Bioninės rankos siekiančiam Martynui Giruliui amputuota neįgali ranka

Bioninės rankos siekiančiam lietuviui Martynui Giruliui Austrijos medikai atliko dešinės rankos amputaciją. Tai yra paskutinis svarbus žingsnis bioninės rankos pritaikymo link. 

 

Neįgalios rankos amputacija, trukusi maždaug pusantros valandos, Martynui praėjo sėkmingai. Pasak panašias operacijas atliekančių austrų medikų, neretai pacientai persigalvoja paskutinę minutę arba po amputacijos operacijos labai išgyvena, gailisi. Nors ir kentęs nemenkus pooperacinius skausmus, Martynas džiaugiasi, kad žengtas lemiamas žingsnis svajonės išsipildymo link.

„Dabar esu įdomus pats sau, kol kas dar pratinuosi prie to, kad rankos nėra. Be neįgalios rankos lengviau gyventi, nes ji šiek tiek trukdė. Kai turėsiu bioninę ranką, būsiu labai laimingas, nors ir dabar tos laimės netrūksta“, – optimistiškai įspūdžiais dalijasi M. Girulis.

Gegužės pabaigoje Martyno vėl laukia kelionė į Austriją, kur jam bus pridedamas bandomasis rankos modelis.

Martyną gydantis profesorius Oskar Aszmann Martyną vadina daugelio pasaulio neįgaliųjų viltimi. Martyno atvejis yra unikalus tuo, kad pirmą kartą bioninė ranka pritaikoma neįgaliam žmogui. Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų. Martynas niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam tenka tą mokytis nuo pradžių.

Kaip žinoma, Martynui Austrijos sostinėje Vienoje buvo atlikta raumenų persodinimo iš kojos į ranką operacija. Bioninės rankos laukiančiam Martynui Giruliui ji pavyko puikiai. Po to jaunuolis intensyviai dirbo treniruodamas ranką. Bioninė ranka, kuri bus reikalinga Martynui dar šiemet, kainuoja 92 tūkst. eurų (317 tūkst. litų). Martyno šeima bioninei rankai jau paskyrė daugiau kaip 40 tūkst., gautų pardavus dalį turėto ūkio. Iki šiol operacijoms, konsultacijoms, reabilitacijai bei apžiūroms jau išleista 134 300 litų. Martynas ir jo artimieji dėkoja visiems jau paaukojusiems ir aukojantiems tam, kad jo svajonė išsipildytų.

Bioninė ranka – naujausias medicininis išradimas. Specialūs davikliai fiksuoja elektromagnetinį lauką, kuris susidaro susitraukiant raumenims ir valdo bionines rankos variklius. Ji yra nuimama, vakare ją galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti.

Martynas serga reta įgimta liga – artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo ir užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikystėje vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien gali nueiti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės – savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi. Paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys buvo labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos.

Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai trūko, todėl buvo įkurtas paramos fondas. Jo kontaktai:

Martyno Girulio paramos fondas
Adresas: Mokyklos g. 6, Mociškių k., Vilkyškių sen., Pagėgiai
Fondo kodas: 302744171
Banko sąskaita: LT797300010130920989

Daugiau informacijos apie Martyno ligą ir jo gyvenimą galima rasti internete www.martynofondas.lt. Bioninį protezą gamina http://www.ottobock.com.

Daugiau informacijos: Martyno mama Danguolė Girulienė, tel. 8 615 41714

Hits: 13

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite