„Beždžionių pliažas“ skirtas ne beždžionauti

Šilutiškiai turbūt visi žino, kur yra vadinamasis „beždžionių pliažas“. Sako, šis pavadinimas kilęs nuo kažkada čia kabėjusio liepto per Šyšą, o tokius dažnai vadina beždžionių. Dabar poilsiavietė pamiškėje prie Šyšos, pakeliui iš Šilutės į Grabupius, neatpažįstamai pasikeitė, o pavadinimas „Beždžionių pliažas“ stambokomis raidėmis išskaptuotas prie įvažiavimo į šią poilsio zoną.

Antradienį miškininkai ir jų svečiai į šią šilutiškių mėgstamą poilsiavietę prie upės rinkosi apžvelgti čia padarytus darbus. Nuveikta tikrai didelių darbų ir visa tai skirta mums, šilutiškiams, grabupiškiams, macikiškiams ir tolimesniems svečiams.

Prie poilsiavietės pavadinimo drožinio nusifotografavo (iš dešinės) Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, šios poilsiavietės įrengimo iniciatorius, buvęs urėdas Vaidas Bedaravičius, laikinai urėdijos regioninio padalinio vadovo pareigas einantis Viktoras Aužbikavičius, darbus atlikusios UAB RRST direktorius Raimundas Bauža.

Buvęs Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius sakė, kad mintis imtis šią vietą globoti miškininkams ir įrengti solidžią poilsiavietę kilo prieš kelerius metus. Iš pradžių įrengė tvirtų suoliukų, ugniakurų kepsniams, išbetonavo laiptus, kuriais patogu nusileisti prie Šyšos vandens. Atsirado tinklinio aikštelė (jau įvyko keli turnyrai urėdijos taurei laimėti, keturios komandos dėl šios taurės varžėsi ir antradienį).

Tokia buvo pradžia. Vėliau parengtas projektas, kuris vadinasi „Viešojo naudojimo rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir atnaujinimas ir jaunuolynų ugdymas“. Miško poilsiavietės įrengimo statybos darbai kainavo beveik 77, 5 tūkst. eurų, didesnė šios sumos dalis gauta iš europinių paramos fondų – apie 43 500 Eur, likusi dalis – buvusios urėdijos, kuri šiandien vadinasi VĮ Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninis padalinys.

Urėdijos moterys prie simpatiškosios raganaitės. Pirma iš kairės – želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Darbai truko beveik ketverius metus. Tam tikslui buvo pasamdytas rangovas: tauragiškių uždaroji akcinė bendrovė RRST (direktorius Raimundas Bauža). Reorganizuojant urėdiją į regioninį padalinį, pagrindiniai statybų rūpesčiai gulė ant laikinojo urėdo Viktoro Aužbikavičiaus pečių, rūpesčių turėjo želdinimo ir rekreacijos inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Antradienį miškininkai parodė įgyvendintą projektą. Vingiuoja kelių šimtų metrų ilgio mankštinimosi takas su skersiniu, lygiagretėmis, kilnojamais svarsčiais. Mažiesiems, beje, ir ne tik jiems patiks tvirtos sūpynės. Netoli užės – persirengimo kabina, tualetas, šiukšlių dėžės. Poilsiavietėje stovi net 4 tvirtos stoginės, suremtos ant natūralių apvalių ąžuolinių sijų, su ąžuoliniais stalais ir suolais palei kraštus. Vienas toks namelis stovi ant pat Šyšos kranto, kur gražiai matosi atitekantis upės vanduo. Trys stoginės – arčiau miško. Priešais jas – ugniavietė su metaliniais strypais puodams kabinti. Sakė, anksčiau buvo šašlykinės, bet tas išvogė… Ir sulaužė, sudegino, sugadino ne vieną daiktą, skirtą visuomenės reikmėms.

Kad ir dabar taip neatsitiktų – aplinką stebi vaizdo kameromis, čia dažnokai pažadėjo užsukti policija, vis apsilankys Šilutės girininkijos samdytas žmogus, kuris ir žolę šienaus, tvarką palaikys. Be visų šių sargų, dar stovi iš medžio išdrožti personažai: Girinis, Neptūnas, Ragana. Tai netoli Pagramančio, Gudlaukės vienkiemyje, gyvenančio tautodailininko Nerijaus Alšausko skobtos ąžuolinės skulptūros. Anot autoriaus tokios ne per vieną dieną nesumeistrausi.

Viskas daryta tvirtai, kad vandalai lengvai nenuverstų, nesulaužytų, neišklibintų. Bet ar mes, šilutiškiai, esam kokie vandalai?..

Miškininkai džiaugiasi galėdami gerai įrengtą poilsiavietę perduoti visuomenės reikmėms. Bet turi vienintelį prašymą: saugokime tai, kas skirta mums visiems ir nepigiai kainavo. Nelikime abejingi matydami nederamą elgesį, niokojamą turtą. Tokį prašymą primygtinai prašė parašyti laikinasis urėdijos regioninio padalinio vadovas Viktoras Aužbikavičius.

Petras Skutulas, autoriaus ir Laimos Šiaudvytienės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų