Bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Lietuvos atstovybės užsienyje paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos žydų bendruomene pirmadienį rengia Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą.

Jame žodį tars užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Dokumentinių laidų ciklo „Pasaulio teisuoliai“ autorius ir prodiuseris Dominykas Kubilius pristatys antrąjį projekto sezoną. 

„Pasaulio teisuoliai“ – tai televizijos dokumentinių filmų ciklas, kuriame pateikiami unikalūs liudininkų pasakojimai, išgyvenusiųjų prisiminimai ir istorikų komentarai apie žydų genocidą ir Lietuvos žmones, nepabūgusius pasipriešinti jam ir atlikti savo pilietinę pareigą – gelbėti žmonių gyvybes. 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, minėjimo renginio metu taip pat bus atidaroma Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai dedikuota dailininkės Taibės Chait grafikos paroda „Kelionė“. Parodą atidarys pati autorė.

Minėjime dalyvaus Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, buvę Vilniaus ir Kauno žydų getų kaliniai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, įvairių kultūros organizacijų nariai.

Užsienio reikalų ministerijos inf.

PAPILDYMAS:

Sekmadienį buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Pirmą kartą Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena buvo paminėta 2005 metais, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino visas pasaulio šalis kasmet sausio 27-ąją minėti šią dieną. Būtent 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduotas Aušvico lageris Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš kurių beveik 1,1 milijono – žydų.

JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje besąlygiškai smerkiamos visos religinio nepakantumo, kurstymo, persekiojimo ar smurto apraiškos prieš asmenis ar bendruomenes dėl etninės kilmės ar religinių įsitikinimų. 

Šių metų sausio mėnesį paskelbtos specialios Eurobarometro apklausos apie antisemitizmo suvokimą duomenys atskleidžia, kad europiečių požiūris į antisemitizmą stipriai skiriasi. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešimo, kas antras europietis (kas penktas lietuvis) mano, kad antisemitizmas jų šalyje yra problema, kita vertus net 43 proc. apklaustųjų (75 proc. lietuvių) to nelaiko problema. Žmonės, gyvenantys šalyse, kurios turi dideles žydų bendruomenes ir pastaruoju metu susidūrė su fiziniais išpuoliais prieš jas, tarp jų Švedijoje (81 proc.), Prancūzijoje (72 proc.), Vokietijoje (66 proc.), Nyderlanduose (65 proc.), antisemitizmą laiko rimta problema.

„Šią dieną esu giliai susirūpinęs. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad per savo gyvenimą dar pamatysiu, jog žydams Europoje tenka bijoti išpažinti savo tikėjimą. Mane liūdina tai, kad beveik 40 proc. žydų svarsto galimybę išvykti iš Europos. Holokausto neigimas Europoje gyvas ir šiandien. Vienas iš trijų Europos gyventojų teigia tik šiek tiek žinantis apie Holokaustą, o vienas iš dvidešimties apie jį nieko nėra girdėjęs“, – Holokausto atminimo dienos proga pareiškime sako Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris. Anot jo, toks nežinojimas yra pavojingas. 

„Laikas eina ir prisiminimai blėsta. Mūsų moralinė pareiga yra išlaikyti gyvą atmintį. Istorijos pakeisti negalime, tačiau galime pasirūpinti, kad ateities kartoms netektų patirti tokio netoleruotino baisumo“, – sako EK pirmininkas, pabrėždamas, kad jokios antisemitizmo formos – nuo kasdienių neapykantą kurstančių kalbų realiame gyvenime ir internete iki fizinių išpuolių – nebus toleruojamos.

„Europos Komisija kartu su visomis valstybėmis narėmis siekia įveikti šią grėsmę ir užtikrinti žydų bendruomenių Europoje saugumą. Mūsų Sąjunga pastatyta ant Holokausto pelenų. Tai atminti ir kovoti su antisemitizmu yra mūsų pareiga žydų bendruomenei – tik taip galime apsaugoti mūsų bendras Europos vertybes“, – baigia pareiškimą J.-C. Junckeris.

Ministras pirmininkas Sauliaus Skvernelis, kviesdamas visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose, pabrėžė, kokia ši diena svarbi mūsų istorinei atminčiai.

„Ji suteikia galimybę dar kartą apmąstyti kraupius karo metų nusikaltimus, įvertinti klaikų žmogiškumo nuopuolį ir pagerbti žuvusiųjų atminimą. Tarp mūsų dar gyvi Holokaustą išgyvenusieji, jie liudija mums žiaurią istoriją, kurios pamokas privalome išmokti. 

Globaliame XXI amžius pasaulyje mes turime padaryti viską, kad niekada nepasikartotų panašios tragedijos. Šias tvirtas nuostatas privalome skiepyti ateities kartoms, visiems skleisti žinią, kad tai daugiau niekada neįvyks“, – sakė premjeras.

Valentina Gudienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo