Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą.

Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė, – kalbėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde. – Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams“.

Nuo 2019 m. euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau gali jais atsiskaityti.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba.

Šis procesas pradedamas, atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant to, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, Eurosistema imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. – Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

Lietuvos atstovė patariamojoje grupėje – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, katedros vedėja, menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pagrindinės jos profesinių interesų sritys – šiuolaikinis menas, grafika, kuratorystė, kultūros ekologijos aspektai, švietimas ir kūrybiškumas.

ELTA inf.

Esvatinio Karalystės (Svaziland) pinigą lilangenį puošia karaliaus portretas, o kitoje banknoto pusėje (spėjama) pavaizduotos jo žonos ir berniukas…

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite