Blogiausi savivaldos atstovai vėl žengia į rinkimų areną

Balandžio 15 d. oficialiai baigėsi dabartinės Šilutės r. savivaldybės tarybos kadencija. Šia proga nesurengta net spaudos konferencijos. Gal nėra ką pasakyti rinkėjams? Gal per ketverius kadencijos metus nieko nenuveikta?

Užtat kitokių spaudos konferencijų apstu: kas pats sau aiškino savo tiesas, vadovų vertimų priežastis, liejo nuoskaudas, ieškojo atpirkimo ožių, žarstėsi kaltinimais, grasino teismais, teisinosi, smerkė, piktinosi ir įkyriai teigė, kaip jiems gėda… būti Tarybos nariu. Tokiam tiktų išmintingo žemaičio patarimas: „Ta gal jau pats ir nabvark…“ Juk galima atsisakyti mandato, galima nebedalyvauti rinkimuose.
Net žodis „gėda“ varganoje politikoje jau įgauna iškreiptą reikšmę.
Nekask kitam duobės...
Abeji liberalai rajono vadovų komandoje, kaip ir dera esant koalicijoje, turėjo po savo atstovą: Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – mero pavaduotoją A. Gečą, Lietuvos liberalų sąjūdis – administracijos direktoriaus pavaduotoją Raimundą Ambrozaitį. Abeji liberalai prisidėjo rengiant interpeliacijas Savivaldybės vadovams. Dar daugiau: net ruošėsi, rodos, paminėtus saviškius sutupdyti į mero ir administracijos direktoriaus kėdes, deja, pralaimėjo. Abu liberalams atstovavę vadovai atstatydinti.
Dabar vicemero pareigas visuomeniniais pagrindais eina Virgilijus Pozingis, kuris tam galės skirti visą darbo dieną. Juk A. Gečas, dirbantis mokytoju Šilutės pirmojoje gimnazijoje, Savivaldybėje tepasirodydavo po pamokų. Direktoriaus pavaduotojo R. Ambrozaičio kabinetas liko tuščias, kito pavaduotojo nebus. Sutaupyta du atlyginimai. Pakartotiniai rinkimai – birželio 21 d., nedaug beliko.
Niekuo nepateisinu ir visiškai nesuprantu nei A. Gečo pareiškimo, nei spaudos konferencijos tikslo, nei kitų liberališkų kaltinimų. Kasėte duobę kitiems – patys į ją įkritote. Ką bekaltinti?
Tik verta neužmiršti, kad dėl panaikintų rinkimų Savivaldybės taryba įkopė į penktus veiklos metus, šit ir penktasis vadovų suvartymas. Tik ar vertėjo juodinti ir taip juodą šios kadencijos Tarybos istoriją?
Apie sportą
Šilutės kraštą garsina puikūs sportininkai, kurie turi gerus trenerius. Ačiū jiems, bet ne nuolat save su sportu siejusiam A. Gečui, kurio nuopelnų šioje srityje neįžvelgčiau nė su žiburiu. Tik be žiburio matyti, kad A. Gečas artėjant rinkimams taip skubėjo sportininkams įteikti premijų čekius, kad tai padarė Tarybai dar nepaskyrus tam biudžeto pinigų…
„Lietuvininkų vilties“ premijos komitetui vadovavęs A. Gečas viešai paskelbė, kad ši premija jaunimo organizacijai teikiama avansu… Gal todėl ceremonija vyko beveik tuščioje salėje? Visas komitetas priėmė tokį sprendimą. Vienas iš apdovanotųjų buvo rinkimų sąraše kartu su A. Geču, tad komiteto pirmininkui balsuojant derėjo nusišalinti. Vieną kartą jau pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, A. Gečas, rodos, vėl mynė ant to paties grėblio.
Šiai premijai gauti buvo pasiūlyta policijoje dirbanti ir tik laisvalaikį sportui skirianti daugkartinė pasaulio ir Europos rankų lenkimo čempionė Eglė Vaitkutė vėl liko neapdovanota. Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo, Šilutės rajone – ne. Ko stebėtis, juk E. Vaitkutės balsas per rinkimus – tik vienas… O štai avansu apdovanoto jaunimėlio? Tikėtasi balsų gausybės, o gauta… apgailėtinai nedaug. A. Gečo bendramintis sąraše labai „smigo“ žemyn. Gal tai ir yra realus „nuopelnų“ įvertinimas?
Vis dėlto sportui dėmesio skirta. Seimo narys Artūras Skardžius pasirūpino, kad Vydūno gimnazijai būtų statoma sporto salė beveik už 3 milijonus litų. Šalia Šilutės pirmosios gimnazijos ruošiama europietiška sporto aikštelė – dar per 100 tūkst. Lt į Šilutę, kita tokia aikštelė rasis Naujakurių kvartale, Šilutėje. Gavus lėšų iš Valstybės investicijų programos, projektuojamas sporto centras.
Palyginus su Sporto tarybos vizijomis, koncepcijomis, strategijomis, tai šis tas realaus.
Šilutė gauna daug europinės paramos. Jaunimas teiraujasi, ar mieste, kaip ir daugelyje kitų Lietuvoje, pagaliau bus pastatyta lauko treniruoklių. Sportas – naudingas laisvalaikis, gera sveikata. Tai padėtų vaikus ir jaunimą atitraukti nuo kompiuterių, gelbėti sparčiai prastėjantį jų regėjimą, iškrypusius stuburus, o kai kam pasiūlyti lauko treniruoklius vietoj… buteliuko.
Milijonai eurų į Šilutę turėtų pasitarnauti miestelėnų labui: užimtumui, sportui, sveikatai, šeimoms ir jų vaikams. Tai – pirmiausia. Tikrai neabejoju, kad yra ir kitokių, toliaregiškesnių idėjų. Jų labai reikia!
Blogiausi…
„Esame blogiausia Taryba per visą Savivaldybės istoriją“, – esu pasakiusi Tarybos posėdyje. Niekas tam nepaprieštaravo, tik visi Tarybos nariai, išskyrus mane, vėl dalyvavo savivaldos rinkimuose. Ir dar viena juoda dėme paženklino rajono istoriją – pirmą kartą dėl šiurkščių pažeidimų panaikinti Savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų rezultatai.
Juoda dėme virto net pirmieji tiesioginiai mero rinkimai…

Stasė SKUTULIENĖ

8 komentarai

  • Šiaip

    jau kam kalbėt, o kam patylėt !

  • Pievos...

    Tegul ta “ponia” patyli…

  • nuomone

    Pezalu straipsnis, nepavydekit tam Gecui

  • Joo

    Įdomu ar Gečas gerai dirba kaip mokytojas? Kai devyni darbai,paprastai nei vienas nepadaromas gerai, tad dešimtas dažniausiai būna badas.

  • Jau

    Kiekvienas turi savo nuomonę…

  • Galva

    Taip ir nesupratau, kodėl didelę garbę Šilutės kraštui daranti rankų lenkikė Eglė Vaitkutė rajone taip vis nepatenka į garbingai apdovanotų būrį..

  • Orakulas

    kai kiti graibsto europinius pinigus gi mūsų rajone vis pešasi ir pešasi. Gal jie pešis ir vėl išrinkti, o kas iš to bus rajonui

  • Silutiskis

    Daugiau nieko ir neveikia, kaip tik dėl kėdžių pešasi. Geriau jau užsiimtų europinių lėšų panaudojimu projektų vykdymui. Pasižiūrėkite kaip sutvarkyti Pagėgiai, kiek projektų įgyvendinta! O kažkada visi labai prieštaravo, kad ši savivaldybė atsiskirtų ir taptų atskira. Kažin ar dabar Pagėgiai taip gerai atrodytų jei vis dar Šilutei priklausytų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite