Bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Lietuvos atstovybės užsienyje paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos žydų bendruomene pirmadienį rengia Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą.

Jame žodį tars užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Dokumentinių laidų ciklo „Pasaulio teisuoliai“ autorius ir prodiuseris Dominykas Kubilius pristatys antrąjį projekto sezoną. 

„Pasaulio teisuoliai“ – tai televizijos dokumentinių filmų ciklas, kuriame pateikiami unikalūs liudininkų pasakojimai, išgyvenusiųjų prisiminimai ir istorikų komentarai apie žydų genocidą ir Lietuvos žmones, nepabūgusius pasipriešinti jam ir atlikti savo pilietinę pareigą – gelbėti žmonių gyvybes. 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, minėjimo renginio metu taip pat bus atidaroma Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai dedikuota dailininkės Taibės Chait grafikos paroda „Kelionė“. Parodą atidarys pati autorė.

Minėjime dalyvaus Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, buvę Vilniaus ir Kauno žydų getų kaliniai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, įvairių kultūros organizacijų nariai.

Užsienio reikalų ministerijos inf.

PAPILDYMAS:

Sekmadienį buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Pirmą kartą Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena buvo paminėta 2005 metais, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino visas pasaulio šalis kasmet sausio 27-ąją minėti šią dieną. Būtent 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduotas Aušvico lageris Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš kurių beveik 1,1 milijono – žydų.

JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje besąlygiškai smerkiamos visos religinio nepakantumo, kurstymo, persekiojimo ar smurto apraiškos prieš asmenis ar bendruomenes dėl etninės kilmės ar religinių įsitikinimų. 

Šių metų sausio mėnesį paskelbtos specialios Eurobarometro apklausos apie antisemitizmo suvokimą duomenys atskleidžia, kad europiečių požiūris į antisemitizmą stipriai skiriasi. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešimo, kas antras europietis (kas penktas lietuvis) mano, kad antisemitizmas jų šalyje yra problema, kita vertus net 43 proc. apklaustųjų (75 proc. lietuvių) to nelaiko problema. Žmonės, gyvenantys šalyse, kurios turi dideles žydų bendruomenes ir pastaruoju metu susidūrė su fiziniais išpuoliais prieš jas, tarp jų Švedijoje (81 proc.), Prancūzijoje (72 proc.), Vokietijoje (66 proc.), Nyderlanduose (65 proc.), antisemitizmą laiko rimta problema.

„Šią dieną esu giliai susirūpinęs. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad per savo gyvenimą dar pamatysiu, jog žydams Europoje tenka bijoti išpažinti savo tikėjimą. Mane liūdina tai, kad beveik 40 proc. žydų svarsto galimybę išvykti iš Europos. Holokausto neigimas Europoje gyvas ir šiandien. Vienas iš trijų Europos gyventojų teigia tik šiek tiek žinantis apie Holokaustą, o vienas iš dvidešimties apie jį nieko nėra girdėjęs“, – Holokausto atminimo dienos proga pareiškime sako Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris. Anot jo, toks nežinojimas yra pavojingas. 

„Laikas eina ir prisiminimai blėsta. Mūsų moralinė pareiga yra išlaikyti gyvą atmintį. Istorijos pakeisti negalime, tačiau galime pasirūpinti, kad ateities kartoms netektų patirti tokio netoleruotino baisumo“, – sako EK pirmininkas, pabrėždamas, kad jokios antisemitizmo formos – nuo kasdienių neapykantą kurstančių kalbų realiame gyvenime ir internete iki fizinių išpuolių – nebus toleruojamos.

„Europos Komisija kartu su visomis valstybėmis narėmis siekia įveikti šią grėsmę ir užtikrinti žydų bendruomenių Europoje saugumą. Mūsų Sąjunga pastatyta ant Holokausto pelenų. Tai atminti ir kovoti su antisemitizmu yra mūsų pareiga žydų bendruomenei – tik taip galime apsaugoti mūsų bendras Europos vertybes“, – baigia pareiškimą J.-C. Junckeris.

Ministras pirmininkas Sauliaus Skvernelis, kviesdamas visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose, pabrėžė, kokia ši diena svarbi mūsų istorinei atminčiai.

„Ji suteikia galimybę dar kartą apmąstyti kraupius karo metų nusikaltimus, įvertinti klaikų žmogiškumo nuopuolį ir pagerbti žuvusiųjų atminimą. Tarp mūsų dar gyvi Holokaustą išgyvenusieji, jie liudija mums žiaurią istoriją, kurios pamokas privalome išmokti. 

Globaliame XXI amžius pasaulyje mes turime padaryti viską, kad niekada nepasikartotų panašios tragedijos. Šias tvirtas nuostatas privalome skiepyti ateities kartoms, visiems skleisti žinią, kad tai daugiau niekada neįvyks“, – sakė premjeras.

Valentina Gudienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.