„Beždžionių pliažas“ skirtas ne beždžionauti

Šilutiškiai turbūt visi žino, kur yra vadinamasis „beždžionių pliažas“. Sako, šis pavadinimas kilęs nuo kažkada čia kabėjusio liepto per Šyšą, o tokius dažnai vadina beždžionių. Dabar poilsiavietė pamiškėje prie Šyšos, pakeliui iš Šilutės į Grabupius, neatpažįstamai pasikeitė, o pavadinimas „Beždžionių pliažas“ stambokomis raidėmis išskaptuotas prie įvažiavimo į šią poilsio zoną.

Antradienį miškininkai ir jų svečiai į šią šilutiškių mėgstamą poilsiavietę prie upės rinkosi apžvelgti čia padarytus darbus. Nuveikta tikrai didelių darbų ir visa tai skirta mums, šilutiškiams, grabupiškiams, macikiškiams ir tolimesniems svečiams.

Prie poilsiavietės pavadinimo drožinio nusifotografavo (iš dešinės) Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, šios poilsiavietės įrengimo iniciatorius, buvęs urėdas Vaidas Bedaravičius, laikinai urėdijos regioninio padalinio vadovo pareigas einantis Viktoras Aužbikavičius, darbus atlikusios UAB RRST direktorius Raimundas Bauža.

Buvęs Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius sakė, kad mintis imtis šią vietą globoti miškininkams ir įrengti solidžią poilsiavietę kilo prieš kelerius metus. Iš pradžių įrengė tvirtų suoliukų, ugniakurų kepsniams, išbetonavo laiptus, kuriais patogu nusileisti prie Šyšos vandens. Atsirado tinklinio aikštelė (jau įvyko keli turnyrai urėdijos taurei laimėti, keturios komandos dėl šios taurės varžėsi ir antradienį).

Tokia buvo pradžia. Vėliau parengtas projektas, kuris vadinasi „Viešojo naudojimo rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir atnaujinimas ir jaunuolynų ugdymas“. Miško poilsiavietės įrengimo statybos darbai kainavo beveik 77, 5 tūkst. eurų, didesnė šios sumos dalis gauta iš europinių paramos fondų – apie 43 500 Eur, likusi dalis – buvusios urėdijos, kuri šiandien vadinasi VĮ Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninis padalinys.

Urėdijos moterys prie simpatiškosios raganaitės. Pirma iš kairės – želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Darbai truko beveik ketverius metus. Tam tikslui buvo pasamdytas rangovas: tauragiškių uždaroji akcinė bendrovė RRST (direktorius Raimundas Bauža). Reorganizuojant urėdiją į regioninį padalinį, pagrindiniai statybų rūpesčiai gulė ant laikinojo urėdo Viktoro Aužbikavičiaus pečių, rūpesčių turėjo želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Antradienį miškininkai parodė įgyvendintą projektą. Vingiuoja kelių šimtų metrų ilgio mankštinimosi takas su skersiniu, lygiagretėmis, kilnojamais svarsčiais. Mažiesiems, beje, ir ne tik jiems patiks tvirtos sūpynės. Netoli užės – persirengimo kabina, tualetas, šiukšlių dėžės. Poilsiavietėje stovi net 4 tvirtos stoginės, suremtos ant natūralių apvalių ąžuolinių sijų, su ąžuoliniais stalais ir suolais palei kraštus. Vienas toks namelis stovi ant pat Šyšos kranto, kur gražiai matosi atitekantis upės vanduo. Trys stoginės – arčiau miško. Priešais jas – ugniavietė su metaliniais strypais puodams kabinti. Sakė, anksčiau buvo šašlykinės, bet tas išvogė… Ir sulaužė, sudegino, sugadino ne vieną daiktą, skirtą visuomenės reikmėms.

Kad ir dabar taip neatsitiktų – aplinką stebi vaizdo kameromis, čia dažnokai pažadėjo užsukti policija, vis apsilankys Šilutės girininkijos samdytas žmogus, kuris ir žolę šienaus, tvarką palaikys. Be visų šių sargų, dar stovi iš medžio išdrožti personažai: Girinis, Neptūnas, Ragana. Tai netoli Pagramančio, Gudlaukės vienkiemyje, gyvenančio tautodailininko Nerijaus Alšausko skobtos ąžuolinės skulptūros. Anot autoriaus tokios ne per vieną dieną nesumeistrausi.

Viskas daryta tvirtai, kad vandalai lengvai nenuverstų, nesulaužytų, neišklibintų. Bet ar mes, šilutiškiai, esam kokie vandalai?..

Miškininkai džiaugiasi galėdami gerai įrengtą poilsiavietę perduoti visuomenės reikmėms. Bet turi vienintelį prašymą: saugokime tai, kas skirta mums visiems ir nepigiai kainavo. Nelikime abejingi matydami nederamą elgesį, niokojamą turtą. Tokį prašymą primygtinai prašė parašyti laikinasis urėdijos regioninio padalinio vadovas Viktoras Aužbikavičius.

Petras Skutulas, autoriaus ir Laimos Šiaudvytienės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po