Bulviasodžio talka Kentriuose

„Gegužės pirmą mėšlus kratydavome, o už nedėlios sodindavome bulbas“, – mena senoji Kentrių gyventoja Zinaida Sodeikienė.

„Vieną vagą arsime giliau, prie aukštesnio krašto mesime bulvę, grėbliuku prigrėbsime ant jos mėšlo ir užarsime. Tik bulves meskite kas pėdą“, – mokė jaunimą Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Romaldas Mančas. – „Jei bulvė perpjauta, stenkitės, kad akutė į viršų būtų“, sklido kitų kentriškių pamokymai jaunimui.

O prasidėjo viskas prieš dvejus metus, kuomet Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė sumanė organizuoti senųjų darbų talkas. Mat nuogąstauja jau ne tik lietuvių kalbos mokytojai, kad jaunimas „įkritęs“ į telefonus kalbėti, rašyti nelabai temoka, bet ir dėl to, jog kas dieną, kas sekundę jaunoji karta tolsta nuo savo ištakų – gamtos, prisilietimo prie jos.

Daug žinių ir mokslo čia nereikia, tereikia prisiminti, vertinti tuos, kurie dar mena ir gali pasidalinti.

Šia mintimi moterys pasidalino su kultūros centro bičiuliu Romaldu, garsiai išsakė savo svajonę, kad reikia žemės plotelio, kuriame būtų galima smagiai jaunimą pamokyti kaip be traktorių, be technikos dirvose  pasidarbuoti, su senais žmonėmis pasikalbėti, patirtį perimti.

„Reiks ir bus“, – tarė Romaldas ir pasileido po Kentrių valdas savanorių ieškoti. Surado: Aida Lipskytė arkliuką beturinti ir pati plūgą bevaldanti, vagas bulvėms vertė ne blogiau už vyrioką. O ir apvagoti, akėti, apkaupti bulves Aida kultūrininkams pažadėjo. Rasa Kazlauskienė pavedžiojo Čiolę – toks arkliuko vardas.

Svetingi kentriškiai buvo ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokiniams – tiesioginiams tradicijų perėmėjams. Šakėmis mėšlo nė vienas nebuvo kratęs, bet bulves, arkliuku vagas verčiant, buvo sodinę ir gimnazistai.  Tiesa, kai kuriems reikėjo parodyt, iš kurios pusės į vagą stoti, į kurią vagą bulves mesti, o kuria tik užaria sumestąsias. Ir Čiolės kai kas baiminosi…

„Ar įdomesnė technologijų pamoka dirvoje nei klasėje?“ Vaikai atsakė, kad tikrai įdomiau dirvoje. Todėl dėkojame Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos administracijai, pritarusiai iniciatyvai ir skyrusiai transportą vaikams į Kentrius nuvežti. Dėkojame technologijų mokytojams Jolantai Kaleginai, Valdui Gečui ir Jurijui Vasiljevui už paramą. O mokiniui Kornelijui Andriulaičiui atiteko Irmos Mančienės įsteigtas prizas, už gebėjimą darbuotis bulvių lauke. Mat Kornelijus bulves rankomis sodina ne tik namuose, bet ir senelei padeda.

Bulviasodžio talkos pabaigtuvės buvo vainikuotos „Ubagyne“. Argi reikia aiškinti kas tai? O savų bulvių kugelį, didžkukulius ar bulvių kleckynę ragausime tik rudeniop, savoms bulvėms užderėjus.

Kultūros centro informacija

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima