Diena

„Negalėjimas nerašyti užkoduotas Dalios Žibaitienės genuose“

Ši frazė nuskambėjo neseniai įvykusiame D. Žibaitienės kūrybos vakare „Vandenų ir potvynių žemei“. Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Nenumalšinamas noras kurti Vakaro vedėja Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Trijonienė pakvietė renginį pradėti solistą Domą Saulevičių, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos absolventą. Jam akomponavo Šilutės muzikos mokyklos direktorė, pirmoji Domo dainavimo mokytoja Daiva Pielikienė. „Prieš penkias dienas įvyko poezijos ir muzikos vakaras Jurbarke pavadinimu „Paukštis giesmę kartos“, o šilutiškiams skirtą vakarą pavadinau „Vandenų ir potvynių

Erika – geriausiųjų būryje

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos IIIbg klasės mokinė Erika Rindokaitė ir jos anglų kalbos mokytoja Ona Mikašauskienė vyko į Vilnių, į Švedijos ambasados ir „15 min.lt“ organizuoto „Global Goals“ konkurso apdovanojimo šventę. Kompetentingai žiuri įvertinus gautus darbus (mergaitė rašė esė), paaiškėjo, jog ji iš 31 dalyvio pateko į geriausiųjų sąrašą. Dalyvius pradžiugino šiltas priėmimas ir puikus darbuotojų bendravimas, jie vaišinosi švediškais užkandžiais. Prasidėjus apdovanojimams, sveikinimo žodį tarė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist, Austėja Landsbergienė, kiti.

Susitikimas su režisiere–tapytoja iš Bliūdsukių Diana Behm, kuri dirba auklėtoja

  Aną penktadienį Švėkšnoje gyvuojančio Tradicinių amatų centro mansardoje atidaryta Dianos Behm tapybos darbų paroda. Švėkšniške save laikanti Diana Behm su vyru Hansu ir mama  gyvena Bliūdsukių kaimo vienkiemyje, dirba „Diemedžio“ ugdymo centre, Vilkėno kaime. Parodos autorę sveikino švėkšniškiai, jos kaimo bendruomenės nariai, bendradarbės, auklėtiniai. Parodą galima apžiūrėti ir dabar. Pakalbinau autorę:  -Diana, iš kur tiek paveikslų? -Per pusę metų padariau, bet galvojau gal kokius penkerius metus… Trisdešimt paveikslų čia kabo, pora dar liko namie. -Maniau, kad atsakysit: „Iš spintos“,

Iškirstų vaismedžių istorija atvėrė kraupių neįgaliojo būties vaizdų

Tvarkingai atrodanti 67 metų amžiaus moteris į „Pamario“ laikraščio redakciją atėjo pagalbos: išpjovė jos pasodintus vaismedžius, vaiskrūmius. Kaime, senoviško raudonų plytų namo palėpėje, ji gyvena su neįgaliu sūnumi, kuriam 36–eri metai.   Užrakintos durys, langai be rankenų… Tiek žinių iš moters išgirdome balandžio 20 d. apie prieš kelias dienas išpjautus medelius, kuriuos rodė užfiksuotus mobiliajame telefone. Balandžio 23 d. telefonu pabendravome su Saugų seniūne Dalia Rudiene ir sutarėme kitą dieną kartu nuvykti į tą kaimą. Į moters būstą nepatekome –

Kad prasidėjęs motociklų sezonas neapkarstų…

Nors oficialus motociklininkų sezonas dar neprasidėjo, tačiau gatvėse jau galima išvysti  ne vieną plieninį žirgą. Motociklų entuziastai džiaugiasi jau antrus metus galiojančiu Kelių eismo taisyklių pakeitimu dėl galimybės sezoną pradėti anksčiau. Jame nurodoma, jog motociklu važiuoti galima, kai ant važiuojamosios kelio dalies bei jos pakraščiuose nebėra ledo. Į anksčiau prasidedantį motociklų sezoną dėmesį vertėtų atkreipti ir automobilių vairuotojams, kad nenutiktų skaudžių nelaimių. Motociklininkų nuomonė Šiemet anksčiau prasidėjęs motociklininkų sezonas jau paženklintas nelaimingais nutikimais. Balandžio pradžioje užfiksuotas eismo įvykis, kai automobilio

