Blusų ir kitų parazitų plitimas, naikinimas ir prevencija

Kaip užsikrečiama blusomis?
Daugiau nei 30 proc. blusų išnešioja benamės katės. Taip pat blusos parazituoja ir per graužikus bei kitus gyvūnus. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje knibžda blusų, atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.
Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16-25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri, pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola siurbti jo kraują.
Labiausiai blusos plinta rudenį, kai benamės katės ieško prieglobsčio daugiabučiuose namuose. Atsiradusios blusos įspėja, kad teritorijoje yra ir kitų blusų maitintojų – žiurkių, pelių.
Kaip atpažinti blusą?
Šie kenkėjai yra maži, besparniai, iš šonų plokšti, apie 2-4 mm ilgio, vikriai šokinėja, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, todėl nesunkiai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas.
Po blusos įkandimo lieka raudoni taškeliai, kurie dažniausiai atsiranda ant kojų, vėliau plinta ant viso kūno, smarkiai niežti. Daugelis klaidingai mano, jog ant šunų ar kačių esančios blusos nekanda žmonėms.
Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežtint dažniausiai imama kasytis – taip gali prasidėti antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai sukelia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.
Kaip naikinti blusas?
Išnaikinti blusas gana sudėtinga, kadangi jos plinta itin sparčiai – ant gyvūnų kailio, nuolatiniame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą jų sudeda iki 500.
Didelė bėda, kad žmonės vis dar gėdijasi kalbėti apie šią problemą, tad gyventojai linkę patys imtis naikinimo priemonių, kurios dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės. 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje, todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir užtikrinančios ilgalaikį poveikį.
Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, prieinamiausias būdas jas šalinti – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, vėliau išplauti karštu vandeniu su muilu (200 g kibirui vandens). Jei blusų daug, naudojami buitinėms reikmėms skirti aerozoliniai insekticidai, kurių galima įsigyti parduotuvėse. Tuo atveju, kai siurbimas ir purškimas aerozoliais blusų neįveikia, gali pagelbėti kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Patalpos būna išpurškiamos. Naudojant stipraus poveikio priemones, žūva absoliučiai visi kenkėjai, pakanka vienąkart išpurkšti.
Blusoms įsiveisus daugiabučių namų rūsiuose, patartina kreiptis į namų bendrijas, kurios gali kreiptis į licencijuotas įmones, kurios išnaikintų blusas (atliktų dezinsekciją).
Pastebėjus, kad būstuose laikomi naminiai gyvūnai užsikrėtė blusomis, būtina kreiptis patarimo į veterinarijos gydytoją. Gyvūnų savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai.
Siekiant išvengti blusų dauginimosi gyvenamosiose patalpose būtina:
– užsandarinti visus plyšius;
– periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindis, minkštus baldus;
– gerai išpurtyti ir išsiurbti gyvūnų kilimėlius, rekomenduojama bent kartą per savaitę gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis;
– lauke laikomų gyvūnų vietas, ypač aptvarus ir voljerus, įrengti taip, kad būtų galima juos valyti ir dezinfekuoti;
– naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų, naudoti gyvūnams specialias nuo blusų apsaugos priemones; atsiradus kenkėjų – blusų ar graužikų, nedelsiant juos naikinti;
– pirmiausia reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias sąlygas – saugoti patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti baidymo priemones;
– draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių (žmonių) patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose;
– priglaudus benamį gyvūną, būtina pranešti ne vėliau kaip per tris dienas policijai ir (ar) seniūnijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka organizuoja benamių gyvūnų gaudymą.
Užkrėtimas utėlėmis
Utėlės yra mažas parazitas vabzdys, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai, nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai vadinamuoju „iš galvos į galvą“ būdu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai užsikrėsti utėlėmis galima per šukas, ypač vaikų darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalijamasi sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėsite).
Siekiant stabdyti utėlėtumo plitimą būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.
Kaip išvengti utėlių?
Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais, jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai ignoruojant šią taisyklę vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai jos apninka ir visus likusius šeimos narius.
Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.
Labai veiksminga utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvoms utėlėms ir glindoms iššukuoti iš plaukų.
Rugsėjo pradžioje mokiniai sugrįžo į klases, darželio grupes, tad vėl tenka prisiminti senas problemas. Viena iš tokių – pedikuliozė (utėlėtumas).
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, rūpindamiesi moksleivių sveikata, mokyklose skaito paskaitas apie pedikuliozę, dalija lankstinukus, atmintines.
Norint sėkmingiau išvengti pedikuliozės, reikėtų šios ligos profilaktika rūpintis ne vien vaikų ugdymo vietose, bet ir namuose.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos centro pranešimą informaciją parengė
Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite