Bulviasodžio talka Kentriuose

„Gegužės pirmą mėšlus kratydavome, o už nedėlios sodindavome bulbas“, – mena senoji Kentrių gyventoja Zinaida Sodeikienė.

„Vieną vagą arsime giliau, prie aukštesnio krašto mesime bulvę, grėbliuku prigrėbsime ant jos mėšlo ir užarsime. Tik bulves meskite kas pėdą“, – mokė jaunimą Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Romaldas Mančas. – „Jei bulvė perpjauta, stenkitės, kad akutė į viršų būtų“, sklido kitų kentriškių pamokymai jaunimui.

O prasidėjo viskas prieš dvejus metus, kuomet Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė sumanė organizuoti senųjų darbų talkas. Mat nuogąstauja jau ne tik lietuvių kalbos mokytojai, kad jaunimas „įkritęs“ į telefonus kalbėti, rašyti nelabai temoka, bet ir dėl to, jog kas dieną, kas sekundę jaunoji karta tolsta nuo savo ištakų – gamtos, prisilietimo prie jos.

Daug žinių ir mokslo čia nereikia, tereikia prisiminti, vertinti tuos, kurie dar mena ir gali pasidalinti.

Šia mintimi moterys pasidalino su kultūros centro bičiuliu Romaldu, garsiai išsakė savo svajonę, kad reikia žemės plotelio, kuriame būtų galima smagiai jaunimą pamokyti kaip be traktorių, be technikos dirvose  pasidarbuoti, su senais žmonėmis pasikalbėti, patirtį perimti.

„Reiks ir bus“, – tarė Romaldas ir pasileido po Kentrių valdas savanorių ieškoti. Surado: Aida Lipskytė arkliuką beturinti ir pati plūgą bevaldanti, vagas bulvėms vertė ne blogiau už vyrioką. O ir apvagoti, akėti, apkaupti bulves Aida kultūrininkams pažadėjo. Rasa Kazlauskienė pavedžiojo Čiolę – toks arkliuko vardas.

Svetingi kentriškiai buvo ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokiniams – tiesioginiams tradicijų perėmėjams. Šakėmis mėšlo nė vienas nebuvo kratęs, bet bulves, arkliuku vagas verčiant, buvo sodinę ir gimnazistai.  Tiesa, kai kuriems reikėjo parodyt, iš kurios pusės į vagą stoti, į kurią vagą bulves mesti, o kuria tik užaria sumestąsias. Ir Čiolės kai kas baiminosi…

„Ar įdomesnė technologijų pamoka dirvoje nei klasėje?“ Vaikai atsakė, kad tikrai įdomiau dirvoje. Todėl dėkojame Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos administracijai, pritarusiai iniciatyvai ir skyrusiai transportą vaikams į Kentrius nuvežti. Dėkojame technologijų mokytojams Jolantai Kaleginai, Valdui Gečui ir Jurijui Vasiljevui už paramą. O mokiniui Kornelijui Andriulaičiui atiteko Irmos Mančienės įsteigtas prizas, už gebėjimą darbuotis bulvių lauke. Mat Kornelijus bulves rankomis sodina ne tik namuose, bet ir senelei padeda.

Bulviasodžio talkos pabaigtuvės buvo vainikuotos „Ubagyne“. Argi reikia aiškinti kas tai? O savų bulvių kugelį, didžkukulius ar bulvių kleckynę ragausime tik rudeniop, savoms bulvėms užderėjus.

Kultūros centro informacija

 

 

Hits: 619

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite