Brakonieriams – griežtos baudos

Pirmųjų šalčių ir sniego laukia kiekvienas žvejys, mat tai puikus metas nuvykti į naktinę vėgėlių žvejybą. Tik derėtų nepamiršti, kad nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. jas draudžiama žvejoti. Pasak Pagėgių savivaldybės aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Mindaugo Vaizgėlos, įsigaliojus šiam draudimui, nuo Gėgės upės žiogių iki Jurbarke esančio tilto, tamsiu paros metu prie Nemuno negalima būti net su meškere.

Šios lydekaitės brakonieriui kainavo 6500 Lt.

„Šiuo griežtu nutarimu Aplinkos ministerija lengvina mūsų darbą. Ne kartą vykdami į reidus prie Nemuno vėgėlių žvejybos draudimo metu ten sutikti su meškerėmis naktį sėdintys žvejai teisinosi, neva gaudą karšius ir t. t. Prasidėjus vėgėlių žvejybos draudimui ir įsigaliojus naujam nutarimui, bus kur kas paprasčiau nubausti pažeidėjus“, – paaiškino M. Vaizgėla.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo, retai kada bepasitaiko sulaikyti žvejį, neturintį privalomo žvejybos bilieto. Žūklė be žvejo bilieto gali kainuoti žodinį įspėjimą arba baudą nuo 25 iki 200 Lt. O jeigu žvejys dar turi ir laimikį, skaičiuojama papildoma žala gamtai. Žūklės mėgėjai gerai žino, kad metinis bilietas tekainuoja 50 Lt, todėl vis rečiau berizikuoja.
M. Vaizgėla pridūrė, kad jeigu žvejai turi galimybę, tegul žvejo bilietą perka internetu, mat terminaluose įsigyti bilietai per laiką nusitrina ir nebesimato reikalingų duomenų.
Brangūs pažeidimai
Brakonieriaujantiems žvejams dabar ne pyragai. Tarkim, už nesilaikant taisyklių sužvejotą šlakį arba lašišą skiriama 2000 Lt bauda. Po 1000 Lt baudžiama už neteisėtai sužvejotus šamus bei ungurius. Lydekos, margieji upėtakiai bei salačiai užtraukia brakonieriams po 500 Lt baudas. Minėtos baudos yra bazinės, tad nustačius pažeidimą jos būna didesnės, priklausomai nuo žuvies kiekio ir vietos, kurioje žvejota.
M. Vaizgėla priminė pernai Nemuno senvagėje sučiuptą su skrituliais brakonieriavusį vyrą iš Smalininkų. Tąkart 73 skritulius pastatęs žūklautojas buvo pagavęs 12 lydekų. Už šį pažeidimą jam paskirta 6500 Lt bauda ir konfiskuoti nelegalūs žvejybos įrankiai. Kiti pažeidėjai įkliuvo prie Marguvos tvenkinio, kur tinklais buvo pagavę 3 sterkus. Žvejyba Rambyno regioninio parko teritorijoje esančiame vandens telkinyje vyrams užtraukė 1850 Lt baudos.
Simonas SKUTULAS

Hits: 56

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite