Elektros tiekėjams jau ne pirmą mėnesį mažinant vartotojams kainas, galimybe sudaryti naują tiekimo sutartį susidomėjo 42 proc. Lietuvos gyventojų. Tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kas šeštas gyventojas teigia šiemet jau pasirašęs naują elektros tiekimo sutartį, o kas ketvirtas kol kas domisi tiekėjų pasiūlymais.

Pasak apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorės Neringos Petrauskienės, apklausos rezultatai atspindi realią situaciją, kurią stebi ir elektros tiekėjai.

„Metų pradžioje pradėję mažinti buitiniams vartotojams tiekiamos elektros kainas, keliskart daugiau užklausų sulaukėme ir mes. Smarkiai pagausėjo sudaromų naujų ar atnaujinamų sutarčių. Tokios tendencijos ypač išryškėjo kovo mėnesį. Nors ne visi besidomintys naujomis galimybėmis pasirašo naujas sutartis, teigiamu aspektu laikyčiau tai, kad žmonės nestebi situaciją pasyviai. Jie domisi, svarsto, renkasi palankiausią variantą“, – sako N. Petrauskienė.

Dalis keičia sutartį, dalis – ir tiekėją

12 proc. tyrimo respondentų teigia šiais metais pasirašę naują sutartį su tuo pačiu tiekėju, 5 proc. pasirinko naują tiekėją.

Kad šiemet pasirašė naują sutartį su tuo pačiu tiekėju, dažniau įvardija 36–45 m. ir 56 m. amžiaus bei vyresni gyventojai. Tai yra turintys aukštąjį ir aukštesnį išsilavinimą, kaimo vietovių gyventojai. Pasirinkusių kitą tiekėją daugiausia tarp 46–55 m. amžiaus, rajonų centrų ir kitų miestų gyventojų.

N. Petrauskienė primena, kad keičiant elektros tiekėją, užtenka sudaryti sutartį su pasirinkta nauja įmone. Kreiptis į senąją dėl turimos sutarties nutraukimo nereikia. Nusprendus keisti tiekėją, svarbu įsigilinti tik į senojoje sutartyje numatytus vartotojo įsipareigojimus, dėl kurių gali reikėti grąžinti suteiktas nuolaidas ar sumokėti mokesčius. Pasak pašnekovės, dažnu atveju finansiškai tai apsimoka, pasirinkus pigesnį planą galima sutaupyti gana daug. Tai pasiskaičiuoti ir įsivertinti turi patys gyventojai, o sutartį nutraukus sąskaitą suformuoja ir vartotojui pateikia ankstesnis tiekėjas.

Pasak N. Petrauskienės, svarbiausiu argumentu, kodėl žmonės vis tiek nutaria pasikeisti sutartį, išlieka mažesnė kaina. Nemaža dalis gyventojų kreipia dėmesį ir į papildomų sutarties sąlygų ar sutarties nutraukimo mokesčio nebuvimą.

„Pasirašantiems naujas sutartis tiek mūsų esamiems, tiek naujai ateinantiems klientams mes taip pat siūlome tarifų planus be jokių papildomų sąlygų ir sutarčių nutraukimo mokesčių. Kartu su siūloma šiuo metu rinkoje mažiausia kaina tai sudaro labai patrauklų paketą, leidžiantį lengviau priimti sprendimą. Šiuo metu gyventojams siūlome 21,923 ct/kWh tarifą, fiksuojant kainą pusmečiui, arba 24,99 ct/kWh tarifą, pasirenkant kainą fiksuoti 36 mėnesiams“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Nesidomi, nes nežino

Pusė (50 proc.) apklausos respondentų prisipažino nesidomėję galimybe sudaryti naują sutartį. 31 proc. iš jų nesidomėjo, nes jiems tai neaktualu. Tai dažniau 18–25 m., žemesnio išsimokslinimo apklaustieji. Pasak N. Petrauskienės, galima daryti prielaidą, kad taip yra todėl, kad šie respondentai arba patys nemoka už elektrą, arba yra patenkinti esamomis sąlygomis.

Jos teigimu, kur kas įdomesnę situaciją atspindi likusi dalis sutarties keitimu nesidomėjusių respondentų. 9 proc. iš jų nesidomėjo, nes nežinojo, kad sutartis galima keisti ar atnaujinti nepasibaigus jų terminui. Dar 10 proc. – nes jiems atrodo, kad sutarties procesas pernelyg sudėtingas.

„Matome, kad gyventojams trūksta informacijos, kuri padėtų priimti finansiškai palankesnius sprendimus. Pavyzdžiui, manymas, kad sutarties negali keisti, jei ji nepasibaigusi, yra neteisingas. Sutartį keisti galima bet kada, tik svarbu pasidomėti jos nutraukimo sąlygomis. Mitas yra ir tai, kad sutarties procesas yra pernelyg sudėtingas. Gyventojams tereikia nuspręsti, ar keičia sutartį, bet lieka su ankstesniu tiekėju, ar renkasi kitą, ir sudaryti su juo sutartį. Senoji elektros tiekimo sutartis tokiu atveju nutrūksta automatiškai“, – aiškina N. Petrauskienė.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko vasario 18–27 d., joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Milda Basijokienė