„Beždžionių pliažas“ skirtas ne beždžionauti

Šilutiškiai turbūt visi žino, kur yra vadinamasis „beždžionių pliažas“. Sako, šis pavadinimas kilęs nuo kažkada čia kabėjusio liepto per Šyšą, o tokius dažnai vadina beždžionių. Dabar poilsiavietė pamiškėje prie Šyšos, pakeliui iš Šilutės į Grabupius, neatpažįstamai pasikeitė, o pavadinimas „Beždžionių pliažas“ stambokomis raidėmis išskaptuotas prie įvažiavimo į šią poilsio zoną.

Antradienį miškininkai ir jų svečiai į šią šilutiškių mėgstamą poilsiavietę prie upės rinkosi apžvelgti čia padarytus darbus. Nuveikta tikrai didelių darbų ir visa tai skirta mums, šilutiškiams, grabupiškiams, macikiškiams ir tolimesniems svečiams.

Prie poilsiavietės pavadinimo drožinio nusifotografavo (iš dešinės) Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, šios poilsiavietės įrengimo iniciatorius, buvęs urėdas Vaidas Bedaravičius, laikinai urėdijos regioninio padalinio vadovo pareigas einantis Viktoras Aužbikavičius, darbus atlikusios UAB RRST direktorius Raimundas Bauža.

Buvęs Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius sakė, kad mintis imtis šią vietą globoti miškininkams ir įrengti solidžią poilsiavietę kilo prieš kelerius metus. Iš pradžių įrengė tvirtų suoliukų, ugniakurų kepsniams, išbetonavo laiptus, kuriais patogu nusileisti prie Šyšos vandens. Atsirado tinklinio aikštelė (jau įvyko keli turnyrai urėdijos taurei laimėti, keturios komandos dėl šios taurės varžėsi ir antradienį).

Tokia buvo pradžia. Vėliau parengtas projektas, kuris vadinasi „Viešojo naudojimo rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir atnaujinimas ir jaunuolynų ugdymas“. Miško poilsiavietės įrengimo statybos darbai kainavo beveik 77, 5 tūkst. eurų, didesnė šios sumos dalis gauta iš europinių paramos fondų – apie 43 500 Eur, likusi dalis – buvusios urėdijos, kuri šiandien vadinasi VĮ Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninis padalinys.

Urėdijos moterys prie simpatiškosios raganaitės. Pirma iš kairės – želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Darbai truko beveik ketverius metus. Tam tikslui buvo pasamdytas rangovas: tauragiškių uždaroji akcinė bendrovė RRST (direktorius Raimundas Bauža). Reorganizuojant urėdiją į regioninį padalinį, pagrindiniai statybų rūpesčiai gulė ant laikinojo urėdo Viktoro Aužbikavičiaus pečių, rūpesčių turėjo želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Antradienį miškininkai parodė įgyvendintą projektą. Vingiuoja kelių šimtų metrų ilgio mankštinimosi takas su skersiniu, lygiagretėmis, kilnojamais svarsčiais. Mažiesiems, beje, ir ne tik jiems patiks tvirtos sūpynės. Netoli užės – persirengimo kabina, tualetas, šiukšlių dėžės. Poilsiavietėje stovi net 4 tvirtos stoginės, suremtos ant natūralių apvalių ąžuolinių sijų, su ąžuoliniais stalais ir suolais palei kraštus. Vienas toks namelis stovi ant pat Šyšos kranto, kur gražiai matosi atitekantis upės vanduo. Trys stoginės – arčiau miško. Priešais jas – ugniavietė su metaliniais strypais puodams kabinti. Sakė, anksčiau buvo šašlykinės, bet tas išvogė… Ir sulaužė, sudegino, sugadino ne vieną daiktą, skirtą visuomenės reikmėms.

Kad ir dabar taip neatsitiktų – aplinką stebi vaizdo kameromis, čia dažnokai pažadėjo užsukti policija, vis apsilankys Šilutės girininkijos samdytas žmogus, kuris ir žolę šienaus, tvarką palaikys. Be visų šių sargų, dar stovi iš medžio išdrožti personažai: Girinis, Neptūnas, Ragana. Tai netoli Pagramančio, Gudlaukės vienkiemyje, gyvenančio tautodailininko Nerijaus Alšausko skobtos ąžuolinės skulptūros. Anot autoriaus tokios ne per vieną dieną nesumeistrausi.

Viskas daryta tvirtai, kad vandalai lengvai nenuverstų, nesulaužytų, neišklibintų. Bet ar mes, šilutiškiai, esam kokie vandalai?..

Miškininkai džiaugiasi galėdami gerai įrengtą poilsiavietę perduoti visuomenės reikmėms. Bet turi vienintelį prašymą: saugokime tai, kas skirta mums visiems ir nepigiai kainavo. Nelikime abejingi matydami nederamą elgesį, niokojamą turtą. Tokį prašymą primygtinai prašė parašyti laikinasis urėdijos regioninio padalinio vadovas Viktoras Aužbikavičius.

Petras Skutulas, autoriaus ir Laimos Šiaudvytienės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų