius naujai interpretuoti Kristijono Donelaičio gyvenimą ir kūrybą pasitelkus kompiuterinę grafiką ir atkreipti bendruomenės dėmesį į Kristijono Donelaičio 300 m. jubiliejų. Konkurse dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos (mokytojas

Mažių kaimo kapinaitės, nemačiusios rūpestingų žmonių dėmesio, per ilgą laiką užžėlė ne tik žole, bet ir menkaverčiais krūmais. Kapinaites kasmet vis labiau niokojo naujos vėjavartos, čia dažniau užklysdavo netoliese besiganančios karvės ar miško žvėrys nei žmonės. Prieš kelerius metus kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas. Dabartinis klubo prezidentas Audrius Endzinas pasakojo, kad Mažių kapinaites rotariečiai pradėjo tvarkyti prieš trejetą metų. Kilnų darbą paskatino tuometinis klubo prezidentas Arūnas Dikšas. Buvo atlikti kapinaičių tyrinėjimai, architektas Egidijus Vidrinskas parengė darbų planą. Nykstančioms, apleistoms

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė. Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis. Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje

„Sekminėmis užsibaigia septynias savaites trukęs Velykų laikotarpis. Mano tėvai prie durų prikaldavo, už medinių lovų užkišdavo berželių, gyvulius vainikuodavo“, – prisimena naumiestiškė pedagogė Jovita Šertvytienė. Po operacijos sunkiai vaikštanti moteris įsitikinusi, kad jos tėviškėje, netoli Stemplių kaimo (Švėkšnos sen.), gal ir dabar namai berželiais papuošiami. Žvilgtelėjusi per savo trobos langą pastebi, kad ir jos namus berželių šakelėmis dailios mergaitės apkaišė. Tai padarė Ieva ir Rugilė, – lydimos mokytojos Ritos Judžentienės, neaplenkė nė vieno Klaipėdos g. namo (Žemaičių Naumiestyje) nepapuošusios beržo

Dvi dienas Senųjų kaimo tradicijų centre, Bikavėnuose, klegėjo vaikų šurmulys. Per dvi dienas stovykloje pabuvojo ir tautinių amatų mokėsi beveik 300 Šilutės rajono vaikų ir juos lydėjusių mokytojų. Daugiausia vaikų (apie 150) buvo antrąją dieną. Amato mokė 10 meistrų. „Sulaukėme bikavėniškių, gorainiškių, žvingiškių, atostogauti į mūsų rajoną pas senelius atvykusių vaikų iš įvairiausių miestų, miestelių. Amatų stovykla susidomėjo gausus būrys vaikų, atostogas leidžiančių Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos vasaros stovykloje. Ypač smagu matyti smalsius miesto vaikų veidus – juk kai kurie,

Šilutiškiai turi puikią galimybę apžiūrėti skulptūrų parodą iš kolekcijos „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Ši paroda miesto šventės proga buvo atidaryta Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos meno palėpėje. Šilutėje paroda veiks iki liepos 10 d.   Tarpinė stotelė Šilutėje Jeigu jums įdomus Donelaitis arba manote esąs meno gerbėjas ar bent mėgėjas – turite nueiti į F. Bajoraičio viešąją biblioteką. Tikrai rasit jėgų ir karštą vasaros dieną užkopti į ketvirtą aukštą, į palėpę, statokais laiptais, kuriais keliems nemenkiems vyrams teko įtempus raumenis ir

Dešimtą kartą vykusiame muziejų nakties renginyje šilutiškiai turėjo galimybę pasinerti į beveik nepažįstamą ir jau išnykusį Rytų Prūsijos dvariškių pasaulį, pabandyti suprasti vėduoklėmis duodamus ženklus, pasiklausyti muzikos ir šiaip maloniai praleisti šiltą šeštadienio pavakarę. Tikra šio renginio žvaigžde tapo Šilutės muziejaus muziejininkė-bibliotekininkė Roma Šukienė, supažindinusi su senovine dvarų kultūra. Kas amžiams prarasta Parodos „Jų aplinka ir apranga dvelkė grožiu“ atidarymas ir projekto „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien XIX a. – XX a. pr.“ pristatymas sukėlė didžiulį susirinkusiųjų susidomėjimą. Pasiklausyti

Bitėnuose gyvuojantis Martyno Jankaus muziejus bene septintą kartą pakvietė bitėniškius ir visus kitus, kuriuos domina Mažosios Lietuvos krašto praeitis, į renginį „Muziejų naktis“. Tai buvo puiki proga supažindinti publiką su rekonstruotame muziejaus pastate atnaujinta ekspozicija. Ant kalvelės už atsodinto Martyno Jankaus sodo skambėjo poezija: deklamuojamoji ir dainuojamoji. Nedidelė dulksna renginio negadino. Atvykusieji vaikštinėjo po pievą, kur po medžiais ar lygioje vietoje ištisus metus eksponuojami meno kūriniai po atviru dangumi. Iš muziejaus darbuotojų sužinoję, kad savininkas muziejininkams leido naudotis sodybos teritorijoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje į devintosios knygos pristatymą rinkosi Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai ir neabejingi mokytojo profesijai šilutiškiai. Šis klubas parengė ir išleido epistoliarinio žanro knygą „Laiškai mokytojui“ pedagogine tema. Renginio pradžioje klubo narė, mokytoja Dalia Šulcienė susirinkusius pakvietė padiskutuoti mokytojo, mokinio ir jų santykių tema. Būtent ši tema ir nagrinėjama pristatytoje laiškų knygoje. Knygos sudarytoja mokytoja Irena Arlauskienė šio leidinio žanrą įvardijo kaip laiškų apysaką, kurioje anoniminė laiškų autorė įtaigiai pasakoja

Gegužės 5-os popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje prie čia surengtos Rimantės Bučinskaitės kūrybos parodos būrelis susirinkusiųjų diskutavo apie kūrybą, knygą, meną. „Žodžiai yra simboliai, rašant simboliais sąmonė gali aprėpti Visatą ir laiką“, – šios Rimantės parašytos eilutės tiksliai apibūdina ir vykusio renginio pavadinimą ,,Pajausti Visatos skambėjimą“. Renginio metu paklausta, iš kur semiasi kūrybinių idėjų, jaunoji kūrėja tiesiogiai atsakyti negalėjo – tik konstatavo, kad tai ateina tiesiog iš vidaus. Rimantė – buvusi Šilutės pirmosios gimnazijos auklėtinė, todėl neatsitiktinai

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis parašė knygą, kuri jau atiduota leidyklai ir netrukus turėtų išvysti dienos šviesą. Skaitytoją pirmiausiai turėtų suintriguoti knygos pavadinimas „Kalėjime 60 metų“. Ar ne įdomu sužinoti, kas, kodėl ir už ką 60 metų praleido kalėjime?.. Knygos pasirodymą inspiravo įdomi sukaktis – 60 metų Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos gyvavimo buvusiuose Šilutės teismo rūmų ir kalėjimo komplekso pastatuose sukaktis.. Nedidelės apimties knyga pateiks istorinių faktų, išsklaidys gandus ir atskleis paslaptis, kurias

Nedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija. Balandžio 18-oji buvo ta diena, kai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi Mažosios Lietuvos kultūrai neabejingi žmonės, atėję sutikti 2013 m. išleistą solidžią architekto, etnografo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro M. Purvino mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių… Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai. Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas

Vilniuje įsikūrusi Etninės kultūros globos taryba, norėdama visuomenę geriau supažindinti su atskirų regionų tautodailės, etnografinės architektūros darbais ir tų regionų tapatybės ženklais, kartu su Neringos istorijos muziejumi surengė vėtrungių parodą. Jų autorius Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos eksponuoja penkiolika unikalių restauruotų vėtrungių. V. Bliūdžius savo kūrybą susiejo su dailiaisiais „vėlukais“, kurie išgarsino jį visame pasaulyje. Pavyzdžiui, švėkšniškio meno kūriniu žavisi ir Romos popiežius Pranciškus. „Vėlukas“ – gražioji laivo karūna Kuršių marių vėtrungės neturi jokių artimų analogų pasaulyje. Kuršių mariose nuo seno

2014-uosius LR Seimui paskelbus Kristijono Donelaičio metais, reikia tikėtis, kad kultūros darbuotojai įsiklausys į „Metų“ ritmą ir gražiai apmąstydami, metų laikais suskirstydami veiklas, gražiai pagerbs kunigą ir poetą, taip išgarsinusį lietuvių kalbą. Susidomėjimas K. Donelaičiu ir jo gyventu laiku tikrai bus nemažas ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje. Gal mes su šeimomis, pedagogai su moksleivių grupėmis keliausime į Tolminkiemį. Taip parodytumėm, jog mename savo šaknis, gerbiame savo kalbos lopšį ir tai labai reikalinga mūsų vaikams. Tačiau ruošiantis renginiui ar kelionei

Pasitikdama istorinį fenomeną – Knygnešių dieną – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pakviečia į renginį. Šiemet „Popietė su knyga“ buvo surengta Knygnešių dienos išvakarėse. Vėjuota šeštadienio dargana neišgąsdino nei Švėkšnos inteligentijos, nei jaunimo, atskubėjusių į popietę su knyga. Švėkšniškiams dainų atgabeno moterų vokalinis ansamblis iš Usėnų. „Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė į renginį atėjo su glėbiu knygų. Viena iš jų – Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, išleista lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių proga 1964 m. Knygos septintasis skyrius „Donelaitis ir

Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovės Aušros Šlažienės nerimas, ar nepristigs norinčių kartu švęsti ansamblio 10-ąsias veiklos metines, peraugo į kitą nerimą, – kaip sutalpinti visus susirinkusius Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje… „Naktimis nemiegojau…“ „Kaip, Aušrele, jautiesi, švęsdama dešimtąjį gimtadienį?“, – jos klausė ansamblio dainininkė ir dukart seniūnė (ansamblio ir Rusnės seniūnijos, – autorės past.) Dalia Drobnienė. Į šmaikštavimus atsakyta taip pat šmaikščiai. Ansamblio vadovė į rankas pasiėmė storą, sunkų dokumentų aplanką, tarstelėjusi, kad visi ramiai prisėstų, nes dabar

Dienos šviesą išvydo ir skaitytojų teismui atiduota septintoji Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nario, Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureato Audriaus Šikšniaus knygelė „Motinų valanda“. Leidinio sutiktuvės buvo surengtos Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Eilėraščių iš knygos skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai Gytis Tamulevičius ir Mantas Mockus, Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė ir knygos „Motinų valanda“ redaktorė Birutė Morkevičienė, o Šilutės kamerinio teatro aktorius Vygantas Paldauskas susirinkusiems pateikė ištrauką iš knygoje esančios novelės „Gegužiukas“. Poezijos posmus ir skaitymus keitė smuiko garsai – griežė Šilutės

Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, išlydėdama Tarmių metus, 2014-uosius, pavadintus Kristijono Donelaičio metais, pasitiko išleisdama „Lietuvininkų tarmių žodyną“. Žodyno krikštynos įvyko praėjusią savaitę. „Esam lietuvininkais. Mums tas žodis diktei brangus. Kožnas didelis susiėjimas: ar krikštynos, ar vestuvės mūsų krašte nuo amžių amžinųjų būdavo pradedamos giesme“, – tarmiškai kalbėjo Vaida Galinskienė. Jai atitarė folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Po giesmės lietuvininkų tarmės fobeliuotoja Indrė Skablauskaitė sakė: „Pirms žmogus, katram į galva atėji toki mintis apie knygą – žodyną, yr Kultūros skyriaus

Atsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.

Šilutės muziejus yra parengęs edukacinių programų, sulaukiančių didelio lankytojų susidomėjimo, ypač iš mokyklų. Pernai Šilutės muziejuje dažnai lankėsi mokiniai iš Plungės, šiemet – iš Klaipėdos. Neseniai muziejuje svečiavosi Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos ketvirtokai. Mokytoja Boris Irina sakė, kad kiekvieną mėnesį vaikams rengiama pamoka kitoje aplinkoje. Klaipėdiečiai Šilutės muziejuje dalyvavo edukacinėse pamokėlėse „Knygos istorija“ ir „Klaipėdos krašto mokyklos“. Muziejaus spaustuvėje atvykusieji buvo supažindinti su knygų istorija. Apie rašto kilmę, raštui naudotas priemones pasakojo Šilutės muziejaus darbuotoja Roma Šukienė: „Rašto poreikis atsirado prasidėjus

Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje, atidaryta jau trečioji Minijos kaime rengiamo plenero DELTA paroda. Pirmoji tokia paroda buvo eksponuota 2010 m. „DELTA 1“, 2012 m. – „DELTA. Išlikimo taikiniai“, o praėjusią vasarą – „DELTA. 2013-ieji“. Minijos kaime sukurti plenero dalyvių kūriniai pirmiausiai apsuko parodų ratą po Šilutės savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus ir kaimo bendruomenių namus. Vasario mėnesį plenero paveikslai ir fotografijos tradiciškai pristatomos Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojams ir Vilniaus miesto visuomenei. Kūrybinis susivienijimas „Atviroji erdvė“

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės. Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti

Vėl prikelta ir puoselėjama prieš kelis dešimtmečius kilusi idėja sukviesti Šilutės krašto muzikantus į vieną renginį. Prieš kelerius metus muzikantai susirinko klube „Helions“, o jau antrus metus iš eilės – restorane „Gilija“. Muzikantų susitikimus nuspręsta pavadinti „Muzikantų fiesta“. Šilutės kraštas garsus potvyniais ir žmonėmis, kuriančiais įvairiapusį gyvenimą, kurio nemažą dalį užima muzika. Daug muzikuojančių talentingų vaikų išugdė Šilutės meno mokykla. Daugelis vėliau ir savo gyvenimą, ir profesiją susiejo su muzika. Šilutiškiai groja garsiuose šalies orkestruose, prestižiniuose kolektyvuose, kai kurie, įgiję

Kintų Vydūno kultūros centras prisidėjo prie Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomo projekto „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ ir surengė mokinių piešinių konkursą „Sveiks, svieteli margs“. Geriausi moksleivių piešiniai, kuriuose atsispindi K. Donelaičio kūrinio „Metai“ tema, tapo atvirukais. Konkurse dalyvavo Klaipėdos regiono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai. Mokinių piešinių konkurso organizatorių tikslas buvo pakviesti 21-ojo amžiaus mokinius pažvelgti savo akimis į K. Donelaičio „Metus“. Tiesa, organizatoriai neslepia, jog nerimavę ir truputį abejoję, ar šių dienų moksleiviai

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai. Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei

2014-ieji paskelbti lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio metais. Būtent šiemet sukanka 300 metų, kai gimė garsiosios poemos „Metai“ autorius. Šią svarbią datą mini ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija. Gimnazijos bibliotekoje prasidėjo renginių ciklas, skirtas Donelaičio gimimo metinėms. Parengtas stendas ir paroda „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“. Kadangi vienuoliktos klasės mokiniai pagal programą mokosi K. Donelaičio kūrybos, jiems organizuota integruota lietuvių kalbos ir dailės pamoka. Mokiniai turėjo galimybę sužinoti daugiau apie Kristijoną Donelaitį, perskaityti visiems gerai žinomą jo kūrinį „Metai“

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“. Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Mintis surengti parodą