Beveik pusė šalies gyventojų svarsto, ar perrašyti elektros tiekimo sutartis

Elektros tiekėjams jau ne pirmą mėnesį mažinant vartotojams kainas, galimybe sudaryti naują tiekimo sutartį susidomėjo 42 proc. Lietuvos gyventojų. Tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kas šeštas gyventojas teigia šiemet jau pasirašęs naują elektros tiekimo sutartį, o kas ketvirtas kol kas domisi tiekėjų pasiūlymais.

Pasak apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorės Neringos Petrauskienės, apklausos rezultatai atspindi realią situaciją, kurią stebi ir elektros tiekėjai.

„Metų pradžioje pradėję mažinti buitiniams vartotojams tiekiamos elektros kainas, keliskart daugiau užklausų sulaukėme ir mes. Smarkiai pagausėjo sudaromų naujų ar atnaujinamų sutarčių. Tokios tendencijos ypač išryškėjo kovo mėnesį. Nors ne visi besidomintys naujomis galimybėmis pasirašo naujas sutartis, teigiamu aspektu laikyčiau tai, kad žmonės nestebi situaciją pasyviai. Jie domisi, svarsto, renkasi palankiausią variantą“, – sako N. Petrauskienė.

Dalis keičia sutartį, dalis – ir tiekėją

12 proc. tyrimo respondentų teigia šiais metais pasirašę naują sutartį su tuo pačiu tiekėju, 5 proc. pasirinko naują tiekėją.

Kad šiemet pasirašė naują sutartį su tuo pačiu tiekėju, dažniau įvardija 36–45 m. ir 56 m. amžiaus bei vyresni gyventojai. Tai yra turintys aukštąjį ir aukštesnį išsilavinimą, kaimo vietovių gyventojai. Pasirinkusių kitą tiekėją daugiausia tarp 46–55 m. amžiaus, rajonų centrų ir kitų miestų gyventojų.

N. Petrauskienė primena, kad keičiant elektros tiekėją, užtenka sudaryti sutartį su pasirinkta nauja įmone. Kreiptis į senąją dėl turimos sutarties nutraukimo nereikia. Nusprendus keisti tiekėją, svarbu įsigilinti tik į senojoje sutartyje numatytus vartotojo įsipareigojimus, dėl kurių gali reikėti grąžinti suteiktas nuolaidas ar sumokėti mokesčius. Pasak pašnekovės, dažnu atveju finansiškai tai apsimoka, pasirinkus pigesnį planą galima sutaupyti gana daug. Tai pasiskaičiuoti ir įsivertinti turi patys gyventojai, o sutartį nutraukus sąskaitą suformuoja ir vartotojui pateikia ankstesnis tiekėjas.

Pasak N. Petrauskienės, svarbiausiu argumentu, kodėl žmonės vis tiek nutaria pasikeisti sutartį, išlieka mažesnė kaina. Nemaža dalis gyventojų kreipia dėmesį ir į papildomų sutarties sąlygų ar sutarties nutraukimo mokesčio nebuvimą.

„Pasirašantiems naujas sutartis tiek mūsų esamiems, tiek naujai ateinantiems klientams mes taip pat siūlome tarifų planus be jokių papildomų sąlygų ir sutarčių nutraukimo mokesčių. Kartu su siūloma šiuo metu rinkoje mažiausia kaina tai sudaro labai patrauklų paketą, leidžiantį lengviau priimti sprendimą. Šiuo metu gyventojams siūlome 21,923 ct/kWh tarifą, fiksuojant kainą pusmečiui, arba 24,99 ct/kWh tarifą, pasirenkant kainą fiksuoti 36 mėnesiams“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Nesidomi, nes nežino

Pusė (50 proc.) apklausos respondentų prisipažino nesidomėję galimybe sudaryti naują sutartį. 31 proc. iš jų nesidomėjo, nes jiems tai neaktualu. Tai dažniau 18–25 m., žemesnio išsimokslinimo apklaustieji. Pasak N. Petrauskienės, galima daryti prielaidą, kad taip yra todėl, kad šie respondentai arba patys nemoka už elektrą, arba yra patenkinti esamomis sąlygomis.

Jos teigimu, kur kas įdomesnę situaciją atspindi likusi dalis sutarties keitimu nesidomėjusių respondentų. 9 proc. iš jų nesidomėjo, nes nežinojo, kad sutartis galima keisti ar atnaujinti nepasibaigus jų terminui. Dar 10 proc. – nes jiems atrodo, kad sutarties procesas pernelyg sudėtingas.

„Matome, kad gyventojams trūksta informacijos, kuri padėtų priimti finansiškai palankesnius sprendimus. Pavyzdžiui, manymas, kad sutarties negali keisti, jei ji nepasibaigusi, yra neteisingas. Sutartį keisti galima bet kada, tik svarbu pasidomėti jos nutraukimo sąlygomis. Mitas yra ir tai, kad sutarties procesas yra pernelyg sudėtingas. Gyventojams tereikia nuspręsti, ar keičia sutartį, bet lieka su ankstesniu tiekėju, ar renkasi kitą, ir sudaryti su juo sutartį. Senoji elektros tiekimo sutartis tokiu atveju nutrūksta automatiškai“, – aiškina N. Petrauskienė.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko vasario 18–27 d., joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Milda Basijokienė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite