Rugsėjo 22-ąją, minint Rudens lygiadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su aktore, knygų „Rimo Tumino sodas“ ir „Gyvenimas kaip teatras“ autore Gražina Baikštyte.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus auklėtinė Emilija Skrodenytė (mokytoja Angelė Alšauskienė), kanklėmis atlikusi keletą svajingų kūrinių. Po melodingos įžangos prabilo G. Baikštytė, atskleisdama, kad į Šilutę atvyko jau ne pirmą kartą, kadaise lankėsi Pamaryje filmavimo metu, tad daugelis apylinkių jai pažįstamos, kelia malonių prisiminimų.
Viešnia susirinkusiesiems papasakojo apie tikrąją savo aistrą – rašymą, kuris lydėjo nuo pat mažumės: mokykloje rašydavo ilgus rašinius, auklėtoja prašydavo skaityti prieš klasę kaip gerą pavyzdį, vėliau dirbo žurnaliste. O štai aktorystė aplankė vėliau, galima sakyti, atitiktinai, per fotografo Liudo Ruikos nuotrauką „Gražina“, kuri buvo publikuota „Nemuno“ žurnale, o paskui pa-plito kituose Sovietų sąjungos leidiniuose, pelnė tarptautinę šlovę meninės fotografijos konkursuose. Nuotrauką pamatė vienas Moldovos kino režisierius ir nusprendė susirasti joje užfiksuotą merginą, norėdamas pasiūlyti vaidmenį. Taip ir prasidėjo… Per savo karjerą aktorė įkūnijo apie 40 personažų.
Dar dirbdama žurnaliste G. Baikštytė pastebėjo, kad rašydama straipsnius, ruošdama interviu, nebetelpa į puslapius, periodinių spaudinių rėmus. Redaktorė liepdavo tekstą mažinti perpus, o taip nesinorėdavo kažką išmesti, spausti, visi pašnekovų žodžiai atrodė įdomūs ir svarbūs. Pamažu brendo mintis parašyti knygą. Tema atėjo pati savaime, nes ji buvo įpratusi rašyti apie žmones, o vienas išskirtiniausių jos pažįstamų asmenybių – režisierius Rimas Tuminas. Taip atsirado pirmoji aktorės knyga „Rimo Tumino sodas“, už keleto metų pasirodė antroji pokalbių knyga – „Gyvenimas kaip teatras“.
Abi knygos pagrįstos labai artimais pokalbiais su kino bei teatro žmonėmis. Visus savo pašnekovus G. Baikštytė pažinojo, bet rašydama knygas pažino dar geriau. Pažinti padėjo ne tik interviu, bet ir laikotarpis iki jo, kada tiesiog pajusdavo, kad žmogus blogai jaučiasi ir nėra nusiteikęs kalbėtis, o galbūt atvirkščiai – jis gyvena nuostabiai. Pasak aktorės, kai kurių pokalbių epizodų ji sąmoningai nepublikavo – reikia mokėti atsirinkti, kurios pašnekovų mintys iš tiesų skirtos plačiajam skaitytojų ratui, o kurios buvo ištartos atvirumo akimirką ir turėtų likti už paraščių.
Taigi apie gyvenimą ir teatrą, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime buvo kalbėta šio susitikimo metu. Renginio pabaigoje G. Baikštytė papasakojo ir apie kitus savo pomėgius, pavyzdžiui, keliones ir siuvimą. Susirinkusieji pasmalsavo, ką aktorė daro, kad atrodytų ir jaustųsi puikiai, kokie yra jos įpročiai ar ritualai. Viešnios teigimu – mankšta ir saikinga, sveika mityba, tik tiek. Ir pridūrė, kad gerai savijautai kiekvienas turi rasti savą receptą.
Ruduo – laikas, kai ypač norisi šilumos ne tik kūnui, bet ir širdžiai. O juk niekas geriau nenuteikia nei jaukus, įdomus pokalbis. Toks ir buvo susitikimas su garsiąja aktore.
Pokalbis su G. Baikštyte surengtas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės…“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.
Parengė
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė