Blusų ir kitų parazitų plitimas, naikinimas ir prevencija

Kaip užsikrečiama blusomis?
Daugiau nei 30 proc. blusų išnešioja benamės katės. Taip pat blusos parazituoja ir per graužikus bei kitus gyvūnus. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje knibžda blusų, atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.
Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16-25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri, pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola siurbti jo kraują.
Labiausiai blusos plinta rudenį, kai benamės katės ieško prieglobsčio daugiabučiuose namuose. Atsiradusios blusos įspėja, kad teritorijoje yra ir kitų blusų maitintojų – žiurkių, pelių.
Kaip atpažinti blusą?
Šie kenkėjai yra maži, besparniai, iš šonų plokšti, apie 2-4 mm ilgio, vikriai šokinėja, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, todėl nesunkiai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas.
Po blusos įkandimo lieka raudoni taškeliai, kurie dažniausiai atsiranda ant kojų, vėliau plinta ant viso kūno, smarkiai niežti. Daugelis klaidingai mano, jog ant šunų ar kačių esančios blusos nekanda žmonėms.
Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežtint dažniausiai imama kasytis – taip gali prasidėti antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai sukelia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.
Kaip naikinti blusas?
Išnaikinti blusas gana sudėtinga, kadangi jos plinta itin sparčiai – ant gyvūnų kailio, nuolatiniame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą jų sudeda iki 500.
Didelė bėda, kad žmonės vis dar gėdijasi kalbėti apie šią problemą, tad gyventojai linkę patys imtis naikinimo priemonių, kurios dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės. 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje, todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir užtikrinančios ilgalaikį poveikį.
Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, prieinamiausias būdas jas šalinti – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, vėliau išplauti karštu vandeniu su muilu (200 g kibirui vandens). Jei blusų daug, naudojami buitinėms reikmėms skirti aerozoliniai insekticidai, kurių galima įsigyti parduotuvėse. Tuo atveju, kai siurbimas ir purškimas aerozoliais blusų neįveikia, gali pagelbėti kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Patalpos būna išpurškiamos. Naudojant stipraus poveikio priemones, žūva absoliučiai visi kenkėjai, pakanka vienąkart išpurkšti.
Blusoms įsiveisus daugiabučių namų rūsiuose, patartina kreiptis į namų bendrijas, kurios gali kreiptis į licencijuotas įmones, kurios išnaikintų blusas (atliktų dezinsekciją).
Pastebėjus, kad būstuose laikomi naminiai gyvūnai užsikrėtė blusomis, būtina kreiptis patarimo į veterinarijos gydytoją. Gyvūnų savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai.
Siekiant išvengti blusų dauginimosi gyvenamosiose patalpose būtina:
– užsandarinti visus plyšius;
– periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindis, minkštus baldus;
– gerai išpurtyti ir išsiurbti gyvūnų kilimėlius, rekomenduojama bent kartą per savaitę gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis;
– lauke laikomų gyvūnų vietas, ypač aptvarus ir voljerus, įrengti taip, kad būtų galima juos valyti ir dezinfekuoti;
– naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų, naudoti gyvūnams specialias nuo blusų apsaugos priemones; atsiradus kenkėjų – blusų ar graužikų, nedelsiant juos naikinti;
– pirmiausia reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias sąlygas – saugoti patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti baidymo priemones;
– draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių (žmonių) patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose;
– priglaudus benamį gyvūną, būtina pranešti ne vėliau kaip per tris dienas policijai ir (ar) seniūnijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka organizuoja benamių gyvūnų gaudymą.
Užkrėtimas utėlėmis
Utėlės yra mažas parazitas vabzdys, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai, nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai vadinamuoju „iš galvos į galvą“ būdu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai užsikrėsti utėlėmis galima per šukas, ypač vaikų darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalijamasi sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėsite).
Siekiant stabdyti utėlėtumo plitimą būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.
Kaip išvengti utėlių?
Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais, jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai ignoruojant šią taisyklę vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai jos apninka ir visus likusius šeimos narius.
Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.
Labai veiksminga utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvoms utėlėms ir glindoms iššukuoti iš plaukų.
Rugsėjo pradžioje mokiniai sugrįžo į klases, darželio grupes, tad vėl tenka prisiminti senas problemas. Viena iš tokių – pedikuliozė (utėlėtumas).
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, rūpindamiesi moksleivių sveikata, mokyklose skaito paskaitas apie pedikuliozę, dalija lankstinukus, atmintines.
Norint sėkmingiau išvengti pedikuliozės, reikėtų šios ligos profilaktika rūpintis ne vien vaikų ugdymo vietose, bet ir namuose.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos centro pranešimą informaciją parengė
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Hits: 11947

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seku seku pasaką…

Ar skaitymas tik laiko gaišimas? Žinoma ne! Skaitymo garsiai nauda vaikui yra didesnė, nei įsivaizduojame. Tiek mūsų skaitymas vaikams, tiek knygų sklaidymas su iliustracijomis skatina vaikų smalsumą, lavina vaizduotę, ugdo domėjimąsi įvairiomis situacijomis bei plečia žodyną. Skaitydami padedame vaikui suprasti, kad skaitymas supažindins jį su naujais žmonėmis, nuneš į kitus pasaulius ir leis keliauti laiku. Dirbdama su vaikais stengiuosi, kad nei viena vaiko  diena nepraeitų neatsivertus knygą. Dauguma vaikų turi savo „mylimiausias“ knygeles, kuriuose lygiuojasi į savo pasirinktus pasakų personažus.

Policija – apie pirmąjį šių metų ketvirtį

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia pirmojo šių metų ketvirčio nusikalstamumo ir avaringumo apžvalgą. Šiam komisariatui priklauso ir Šilutės rajono, ir Pagėgių savivaldybės policijos komisariatai (apžvalgoje duomenys pagal rajonus nėra išskaidyti). Tauragės aps. VPK per 2021 m. I ketvirtį užregistravo 5358 pranešimus apie įvykius, iš kurių buvo užregistruotos 306, o ištirtos 243 nusikalstamos veikos. 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu užregistruotos 426, o ištirta 221 nusikalstama veika. Pastebima, kad šių metų pirmą ketvirtį nusikalstamų veikų sumažėjo 28,2 proc. (daugiausiai sumažėjo vagysčių).

Ar neparsinešei erkių?

Šiltesnėmis pavasario dienomis daugiau žmonių mėgaujasi laisvu laiku gamtoje. „Eurovaistinės“ specialistai nedvejodami pritaria – laikas lauke tikrai naudingas mūsų sveikatai, tačiau svarbu prisiminti, pasitikrinti, ar  iš gamtos neparsinešame erkių. Dauguma žmonių žino, kad sugrįžus iš miško ar parko reikia pasitikrinti, ar mums neįsisiurbė erkė, tačiau dvejojama, kada tai padaryti – jau namuose ar tik susiruošus grįžti. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad tiek pati, tiek savo klientams visada pataria vos išėjus iš miško ar parko apžiūrėti, ar ant kūno neropoja erkės,

Pareigūnų padėka sąžiningam naumiestiškiui

Vakar pareigūnų padėkos žodžių sulaukė  Žemaičių Naumiesčio gyventojas Valdas Venckus. Vyras apie kapinėse rastą vyrišką rankinę nedelsdamas informavo policijos pareigūnus. Pasirodo, rastoje rankinėje buvo nemaža pinigų suma, įvairių dokumentų. V. Venckus pasakojo, kad ir pats buvo atsidūręs panašioje situacijoje. Atgauti savo pamestą piniginę jam, buvo maloni staigmena. Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK viršininkas Remigijus Rudminas pasidžiaugė, kad Šilutės rajone yra sąžiningų piliečių. Tikime, kad tokiais kilniais poelgiais paseks ir V. Venckaus šeimos atžalos. Lina Banienė, Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė

Taip pat skaitykite