Bulviasodžio talka Kentriuose

„Gegužės pirmą mėšlus kratydavome, o už nedėlios sodindavome bulbas“, – mena senoji Kentrių gyventoja Zinaida Sodeikienė.

„Vieną vagą arsime giliau, prie aukštesnio krašto mesime bulvę, grėbliuku prigrėbsime ant jos mėšlo ir užarsime. Tik bulves meskite kas pėdą“, – mokė jaunimą Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Romaldas Mančas. – „Jei bulvė perpjauta, stenkitės, kad akutė į viršų būtų“, sklido kitų kentriškių pamokymai jaunimui.

O prasidėjo viskas prieš dvejus metus, kuomet Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė sumanė organizuoti senųjų darbų talkas. Mat nuogąstauja jau ne tik lietuvių kalbos mokytojai, kad jaunimas „įkritęs“ į telefonus kalbėti, rašyti nelabai temoka, bet ir dėl to, jog kas dieną, kas sekundę jaunoji karta tolsta nuo savo ištakų – gamtos, prisilietimo prie jos.

Daug žinių ir mokslo čia nereikia, tereikia prisiminti, vertinti tuos, kurie dar mena ir gali pasidalinti.

Šia mintimi moterys pasidalino su kultūros centro bičiuliu Romaldu, garsiai išsakė savo svajonę, kad reikia žemės plotelio, kuriame būtų galima smagiai jaunimą pamokyti kaip be traktorių, be technikos dirvose  pasidarbuoti, su senais žmonėmis pasikalbėti, patirtį perimti.

„Reiks ir bus“, – tarė Romaldas ir pasileido po Kentrių valdas savanorių ieškoti. Surado: Aida Lipskytė arkliuką beturinti ir pati plūgą bevaldanti, vagas bulvėms vertė ne blogiau už vyrioką. O ir apvagoti, akėti, apkaupti bulves Aida kultūrininkams pažadėjo. Rasa Kazlauskienė pavedžiojo Čiolę – toks arkliuko vardas.

Svetingi kentriškiai buvo ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokiniams – tiesioginiams tradicijų perėmėjams. Šakėmis mėšlo nė vienas nebuvo kratęs, bet bulves, arkliuku vagas verčiant, buvo sodinę ir gimnazistai.  Tiesa, kai kuriems reikėjo parodyt, iš kurios pusės į vagą stoti, į kurią vagą bulves mesti, o kuria tik užaria sumestąsias. Ir Čiolės kai kas baiminosi…

„Ar įdomesnė technologijų pamoka dirvoje nei klasėje?“ Vaikai atsakė, kad tikrai įdomiau dirvoje. Todėl dėkojame Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos administracijai, pritarusiai iniciatyvai ir skyrusiai transportą vaikams į Kentrius nuvežti. Dėkojame technologijų mokytojams Jolantai Kaleginai, Valdui Gečui ir Jurijui Vasiljevui už paramą. O mokiniui Kornelijui Andriulaičiui atiteko Irmos Mančienės įsteigtas prizas, už gebėjimą darbuotis bulvių lauke. Mat Kornelijus bulves rankomis sodina ne tik namuose, bet ir senelei padeda.

Bulviasodžio talkos pabaigtuvės buvo vainikuotos „Ubagyne“. Argi reikia aiškinti kas tai? O savų bulvių kugelį, didžkukulius ar bulvių kleckynę ragausime tik rudeniop, savoms bulvėms užderėjus.

Kultūros centro informacija

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po