Būtina deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius

Paramos gavėjai, baigę įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, turi teikti paraiškas ir toliau tęsti įsipareigojimus (5 metus) pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“. Prižiūrimus melioracijos griovius  privaloma deklaruoti kasmet.

Primename, kad paramos gavėjai, 2013 m. pradėję dalyvauti tęstinėje veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“, 2013-2017 m. laikotarpiu kasmet privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius. Jei veikloje pradėta dalyvauti 2014 m., deklaruoti melioracijos griovius reikės iki 2018 m.

Svarbu tai, kad grioviai deklaruojami išskaičiavus 1 m apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančių melioracijos griovio pusių.

Už melioracijos griovių priežiūrą mokama skirtingai: už 1 ha nušienauto griovio plotą išmokama 518 Lt, jei nušienauta žolė nupjaunama ir išvežama, arba 500 Lt, jei nušienauta žolė paskleidžiama ir paliekama ant melioracijos griovio šlaito. Taigi, deklaruojant melioracijos griovius pirmu atveju reikėtų rinktis kodą 5PT-11, o antru – kodą 5PT-12.

Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus galima deklaruoti nuo balandžio 14 d. iki birželio 15 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki 2014 m. liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos suma mažinama 1 proc.

Apie atliktus darbus reikia pranešti iki birželio 1 d.

Paramos gavėjams, jau įvykdžiusiems prisiimtus įsipareigojimus pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, primename, kad apie atliktus darbus būtina asmeniškai ar per įgaliotą asmenį raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Paštu, faksu ar el. paštu pranešimai nepriimami. Pavyzdinę pranešimo formą galima rasti pagal šią nuorodą: http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-2007-2013-m-programa/dokumentu-formos/pelno-nesiekiancios-investicijos/3135.

Paminėtus pranešimus reikėtų pateikti iki š. m. birželio 1 dienos. Gavę pranešimą, NMA darbuotojai atvyks ir patikrins, ar visi darbai, nurodyti savivaldybės sudarytoje sąmatoje, yra atlikti. Jei šių darbų atlikimas bus patvirtintas, paramos gavėjai galės prižiūrimus melioracijos griovius deklaruoti bendroje tiesioginių išmokų paraiškoje. Taip pareiškėjai pradės įgyvendinti tęstinius įsipareigojimus dar penkeriems metams pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ iš viso patvirtintos 796 paraiškos, paramos gavėjams išmokėta beveik 7 mln. Lt paramos.

 

Nacionalinė mokėjimo agentūra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite