Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą.

Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė, – kalbėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde. – Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams“.

Nuo 2019 m. euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau gali jais atsiskaityti.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba.

Šis procesas pradedamas, atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant to, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, Eurosistema imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. – Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

Lietuvos atstovė patariamojoje grupėje – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, katedros vedėja, menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pagrindinės jos profesinių interesų sritys – šiuolaikinis menas, grafika, kuratorystė, kultūros ekologijos aspektai, švietimas ir kūrybiškumas.

ELTA inf.

Esvatinio Karalystės (Svaziland) pinigą lilangenį puošia karaliaus portretas, o kitoje banknoto pusėje (spėjama) pavaizduotos jo žonos ir berniukas…

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite