Birutės gatvėje – naujas prekybos centras

Tarp šilutiškių vis dar netyla gandai, jog UAB „Rimi Lietuva“ įsigijo Birutės gatvėje esantį nenaudojamą pastatą, kurio vietoje po kelerių metų, o gal ir anksčiau, atsirastų naujas prekybos centras. Sužinoję naujieną, vieni džiaugiasi, mat atsiras daugiau darbo vietų, bus didesnė prekybininkų konkurencija, bet kiti prieštarauja. Esą ten gyvenamųjų namų kvartalas, tad ten, veikiant prekybos centrui, nuo pat ankstyvo ryto sukiosis automobiliai, kurie kels gyventojams triukšmą. Nerimauja ir smulkieji verslininkai.

Taip gali atrodyti naujas prekybos centras „Rimi“, žvelgiant iš viršaus iš Žalgirio gatvės.

Spalio 13-ąją įvykusiame nuotoliniame Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje dar vieno prekybos centro idėją komiteto nariams pristatė UAB „Šilutės turtas“ vadovas Darius Baliukevičius.

Triukšmo nebus?
Komiteto posėdyje jam pirmajam ir buvo suteiktas žodis. Pasak pranešėjo, planuojama Birutės gatvės 27-29 sklypuose statyti prekybos paskirties pastatą. Tikslas – pastatą išnuomoti būtent prekybos operatoriui „Rimi Lietuva“.

„Mes atstovaujame ne „Rimi“, esame privatūs verslininkai, investuotojai, užsiimantys nekilnojamojo turto plėtros projektais. Šiuo metu turime parengę tik priešprojektinius pasiūlymus, projektinių pasiūlymų dėl šiuo metu vykdomų procedūrų dar negalime parengti“, – kalbėjo UAB „Šilutės turtas“ vadovas pridurdamas, kad dar laukiama ir specialistų pastabų.

Komiteto nariams verslininkas demonstravo vaizdinę medžiagą, kaip atrodys prekybos centro pastatas, kurį pradės projektuoti tik gavę reikiamus leidimus. Numatyta, jog prekybos centras užims apie 1600 kv. metrų.

Pirmiausia D. Baliukevičius atsakė į gyventojams labiausiai rūpimą klausimą dėl triukšmo. Kartu pabrėžė, kad bus laikomasi visų numatytų įstatymų bei higienos normų. „Mes suprantame, kad šalia yra gyvenamoji aplinka. Siekdami minimalizuoti bet kokį galimą triukšmą, numatome ir uždarą rampą, kur bus prekių iškrovimo zona. Tai būtų visiškai uždara patalpa, dengta iš visų pusių, tad veiksmas vyktų patalpoje. Visus vėdinimo, šildymo, vėsinimo agregatus irgi talpintume viduje. Tai yra techniškai įmanoma, jau esame taip darę“, – aiškino D. Baliukevičius.

Apsodins medžiais
„Mūsų siūlymas – visu maksimaliu perimetru sukurti žalią zoną. Lokalizuoti ir patį objektą ir privažiavimus prie jo atskirti augalų ar medžių juosta, tvora“, – aiškino D. Baliukevičius. Anot jo, šiuo metu dar vyksta diskusija su kaimyninių sklypų savininkais. Pasirodo, su jais bendrovė sieks draugiškų santykių, jiems žadama pasiūlyti rašytinius susitarimus, bendradarbiavimo sutartis, kuriose bus išdėstyti bendrovės įsipareigojimai.

Tarybos nariams abejonių kėlė sunkiasvorių automobilių judėjimas siauroje Žalgirio gatvėje.

„Kad nebūtų spekuliacijų, jog mūsų pasiūlymai šiandien yra tokie, o rytoj gali keistis. Susitarimuose išdėstyti mūsų įsipareigojimai, kaip mes turime vystyti veiklą, ką numatome, kaip mes galime prisidėti ir prie artimiausios infrastruktūros, kaip užtikrinti eismo saugumą, triukšmo mažinimą“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Situacija su kaimynais
Tokį klausimą uždavė komiteto narys Zigmantas Merliūnas, kuris domėjosi, ar kaimynai vis dar prieštarauja, kokia jų nuomonė?

D. Baliukevičiaus atsakė, kad artimiausių namų savininkams yra išsakytos mintys dėl susitarimų, tolesnio bendradarbiavimo sprendžiant problemas.

„Šiuo metu vyksta sklypų formavimo procesas, kada bus viešinama ta informacija, pirmas žingsnis, pritarta priešprojektiniams pasiūlymams, tuomet bus tikroji diskusija, kai mes fiksuosime jų pageidavimus. Jau dabar matydami, kad mūsų atėjimas kelia sumaištį ar nepatogumų, apsikeitėme kontaktais su artimiausiais kaimynais. Iš teisinės pusės mes išlaikysime net didesnį privalomąjį atstumą. Tiesioginio sutikimo gauti neturime, tačiau su artimiausiu ir kitu kaimynu esame susipažinę. Kitų, deja, nepavyko sutikti“, – sakė bendrovės vadovas.

Kodėl pateikta komitete?
Šis prekybos centro pasiūlymas komitete svarstytas ne atsitiktinai. Pasak D. Baliukevičiaus, žadama įrengti papildomą infrastruktūrą iš privačių bendrovės lėšų, kuri ateityje bus eksploatuojama ir prižiūrima. Vadovo aiškinimu, ši infrastruktūra taptų papildomu Savivaldybės turtu, kuria galėtų naudotis rajono gyventojai, miesto svečiai. Toji infrastruktūra – automobilių stovėjimo aikštelė, kuri, anot Z. Merliūno, reikalinga prekybos centrui, mažiausiai – gyventojams. Vadovas atkreipė dėmesį, kad ši aikštelė skirta ne tik atvažiuojantiems į prekybos centrą, ten būsią galima statyti automobilį ir tiems, kurie atvažiuoja pas ką nors į svečius.

Kodėl pasirinkta būtent ši vieta? „Ši vieta Birutės ir Žalgirio gatvių sankryžoje parinkta ne mūsų asmeniškai, bet pats prekybos centro operatorius pasirinko šią vietą, atlikęs tam tikras studijas, skaičiuodamas protingiausius atstumus nuo artimiausių gyvenamųjų kvartalų, kad būtų patogiausia visiems pasiekti grįžtant namo ar važiuojant į darbą“, – sakė UAB „Šilutės turtas“ vadovas.

Tarybos nariui Zigmantui Jauniui abejonių kėlė sunkiasvorių automobilių judėjimas siaura Žalgirio gatve. Anot jo, vertėtų apsvarstyti kitą vietą prekybos centrui. „Aplink Šilutę yra daug galimybių. Turime pagalvoti ir atsižvelgti į vietinių gyventojų interesus“, – kalbėjo Tarybos narys.

Palankiau pasiūlymą vertino Tarybos narys Steponas Kazlauskas, anot kurio, dauguma Šilutėje esančių prekybos centų valstybės žemėje įrengė stovėjimo aikšteles. O tai iki šiol nė vienam gyventojui ar Tarybos nariui nesukėlė jokių įtarimų.

„Žinoma, gražu derėtis su šalia gyvenančiais žmonėmis. Juk nebūtų labai malonu, jei šalia mano trobos ar kito tai vyktų. Aišku, tos meilės aš nejaučiu dėl statybų ir panašiai, kaip ten bebūtų, vaizdą dabar turime. Visi matome, jog vaizdas geresnis negu betoninės sienos ar autobusų dūmai. Investuotojus turime toleruoti mūsų regione, neišprašinėti. Manau, jie geranoriškai ras kompromisą su kaimynais“, – dėstė S. Kazlauskas.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

  • Algirdas

    koks dar UAB “Silutes turas”, fiktyvia firmike sukure. Darius Baliukevicius yra uab projesta imones vadovas kuris iskepe siluteje lidla ir su juo nieko bendro ateityje lidlas nenori tureti tai dabar kaip tipinis seimo narys persoko i kita vagona vaziuojanti pakeliui.

    Nesuprantu kaip tokiem fruktam leidzia fiktyvias firmikes kurt, kai pats yra Vilnietis ir Siluteje buna karta per 3 men.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite