Burnos higienos priemonių ir įpročių formavimo apžvalga

Mažėja karieso atvejų, daugėja žmonių, kurie sėkmingai išsaugo dantis. Daugiau dėmesio skiriama kosmetiškai patrauklių dantų išvaizdai. Tai rodo augantį visuomenės supratimą apie burnos higienos naudą.

Tai taip pat skatina burnos higienos prekių rinkos plėtrą. Asmens burnos higiena apima švaros palaikymą burnoje, siekiant išsaugoti tinkamą burnos sveikatą. Proceso metu yra pašalinamos mikrobinės apnašos ir neleidžiama joms kauptis ant dantų ir dantenų.

Apnašos yra pagrindinis gingivito ir periodonto ligos etiologinis veiksnys. Dažniausiai to galima išvengti kontroliuojant apnašas. Nors apnašų šalinimas taip pat prisideda prie dantų ėduonies prevencijos, fluoridas, randamas fluoro turinčiose dantų pastose suteikia pagrindinį kariostatinį poveikį.

Dabartinės burnos higienos priemonės – tai mechaninės pagalbinės priemonės (dantų šepetėliai, siūlas, tarpdančių valikliai, kramtomoji guma) ir cheminės medžiagos (burnos skalavimo skysčiuose, dantų milteliuose ir kramtomojoje gumoje).

Nauda, gaunama iš burnos higienos, priklauso nuo kruopštumo, gyvenimo būdo, asmens motyvacijos ir burnos būklės.

 

Mechaninės burnos higienos priemonės

Mechaninis apnašų suardymas ir pašalinimas yra paprastas ir efektyvus.

Dantų valymo šepetėliai ir siūlas yra dažniausiai naudojamos burnos higienos priemonės. Dantų ėduonies atžvilgiu dantų valymas turi mažai įtakos, veikiau tai yra reguliari fluoro teikiama nauda iš dantų pastos, kuri suteikia pagrindinį nuo karieso apsaugantį poveikį.

Vidutiniškai žmonės dantis valosi du kartus per dieną. Tikslas yra pašalinti apnašas arba neleisti joms formuotis, kad jos netaptų patogeniškos. Tą reikėtų daryti bent kas 48 val. Taip pat naudinga papildomai valyti ir liežuvį (iš galo į priekį), kad mažiau apnašų kauptųsi ant liežuvio.

Dantų valymas ir dantų šepetėliai

Nėra vieno dantų šepetėlio dizaino, kuris būtų pranašesnis apnašoms šalinti už kitus.

Dantų šepetėlių konstrukcijos nuolatos kinta. Pastaruoju metu modifikacijos apima nailoninius daugiasluoksnius apvalaus galo šerelius, skirtus geresniam efektyvumui, mažo dydžio galvutė skirta geresnei prieigai, ilgesnes rankenas galima tvirčiau laikyti. Tačiau pastarasis parametras gali padidinti spaudimo jėgą ir dirginti dantenas.

Naujausi tyrimai rodo, kad už rankinius dantų šepetėlius yra pranašesni nauji elektriniai dantų šepetėliai. Tačiau tam patvirtinti reikia papildomų bandymų. Interproksimalinis ir dantenų valymas yra efektyvesnis dėl mažos besisukančios šepetėlio galvutės ir padidinto vibracijos dažnio.

Mažiems vaikams dantis valytis turėtų padėti suaugęs asmuo, kol  vaikui sukaks bent 6 metai. Mažiems vaikams dantenų problemos yra dažnos, nepaisant pastangų šalinti dantų apnašas. Vis dėlto skatinti tinkamus higienos įpročius yra būtina, norint palaikyti tinkamą burnos sveikatą.

Suaugusiesiems dantų šepetėliu galima nesunkiai pašalinti apnašas nuo lygių paviršių ir užkirsti kelią gingivitui šiose vietose, tačiau neįprasta anatomija ir protezavimas gali apriboti prieigą tarp proksimalių sričių, tarpdančių bei aplink protezus.

Netinkamas šepetėlis gali mechaniniu būdu pažeisti dantis ir aplinkinius audinius, juos nutrindamas, dėl to  atsiranda dantenų įdubimų ir išopėjimų.

Pagyvenusiems žmonėms dantų valymas gali padėti išsaugoti dantenas, pagerinti sveikatą, išvaizdą, sumažinti prastą burnos kvapą.

Ligotiems asmenims, pavyzdžiui, kurie guli stacionare, svarbu, jog įstaigoje esantys specialistai tinkamai padėtų išsivalyti dantis. Dvigalviai dantų šepetėliai gali padėti pašalinti apnašas šiai amžiaus grupei. Egzistuoja ir šepetėlių su rankenos modifikacija, kurie palengvina šepetėlio laikymą rankoje. Ši modifikacija labai naudinga neįgaliesiems.

Dėl profesionalios burnos higienos kreipkitės į Sosklinika.lt.

pr2022/147

 

 

Daugiau: dantų protezavimas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite