Beveik pusė gyventojų Šv. Kalėdas sutiks kukliau nei pernai – mažins išlaidas, galimai atsisakys išvykų

Infliacija, aukštos palūkanų normos ir neapibrėžtumas ekonomikoje veikia kasdienius finansinius sprendimus. Artėjant didžiausioms metų šventėms, dauguma žmonių teigia šventiniam stalui išleisiantys mažiau nei pernai, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Savo išlaidas ir šventimo įpročius mažiausiai keisti planuoja 60-74 metų apklaustieji.

Beveik pusė gyventojų mažins šventines išlaidas

Atlikta apklausa atskleidė, kad infliacija ir dabartinė ekonominė situacija pakeis 46 proc. respondentų žiemos švenčių šventimo įpročius. Po 14 proc. respondentų planuoja mažinti išlaidas dovanoms ir mažinti išlaidas kalėdinėms dekoracijoms ir maistui. 15 proc. apklausos dalyvių pažymėjo planuojantys dalintis išlaidomis su artimaisiais, su kuriais švęs šventes. Dar 3 proc. apklaustųjų teigė, kad gruodį atsisakys kelionės į užsienį.

Pasak „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, nors ekonomika ir atsigauna, o statistika rodo, kad gyventojų nuotaikos – optimistiškos, dalis gyventojų dar jaučia užsitęsusios infliacijos poveikį ir ieško būdų kaip sutaupyti.

„Baltijos šalių gyventojų švenčių finansų planavimui įtakos vis dar turi užsitęsusi infliacija, didelės palūkanos ir ekonominis neapibrėžtumas, tad suprantama, kad Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus  dalis gyventojų ketina švęsti kukliau. Tačiau tuo pačiu kiekvienas gali rasti būdų, kaip išleisti mažiau, neprarandant šventinio džiaugsmo – galbūt apsiribojant mažesnėmis dovanomis, nes juk svarbiausia kurti šventinę nuotaiką, džiaugtis kartu praleidžiamu laiku su šeima ir artimaisiais bei tais, kuriems labiausiai to reikia“, – sako R. Ežerskienė.

Daugiausia pesimizmo – tarp 18-39 metų gyventojų

Tiesa, net 40 proc. respondentų teigė, kad gruodžio šventes planuoja švęsti taip pat, kaip ir kasmet. Mažiausiai ekonominė situacija palietė 60-74 metų respondentus – net 50 proc. respondentų šioje amžiaus grupėje pažymėjo šventinių įpročių nekeičiantys. Mažiausiai tokių optimistiškai nusiteikusių – 18-39 metų apklaustųjų grupėje.

„Nors iš rezultatų gali atrodyti, kad senjorus išaugusi infliacija paveikė mažiausiai, tikriausiai reikėtų suprasti, kad ši amžiaus grupė mažiausiai linkusi išlaidauti ir šventes dažniau sutinka kukliai, ruošiasi iš anksto, stengiasi taupyti, apsipirkti akcijų metu. Jaunesnio amžiaus gyventojai – studentai, jaunos šeimos dažnai neseniai įsigiję pirmąjį būstą, turi vaikų, finansinių įsipareigojimų, todėl ekonominė situacija šiemet verčia labiau mažinti išlaidas“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – šventinių įpročių nekeičia 33 proc. latvių ir estų, o vienaip ar kitaip taupyti planuoja 54 proc. respondentų Latvijoje ir 53 proc. Estijoje. 4 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje pažymėjo švenčių visai nešvenčiantys, o 10 proc. – negalėjo atsakyti. „Citadele“ banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, kiekvienoje šalyje apklaususi bent po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 m.

Pranešimą spaudai parengė agentūra „Publicum“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite