Būkite atsargūs ant užšalusių vandens telkinių!

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, nemažai žmonių renkasi pramogas ant užšalusių vandens telkinių. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 500 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 155 skenduolius (8 iš jų – vaikai) bei išgelbėjo 49 žmones. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Keletas saugaus vaikščiojimo ledu patarimų

Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Ledo storį galite išmatuoti išgręžę skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtę ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galite rasti žvejams skirtose interneto svetainėse. Įsidėmėkite, kad ledo storis ne visur yra vienodas. Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, neseniai buvo iškirstos eketės.

Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei, yra labai maža tikimybė išsigelbėti, nes srovė nelaimėlį gali greitai patraukti po ledu.

Prieš lipdami ant ledo būtinai įvertinkite visą užšalusio vandens telkinio vaizdą. Pavojus slypi sniegu užneštose, pripustytose vietose, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Eidami ant ledo su grupe žmonių laikykitės atstumo, nes didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Nepalikite vaikų be priežiūros. Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas. Taip pat apie planuojamą pramogą ant ledo nepamirškite pranešti artimiesiems.

Neleiskite ant ledo mažamečių vaikų vienų, be suaugusiųjų priežiūros!

Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams bei iš anksto su gelbėjimo ir gelbėjimosi metodais supažindinkite kartu einančius vaikus.

Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui

Pirmiausia nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas.

Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus, irdamiesi kojomis ir artėdami prie tvirtesnio ledo.

Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Pabandykite nusiauti sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.

Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenkite kuo toliau nuo eketės. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto.

Išlipę į krantą, kuo greičiau bėkite ieškoti reikiamos pagalbos: persirengti sausais drabužiais, sušilti, išgerti arbatos, kreipkitės į medikus.

Patarimai pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų

  • Pirmiausia įvertinkite situaciją ir nebėkite stačia galva traukti iš vandens įlūžusio žmogaus. Toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.
  • Sušukite skęstančiam žmogui, kad jį matote ir skubate į pagalbą, kad nusiramintų.
  • Nedelsdami skambinkite numeriu 112. Trumpai ir aiškiai papasakokite, kas ir kur įvyko.
  • Kol gelbėtojai atvyks, šaukitės kitų žmonių pagalbos, kurie galėtų jums padėti ištraukti nelaimėlį.
  • Nesiartinkite prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.
  • Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą.
  • Atsigulkite ant ledo ir paduokite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės.
  • Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų.

Patarimai ištraukus nukentėjusįjį į krantą

  • Jei žmogus be sąmonės, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Jei jo nėra, pradėkite gaivinimą..
  • Atsižvelgdami į situaciją, kvieskite greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.
  • Pristatykite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.
  • Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.
  • Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė, šildykite jį + 20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki + 37 °C.
  • Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.
  • Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.

Įsidėmėkite, kad ant užšalusio vandens telkinio niekada nebus visiškai saugu! Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu. Prieš lipdami ant ledo imkitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.