Lietuvos trispalvei – 100 metų

Lietuvos trispalvė vėliava patvirtinta 1918 m. balandžio 25 d. Tad netrukus minėsime lietuviškos vėliavos 100 metų sukaktį. Vėliava – tai tautos ir valstybės skiriamasis simbolis. (Skelbiama skaitytojų pageidavimu). Iš tolimos praeities Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje rašant apie 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. XV a. Jano Dlugošo istorijoje kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 m. minima, jog Vytautas atsivedė 40

NAUJIENOS (2018.04.05)

ŠIANDIEN, balandžio 5 d., Šilutėje lankėsi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pageidavęs pabendrauti tik su Savivaldybės vadovais dėl daugiafunkcio sporto komplekso Šilutėje statybos, Kelių fondo lėšų skyrimo potvynio sugadintiems keliams tvarkyti bei vėjo jėgainių plėtros Pamario krašte, kadangi tokia plėtra nesuderinama su kariuomenės bei krašto apsaugos reikalavimais. Pokalbis vyko prie pietų stalo. Vakar Premjeras S. Skvernelis tokius trumpus susitikimus surengė Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. RYTOJ, balandžio 6 d., Šilutėje lankysis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 11 val. Savivaldybėje

Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus. Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys

Laima Andrikienė apie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, Rusiją ir persekiojamus krikščionis

– Ką tik minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Sukaktis buvo minima ir Briuselyje. Kiek svarbi pati sukaktis ir kiek jos minėjimas padėjo garsinti Lietuvos vardą? – Praėjo šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, dingusi iš pasaulio žemėlapio po Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo 1795 metais. Nedaug kas XIX amžiuje tikėjo, kad Lietuva vėl atgims. Tačiau Lietuvos kaimas išsaugojo kalbą ir kultūrą, ir po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva tvirtai atsistojo ant kojų. Deja, bolševikų okupacija 1940 metais sugriovė beveik viską, kas buvo sukurta. Pokario partizaninis judėjimas,

NAUJIENOS (2018.03.08)

GARDAMO seniūno konkursą laimėjo iki šiol laikinai šias pareigas ėjusi ilgametė Gardamo seniūnijos darbuotoja Birutė Pocevičienė. Iš 11 Šilutės rajono seniūnijų B. Pocevičienė bus trečia seniūnė moteris. Rusnės seniūnijai vadovauja Dalia Drobnienė, Saugų – Dalia Rudienė. SUEIGA. Šilutės H. Šojaus dvaro freskų salėje įvyko Mažosios Lietuvos istorijos mokytojų sueiga, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui  paminėti. Sueigai vadovavo Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kubaitienė. Pasveikino Šilutė r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Pamario“ orkestras pasiruošęs „Vario audrai“

Sekmadienį Šilutės Vydūno gimnazijos salėje skambėjo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro „Pamarys“ muzika, šoko merginų grupė „Pamarietė“, pasirodė mažosios klasikinių šokių atlikėjos. Muzikantų ir šokėjų artimieji sugužėjo pasidžiaugti savo vaikais, o pora garbių svečių atvyko į perklausą įvertinti, kaip orkestras paruošė vasarą vyksiančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ programą. Scenoje – akį traukiančiais žalias kostiumais pasipuošę orkestro muzikantai, prieš juos – vadovas Gražvydas Raila. Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyresnysis specialistas, orkestro vadovas Rolandas Lukošius buvo tylusis perklausos

Pavasario pranašas jau pasirodė

Sugrįžo, pagaliau sugrįžo! Kovo 6-ąją ornitologai stebėjo pirmuosius sugrįžusius dirvinius vieversius. Skelbiama, kad jau greitai jų giesmės džiugins mus visus. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis nuo seno yra laikomas pirmuoju pavasario pranašu. Ornitologai skelbia, kad užėjus šalčiams šiais metais dirviniai vieversiai neskubėjo sugrįžti. Panaši situacija buvo 2011-aisiais bei 2013 metais. Anot ornitologų, tai vėliausias dirvinio vieversio sugrįžimas nuo 2010 metų. Lietuvos ornitologų draugijos narės Rūtos Kembrytės inf.  

« Senesni įrašai Recent Entries »