Buitinių atliekų išvežimo pigimas skęsta konkursuose

Šį pavasarį, kai seniūnijose Šilutės rajono vadovai atsiskaitė gyventojams už praėjusių metų veiklą, buvo paminėta, kad įvyko komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo operatoriaus konkursas, šią paslaugą rajone perima kita įmonė, tikimasi sumažinti rinkliavos dydį…

„Pamarys“ paviešino šią gyventojams svarbią žinią, tačiau gavus sąskaitą už šiukšles – įrašyti pernykščiai skaičiai. Apie naują operatorių – jokių pranešimų…

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus paaiškino, kad sutartis su komunalinių atliekų tvarkymo operatoriumi „Ekoservice“ įmone baigėsi 2011 m. Tad jau septynerius metus šis operatorius rajone dirba pagal laikinąją sutartį. Buvo skelbti trys konkursai, visi baigėsi be rezultatų. Turėtų vykti jau ketvirtas konkursas.

Šiemet vykusį trečiąjį konkursą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi įmonė, kuri netrukus atsisakė pergalės vaisių – nepateikė būtinų dokumentų dėl svėrimo įrangos, transporto ir t. t. Kas žino, kaip ten atsitiko su tuo laimėtoju, nes Lietuvoje viešieji konkursai tokie slapti, kad apie juos nebent saugumiečiai spec. pažymoje po kokių dešimties metų paskelbs, užtušuodami įmonių pavadinimus, verslininkų, politikų pavardes… Juk šiuo metu Lietuvoje jau sprendžiamas vienas toks „galvosūkis“.

Apie tą trečiąjį nepavykusį operatoriaus konkursą R. Rimkus irgi pasakė nedaug: nugalėtojas dingo, komisijos sudarytame sąraše likusieji antri pasiūlė didesnę kainą, treti – dar daugiau. Tas didumas viršijo Savivaldybės paskaičiuotą penkerių metų rinkliavos sumą. Konkretumo nėra, nei įmonės, nei jų pasiūlytos sumos neviešinamos. Dalyvauti konkurse pareiškė norą daugiau įmonių, dalyvavo trys. Dabartinis operatorius konkurse taip pat dalyvavo. Tiek ir tegalime pasakyti visiems aštuoniolikai tūkstančių rinkliavos mokėtojų.

Vėl konkursas

„Dabar skelbiamas naujas viešasis konkursas“, – patikino R. Rimkus. Esą po 2011 m. buvo skelbiami konkursai, sudarytos komisijos, tačiau rajone keitėsi valdžios, konkurso rezultatai būdavę naikinami. Anot R. Rimkaus, anos kadencijos merai keitėsi kas metus ar net dažniau, o meras sudaro konkurso komisiją: „Stumdėsi, stumdėsi… Vienas meras komisiją sudarė, kitas atėjęs panaikino ir naują sudarė. Tai konkursą sustabdydavo, tai nutraukdavo, vėl naujas sąlygas kurdavo… Kiek gali operatorius dirbti pagal laikiną sutartį, nėra nustatyta“.

Pasidomėjus, ar trečiojo konkurso laimėtojas pasitraukė konkurentų paprašytas tą padaryti, ar egzistuoja vadinamieji susitarimai, R. Rimkus to nekomentavo, teigė apie tai nieko negalįs pasakyti. Komisijos nariai pasirašo bešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją. Neviešintina ir Savivaldybės paskaičiuota penkerių metų rinkliavos suma.

Dabartinis rinkliavos dydis rajone nekeistas nuo 2010 m. Tačiau Klaipėdos apskrities atliekų tvarkymo centrui nusprendus ir sąvartyne pradėjus deginti atliekas, buvo padidintas vadinamasis „vartų“ mokestis. Atliekas tik Klaipėdoje degina Suomijos verslo įmonė „Fortum“, tam ruošiasi Kaune ir Vilniuje. „Mes mokame komunalinių atliekų surinkėjui ir išvežėjui bei mokame atskirai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“, – sakė R. Rimkus, net apytiksliai nenurodęs nei metinės, nei kelių metų rinkliavos bendros sumos.

Priminus, kad šiemet Savivaldybės vadovai paskelbė visiškai atsiskaitę su operatoriumi, jokių skolų nebelikę, R. Rimkus sutiko, kad Savivaldybė išties padengė lengvatomis pasinaudojusių rinkliavos mokėtojų dalį, o gyventojai, kurie išvyksta į užsienį ir tai deklaruoja, jie čia nebegyvena, atliekų nesukaupia ir mokėti nėra už ką. Pasitaiko, kad Savivaldybės darbuotojai, kurie tvarko rinkliavą, dėl skolų kreipiasi į teismą.

Apie priekaištus

Skųstis dėl blogo operatoriaus darbo yra rizikinga: jeigu skųsdamasis „persūdei“, R. Rimkus su specialistais gali peržiūrėti kompiuterio ekrane šiukšliavežių maršrutus, kur ir kada važiavo, išpylė konteinerį ar ne. Tiesa, gali ir automobilis sugesti. Konteinerius prie gatvės ar kelio reikia išstumti prieš 8 val., sugrąžinti į jų nuolatinę vietą derėtų vakare, tuomet nekils nesusipratimų, kad šiukšliavežė pravažiavo tą ar kitą valandą.

Nepagrįstas esąs įtarimas, kad išrūšiuotos šiukšlės išpilant vėl sumaišomos. Anot R. Rimkaus, yra trys atskirti skyriai: popieriui, stiklui, plastikui. Dabar rajone dirba 3 šiukšliavežės, pagal konkurso sąlygas reikalaujama bent 5, iš jų viena turėtų būti rezervinė.

Kada ir kur atvyks šiukšliavežė, galima sužinoti kartą per metus viename laikraštyje paskelbtame viso rajono grafike arba internetu.

Gal paslaugos gavėjui būtų patogiau, jeigu rinkliavos mokėtojas kartu su sąskaitos pranešimu gautų ar į pašto dėžutę pravažiuodami operatoriaus darbininkai įmestų lapelį su grafiku, kada konkrečioje gyvenvietėje veš šiukšles?

R. Rimkus abejoja: „Koks nors žmogus to lapelio negaus, skųsis…“ Žinoma, internete grafikas buvo ir yra, tačiau ne visi garbaus amžiaus žmonės internetu naudojasi. Informaciją skelbia seniūnijose, tačiau ir ten ne visi užeina. Žmogus moka už paslaugą, todėl be išvedžiojimų turi būti tiesiogiai informuotas, kada jam toji paslauga bus teikiama. R. Rimkus paaiškino: „Grafikas nusistovėjo, nesikeičia, panašiai jau žinai, kada veš…“

Ar pigs rinkliava už komunalines atliekas?

R. Rimkus atsako, kad tai priklausys nuo operatoriaus konkurso rezultatų.

Konkurse jau radosi naujų reikalavimų: atliekų vežimo mašina turi turėti svėrimo įrangą (to iki šiol nebuvo), konteineris turės specialų čipsą, kuris leis užfiksuoti atliekų išpylimą. Taip pagerėtų kontrolė. Tikimasi, kad ateityje gali būti pereita prie mokesčio už konkretų atliekų svorį. Būtų nustatytas minimalus mokestis, o kitą dalį lemtų atliekų svoris.

Galbūt dabar tai panašu į svajonę, tačiau tuomet, kai pakelės, pakrūmės, pamiškės būdavo priverstos šiukšlių, šių dienų atliekų surinkimas, rinkliavos dydis, gyvenimas švariau irgi buvo panašu į svajonę.

Moderniau

Rajone prie daugiabučių namų jau statomos pusiau požeminių konteinerių aikštelės, jų bus įrengta 69 su rūšiavimui skirtais trijų paskirčių konteineriais. Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, kainuos per 1 mln. Eur. Aikštelės bus aptvertos, su skelbimų plakatais (kuriuos Savivaldybė jau yra gavusi), kur ir ką mesti.

Ateityje konkrečių daugiabučių gyventojai turės jiems paskirtos aptvertos konteinerių aikštelės raktuką. „Kaimynas, kuris po buto remonto norės į konteinerį išpilti statybines atliekas, to padaryti negalės. Gyventojai vieni kitus kontroliuos, nes nuo atliekų svorio priklausys ir mokesčio dydis“, – sakė R. Rimkus.

Stasė SKUTULIENĖ

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po