Kultūra

Poezija ir džiazas Švėkšnoje

Dvaro šventė Švėkšnoje prasidėjo įžanginiu poezijos ir muzikos vakaru „Gėlė ir vėjas“, kurį jau 4 metus iš eilės organizuoja Tradicinių amatų centras. Jaukus vakaras prasidėjo nuo dviejų parodų pristatymo – Daugpilio muziejininkų surengtos parodos „Pliaterių dvarai Latvijoje“, kurią iš Latvijos į Lietuvą atviliojo V. Astrauskienė, ir V. Ališauskaitės–Norkuvienės fotografijų paroda „Šimtmetį menantys vingiai“, kurioje autorė senolių portretais perteikia jų kasdienybės šviesą, vienatvę, džiugesį ir laimę, taip paminėdama Lietuvos šimtmetį. Fotografijos paliko didelį įspūdį kiekvienam atvykusiam į renginį. Po parodų pristatymo,

Švėkšnos dvaro šventės akimirkos

Dvaro šventė Švėkšnoje, tradicinė ir kasmetinė, vykstanti šv. Jokūbo atlaidų išvakarėse, šiemet vyko net tris dienas. „Pamarys“ kviečia stabtelėti prie svarbiausių šios šventės akcentų. „Šalnai“ – 15 metų Astos Sapetkienės vadovaujamas Švėkšnos suaugusiųjų šokėjų kolektyvas „Šalna“ mini 15 metų veiklos sukaktį. Šia proga Dvaro šventės scenoje vadovę ir šokėjus pasveikino, padėkomis ir rožių žiedais apdovanojo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir pats sveikino šokėjus, ir sveikinimus priėmė,

Tai – klaipėdietės Dalios Račkauskaitės nuotrauka iš parodos Švėkšnos muziejuje. Paukščių fotografuotoja (kiek reikia laukti kad ir vienos nuotraukoje užfiksuotos akimirkos…) turi darbą, nesusijusį su fotografija, kuriai skiria daug atlikusio laiko. Švėkšnos muziejuje atidaryta fotografės iš Klaipėdos Dalios Račkauskaitės darbų paroda “Mona paukštės”. Jos pagrindinė tema – paukščiai. Parodos atidaryme dalyvavusi p. Dalia pasakojo, kad vyksta fotografuoti į gamtą tikėdamasi vienų paukščių, aptinka – kitų… Ji papasakojo, kaip juos fotografuoja. Jos manymu, kai tik žmogus įžengia į mišką, visi paukščiai žino, kokie

Šeimas kviečia kartu nutapyti 100 metrų piešinį

Šeimos kviečiamos prisijungti prie iniciatyvos „100–100–100 Lietuvai“ – 100 šeimų Lietuvos 100-mečio proga kartu piešia 100 piešinių. Kintų evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje rugpjūčio 19 dieną Lietuvos valstybės šimtmečio proga laukiama 100 šeimų, kurios kartu nutapytų 100 metrų piešinį Lietuvai. Renginį kartu su Kintų bendruomene organizuojančios Kintų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis sako, kad ši iniciatyva yra renginių ciklo „Šeima – didžiausia vertybė“ dalis: „Šio renginio tikslas – suburti kuo daugiau laimingų, stiprių, sveikų šeimų, nes pastebėjome, kad tapo įprasta

Vydūno viešojoje bibliotekoje – garbingi svečiai

Įpusėjus vasarai, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, pasibaigus Pagėgių tapybos plenerui, jame dalyvavę profesionalūs dailininkai Saulius Kruopis, Gintaras Palemonas Janonis, Kazys Bimba Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai ir skaitytojams įteikė savo knygas su autografais. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką aplankė knygotyrininkas, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininkas, 2006 m. Pagėgių krašto Metų žmogus bei 2015 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis prof. habil. dr. Domas Kaunas su

Rusnėje 20 val. folkloras suskambės džiazo garsais

Pasaulyje populiari muzikos rūšis – world music (liet. „pasaulio muzika“) – suskambės ir Kintų muzikos festivalyje. World music – šiuolaikinės muzikos kompozicijos, kuriose folkloras derinamas su kitų žanrų muzika, tradicinei liaudies muzikai taip suteikiant naują „veidą“ – modernesnį ir kartais netikėtą skambesį, praturtinant naujomis prasmėmis. Koncerto rengėjai patikslino, kad liepos 20 d. Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertas prasidės 20 val., o ne 21 val., kaip paskelbta laikraštyje. Į klasikinės muzikos festivalio repertuarą įsilies netikėta trijų svarbiausių Lietuvos muzikinių tradicijų –

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų

„Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“

Penktadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre buvo pristatyta pirmoji Šilutės Kultūros ir pramogų centro mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“ kompaktinė (CD) plokštelė „Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“. a proga susirinko gausus būrys šilutiškių, ansamblio gerbėjų, artimųjų. Koncerte dalyvavo rajono vokaliniai ansambliai „Vaivora“ ir „Vėjūnė“, kolektyvą sveikino ir Šilutės r.  savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio padėkas įteikė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova. „Mingės“ ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė pasidžiaugė, kad

Kintų meno rezidencija atveria duris

Per septynerius veiklos metus viešosios įstaigos „Kintai Arts“ sukauptas įdirbis, organizuojant kraštą garsinantį Kintų muzikos festivalį, o pastaruosius keletą metų – ir pirmąsias menininkų rezidencijas, šiemet transformuojasi į naują lygmenį, kuris atveria šviesias perspektyvas tolesnėms kultūros veikloms Kintuose.  Birželio 11 d. 14 val. įvyks Kintų menininkų rezidencijos atidarymas, šventiškai paskelbsiantis naujojo Kintų meno rezidencijos pastato gyvavimo pradžią. Šiemet Šilutės rajono savivaldybė, įvertinusi „Kintai Arts“ progresyvią ir kraštui pridėtinę vertę kuriančią veiklą, pasiūlė partnerystę, suteikdama panaudai senosios Kintų mokyklos pastatą, kuriame

Kintai tampa menininkų traukos centru

Paulina Nalivaikaitė Kintų muzikos festivalis (KMF) nuo 2012 m.  užsiaugino auditoriją ir įgijo žinomumą. Kad festivalis – tik meninės iniciatyvos pradžia, galėjome pastebėti jau pernai, kai šalia festivalio vyko senosios muzikos koncertai ir tarptautinė kompozitorių rezidencija. Dar metais anksčiau (2016 m.) miestelyje rezidavo ir dailininkai. Į Kintų miestelį ramybė ir supantis gamtos grožis traukia tiek muzikos mėgėjus, tiek menininkus, kuriems čia suteikiama vis daugiau galimybių realizuoti savo idėjas. Žinoma, tam reikia tinkamų patalpų, infrastruktūros. Tačiau VšĮ „Kintai Arts“ vadovės Audros

Aleksandras Vasiljevas pirmą kartą Šilutėje!

2018 m. gegužės 22 d. – rugsėjo 24 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) bus eksponuojama pirmoji Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Miestas ir mada“, pristatanti XIX a. pab. – XX a. pr. europietišką miestiečių aprangos stilių. Ekspozicija supažindins su mados laikotarpiu, prasidėjusiu 1880 m. ir trukusiu iki 1914 m. moderno stilius (dar vadinamas secesija) atsirado prasidėjus Eifelio bokšto statybai Paryžiuje ir išliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Būtent moderno stiliaus viešpatavimui skirta didžioji parodos „Miestas ir mada“

Kapinės. Ką jos mums reiškia šiandien?

Diskusijų klubas 17.17 „Praeivi. Kas tu – aš buvau. Kas aš – tu būsi. Nepamiršk“. Užrašas lietuvių tremtinių antkapyje. Diskusijoje dalyvavo klubo nariai Irena Arlauskienė, Antanas Čepys, Tatjana Frišmantienė, Jonas Jaunius, Petras Skutulas. Svečiavosi Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Žilinskis. Petras Skutulas: – Juokaujama, kad žmogus apie kapines pradeda mąstyti, kai artėja pensijos amžius… Siūlau apie kapines pakalbėti kaip apie vietą, kuri atspindi istoriją ir kultūrą bei yra įdomus informacijos šaltinis. Be to labai specifinis šaltinis, nes tai daugiau

Smuikininko albumas su eilėmis ir fotografijomis dedikuotas mamai

Ketvirtadienio vakarą Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su šilutiškiu muzikos mokytoju Rimantu Stankevičiumi. Proga susitikimui –neseniai išleistas Rimanto albumas „Prisilietimas“, kuriame puikuojasi autoriaus fotografijos ir aštuoniolika eilėraščių. Knyga skirta mamos Salomėjos Marijos Stankevičienės atminimui. Susirinkusieji pamatė prieš keletą metų aliejiniais dažais tapytų R. Stankevičiaus natiurmortų. Muzikavo Rimantas ir vaikai, prisiminimais dalijosi artimiausi žmonės. Apie parodos ir knygos autorių Vakaro vedėja Rita Vanagienė trumpai papasakojo apie knygos ir parodos autorių: „Rimantas su mama ir broliu į Šilutę atvyko iš

Tradicinių amatų centre rasite mielų rankdarbių

Tradicinių amatų centre, Švėkšnoje, gausu keramikos dirbinių. Daugiau kaip metus šiame centre veikia keramikos studija, kurioje užsiėmimai rengiami tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Švėkšniškiai pamažu susipažįsta su molio subtilybėmis, nuolat kuriantys mokiniai jau atranda savo braižą ir stilių, jų namus jau puošia savo rankų darbo keramikiniai indai bei suvenyrai. Keramikos studija vis dažniau sulaukia ir svečių iš Šilutės rajono švietimo įstaigų, turistų grupių iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais Tradicinių amatų centras pradėjo teikti naują paslaugą – gamina keramikos dirbinius pagal

Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta Europos diena, Europos kultūros paveldo ir Vydūno metai

Šalyje minint Europos dieną, Europos kultūros paveldo ir Vydūno metus, gegužės 9-ąją Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto jaunimą, senjorus, moksleivius bei nevyriausybinių organizacijų narius į šventinį Europos dienos minėjimo renginį – krašto paveldo sklaidos ir meno popietę „Europa – Vydūno pasaulėžiūroje“. Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė popietės žiūrovams ir svečiams pristatė atvykusius svečius, sveikino renginyje dalyvavusius Pagėgių savivaldybės vadovus, administracijos atstovus – visus susirinkusius, kviesdama drauge su renginio svečiais dar kartelį prisiliesti prie didžios, žinomo visame pasaulyje

„Negalėjimas nerašyti užkoduotas Dalios Žibaitienės genuose“

Ši frazė nuskambėjo neseniai įvykusiame D. Žibaitienės kūrybos vakare „Vandenų ir potvynių žemei“. Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Nenumalšinamas noras kurti Vakaro vedėja Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Trijonienė pakvietė renginį pradėti solistą Domą Saulevičių, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos absolventą. Jam akomponavo Šilutės muzikos mokyklos direktorė, pirmoji Domo dainavimo mokytoja Daiva Pielikienė. „Prieš penkias dienas įvyko poezijos ir muzikos vakaras Jurbarke pavadinimu „Paukštis giesmę kartos“, o šilutiškiams skirtą vakarą pavadinau „Vandenų ir potvynių

Erika – geriausiųjų būryje

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos IIIbg klasės mokinė Erika Rindokaitė ir jos anglų kalbos mokytoja Ona Mikašauskienė vyko į Vilnių, į Švedijos ambasados ir „15 min.lt“ organizuoto „Global Goals“ konkurso apdovanojimo šventę. Kompetentingai žiuri įvertinus gautus darbus (mergaitė rašė esė), paaiškėjo, jog ji iš 31 dalyvio pateko į geriausiųjų sąrašą. Dalyvius pradžiugino šiltas priėmimas ir puikus darbuotojų bendravimas, jie vaišinosi švediškais užkandžiais. Prasidėjus apdovanojimams, sveikinimo žodį tarė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist, Austėja Landsbergienė, kiti.

Vertinga dovana iš JAV ir naujausia Martyno Purvino knyga

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo bei Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto pasirašymo šimtmečius, kraštiečius ir miesto svečius pakvietė turiningai praleisti vakarą. Dovana – asmeninė biblioteka Pirmiausiai buvo apžvelgti Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio vaikaičio Romo Šležo su žmona Birute Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai dovanotos jų ir jų tėvų – kapitono Albino ir Onos Šležų bei jaunesniojo leitenanto Juozo ir Valerijos Vaičjurgių asmeninės bibliotekos rinkiniai. Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė džiaugėsi ponų Romo ir Birutės

Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją

Šimtametes senųjų Šilutės pastatų paslaptis užsimoję įminti miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai savo istorijos tyrimų rezultatais pasidalins su visa Šilutės bendruomenė. Moksleivių kartu su mokytojais surinkti faktai apie miesto centre esančius senuosius pastatus bus publikuojami  Šilutės žiniasklaidoje. Pastatų istorijomis su savo skaitytojais dalinsis laikraščiai „Pamarys“ ir „Šilutės naujienos“ bei interneto portalai „Šilainės kraštas“ ir „ŠilutėsETAzinios.lt“. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti „Šilutės sekretų“ projekto partneriams – miesto gimnazijoms ir mokykloms ir Šilutės žiniasklaidai, kurie ne tik surinko įdomiausius faktus apie mūsų miesto

Susitikimas su režisiere–tapytoja iš Bliūdsukių Diana Behm, kuri dirba auklėtoja

  Aną penktadienį Švėkšnoje gyvuojančio Tradicinių amatų centro mansardoje atidaryta Dianos Behm tapybos darbų paroda. Švėkšniške save laikanti Diana Behm su vyru Hansu ir mama  gyvena Bliūdsukių kaimo vienkiemyje, dirba „Diemedžio“ ugdymo centre, Vilkėno kaime. Parodos autorę sveikino švėkšniškiai, jos kaimo bendruomenės nariai, bendradarbės, auklėtiniai. Parodą galima apžiūrėti ir dabar. Pakalbinau autorę:  -Diana, iš kur tiek paveikslų? -Per pusę metų padariau, bet galvojau gal kokius penkerius metus… Trisdešimt paveikslų čia kabo, pora dar liko namie. -Maniau, kad atsakysit: „Iš spintos“,

Mokyklos direktoriaus alga priklausys nuo mero malonės?

Šiuo metu Šilutės rajone yra 4818 mokinių, iš jų 349 abiturientai jau pradėjo laikyti valstybinius egzaminus. Net 312 abiturientų pasirinko valstybinį anglų kalbos egzaminą, lietuvių – 299, matematikos – 253, o vokiečių – 1, rusų kalbos – 6. Paskelbti 6 konkursai: Savivaldybė laukia 5 Šilutės miesto vaikų lopšelių–darželių ir Vainuto gimnazijos direktorių. Švietimo sistemoje  žadama naujovių, kurias vertinti pateikiame „Pamario“ skaitytojams. „Mokyklos, vaikų darželio ar kitos švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs konkursą ir tapęs direktoriumi, kas penkerius metus turės dalyvauti konkurse,

Autoportretai padeda pažvelgti į save

Balandžio 5 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta šilutiškės dailininkės Neringos Matačiūtės akvarelių paroda „Autoportretai 2“. Į parodos atidarymą susirinko nemažas būrys šilutiškių – bendradarbių, draugų ir pažįstamų, kurie su dideliu susidomėjimu apžiūrinėjo parodą. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Norbutienė susirinkusiesiems papasakojo, kad tai yra antroji Neringos paroda Šilutės bibliotekoje. „Pirmoji grafikos darbų paroda kartu su Agne Vingyte buvo eksponuojama bibliotekoje, kai Neringa ir Agnė dar buvo gimnazistės, 2007 metais. Tad netruko prabėgti dešimt metų, ir šiandien turime naują Neringos

„Pamario“ orkestras skynė laurus Palangoje

Palangoje įvyko Lietuvos atviras pučiamųjų instrumentų orkestrų aštuonioliktasis čempionatas. C kategorijos „Grand Prix“ diplomą ir specialų  čempionui skirtą prizą laimėjo Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“, vadovaujamas Gražvydo Railos. Garbingą geriausios šio čempionato solistės vardą pelnė šilutiškė trimitininkė Vaiva Putriutė, Muzikos akademijos studentė. Šilutės meno mokyklos fanfariniam orkestrui „Pamarys“ šiemet sukanka 20 metų. Septyniolika Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų vyko Panevėžyje. Pelnę čempionų vardą A ir B kategorijose, šiemet šilutiškiai pelnė teisę varžytis C kategorijoje su iš Rygos (Latvija), Mažeikių,

Jaunieji Meno mokyklos muzikantai įgyvendina svajones

Kovo 27 d. kultūros ir pramogų centre Šilutės meno mokyklos muzikantai, jų šeimų nariai ir mokytojai surengė koncertą „Pamario vaikai – Tėvynei Lietuvai“. Šeštajame  šeimų ansamblių koncerte dalyvavo apie 50 atlikėjų. Vakaro metu buvo demonstruojami Dailės skyriaus mokinių ir tėvelių, lankančių suaugusiųjų grupę, piešiniai. Projekto sumanytojos – mokytojos Žydrė Adomaitienė ir Liuda Kašėtienė. Vakaro svečias Renginio vedėja mokytoja metodininkė Žydrė Adomaitienė pasidžiaugė, kad koncerte, skirtame Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, dalyvauja tiek daug muzikantų. Koncerte dalyvavo ir Šilutės meno mokyklos absolventas Kasparas

„Gyvename pernykščio sniego metais…“

Kovo pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta  fotografijų paroda „Tilžės bažnyčia lietuvių bendruomenės gyvenime“. Parodos autorius pagėgiškis poetas, fotografas, muziejininkas, Mažosios Lietuvos krašto žinovas Eugenijus Skipitis. Kartu su autoriumi atvyko LR konsulas Tilžėje (Sovetske) dr. Bronius Makauskas.  Eugenijus Skipitis kalbėjo: „Per fotoaparato ieškiklį nėra lengva pagauti tas nuotaikas, kurios atsiranda Tilžės ar kitos parapijos tikintiesiems bendraujant su bažnyčia. Ypač kai gyveni kitoje Nemuno pusėje, kai prie bendruomenės ir bažnyčios gali prisiliesti tik epizodiškai, netikėtai atsidūręs kokiame nors renginyje,

Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus. Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys

Nerimo mintys dėl Vydūno vardo, minint lietuvybės žadintojo 150–ąsias metines

Lietuvos Respublikos Seimas 2018–uosius metus paskelbė Vydūno metais. Filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, kultūros veikėjas, lietuvybės žadintojas Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas) gimė Jonaičiuose (Šilutės r.), 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo, ant Rambyno kalno rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Neatsitiktinai Bitėnų kapinaitės greta žilojo Rambyno tapo Vydūno Amžinojo poilsio vieta (jo palaikai buvo parvežti iš Vokietijos ir čia palaidoti). Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos

Dalyvaukite konkurse ir laimėkite Vydūno 150-osioms gimimo metinėms skirtą sidabro monetą

Kovo 22 dieną Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę sidabro monetą, skirtą Vilhelmo Storostos–Vydūno 150–osioms gimimo metinėms.  Atsakykite į Lietuvos banko klausimus apie leidžiamas kolekcines ir progines monetas ir laimėkite naujausią monetą! Laimėtojas bus renkamas burtų keliu iš teisingai atsakiusių į visus pateiktus klausimus. Atsakymus galima siųsti el. paštu social@lb.lt arba atnešti į „Pamario“ laikraščio redakciją (Liepų g. 1 A, Šilutėje) iki kovo 21 d. Kartu su atsakymais būtinai nurodykite savo tel. numerį, kuriuo galėtume su jumis susisiekti. Informacijos apie lietuviškas kolekcines

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai. II dalis

Nepriklausomos Lietuvos bankui buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. Banknotai be apsaugos Vasario 15 d. „Pamaryje“ spausdintoje pirmojoje šio straipsnio

« Senesni įrašai Recent Entries »