Blusų ir kitų parazitų plitimas, naikinimas ir prevencija

Kaip užsikrečiama blusomis?
Daugiau nei 30 proc. blusų išnešioja benamės katės. Taip pat blusos parazituoja ir per graužikus bei kitus gyvūnus. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje knibžda blusų, atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.
Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16-25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri, pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola siurbti jo kraują.
Labiausiai blusos plinta rudenį, kai benamės katės ieško prieglobsčio daugiabučiuose namuose. Atsiradusios blusos įspėja, kad teritorijoje yra ir kitų blusų maitintojų – žiurkių, pelių.
Kaip atpažinti blusą?
Šie kenkėjai yra maži, besparniai, iš šonų plokšti, apie 2-4 mm ilgio, vikriai šokinėja, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, todėl nesunkiai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas.
Po blusos įkandimo lieka raudoni taškeliai, kurie dažniausiai atsiranda ant kojų, vėliau plinta ant viso kūno, smarkiai niežti. Daugelis klaidingai mano, jog ant šunų ar kačių esančios blusos nekanda žmonėms.
Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežtint dažniausiai imama kasytis – taip gali prasidėti antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai sukelia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.
Kaip naikinti blusas?
Išnaikinti blusas gana sudėtinga, kadangi jos plinta itin sparčiai – ant gyvūnų kailio, nuolatiniame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą jų sudeda iki 500.
Didelė bėda, kad žmonės vis dar gėdijasi kalbėti apie šią problemą, tad gyventojai linkę patys imtis naikinimo priemonių, kurios dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės. 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje, todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir užtikrinančios ilgalaikį poveikį.
Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, prieinamiausias būdas jas šalinti – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, vėliau išplauti karštu vandeniu su muilu (200 g kibirui vandens). Jei blusų daug, naudojami buitinėms reikmėms skirti aerozoliniai insekticidai, kurių galima įsigyti parduotuvėse. Tuo atveju, kai siurbimas ir purškimas aerozoliais blusų neįveikia, gali pagelbėti kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Patalpos būna išpurškiamos. Naudojant stipraus poveikio priemones, žūva absoliučiai visi kenkėjai, pakanka vienąkart išpurkšti.
Blusoms įsiveisus daugiabučių namų rūsiuose, patartina kreiptis į namų bendrijas, kurios gali kreiptis į licencijuotas įmones, kurios išnaikintų blusas (atliktų dezinsekciją).
Pastebėjus, kad būstuose laikomi naminiai gyvūnai užsikrėtė blusomis, būtina kreiptis patarimo į veterinarijos gydytoją. Gyvūnų savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai.
Siekiant išvengti blusų dauginimosi gyvenamosiose patalpose būtina:
– užsandarinti visus plyšius;
– periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindis, minkštus baldus;
– gerai išpurtyti ir išsiurbti gyvūnų kilimėlius, rekomenduojama bent kartą per savaitę gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis;
– lauke laikomų gyvūnų vietas, ypač aptvarus ir voljerus, įrengti taip, kad būtų galima juos valyti ir dezinfekuoti;
– naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų, naudoti gyvūnams specialias nuo blusų apsaugos priemones; atsiradus kenkėjų – blusų ar graužikų, nedelsiant juos naikinti;
– pirmiausia reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias sąlygas – saugoti patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti baidymo priemones;
– draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių (žmonių) patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose;
– priglaudus benamį gyvūną, būtina pranešti ne vėliau kaip per tris dienas policijai ir (ar) seniūnijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka organizuoja benamių gyvūnų gaudymą.
Užkrėtimas utėlėmis
Utėlės yra mažas parazitas vabzdys, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai, nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai vadinamuoju „iš galvos į galvą“ būdu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai užsikrėsti utėlėmis galima per šukas, ypač vaikų darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalijamasi sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėsite).
Siekiant stabdyti utėlėtumo plitimą būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.
Kaip išvengti utėlių?
Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais, jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai ignoruojant šią taisyklę vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai jos apninka ir visus likusius šeimos narius.
Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.
Labai veiksminga utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvoms utėlėms ir glindoms iššukuoti iš plaukų.
Rugsėjo pradžioje mokiniai sugrįžo į klases, darželio grupes, tad vėl tenka prisiminti senas problemas. Viena iš tokių – pedikuliozė (utėlėtumas).
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, rūpindamiesi moksleivių sveikata, mokyklose skaito paskaitas apie pedikuliozę, dalija lankstinukus, atmintines.
Norint sėkmingiau išvengti pedikuliozės, reikėtų šios ligos profilaktika rūpintis ne vien vaikų ugdymo vietose, bet ir namuose.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos centro pranešimą informaciją parengė
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite