Bendruomenių metais – pripažinimą pelniusio spektaklio „Dėdės ir dėdienės” gastrolės

2016 metai Lietuvoje paskelbti Vietos bendruomenių metais. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras prisidėdamas prie šios iniciatyvos suvokia kokią svarbą nūdienos Lietuvoje turi stipri, pilietiškai ir kultūriškai iniciatyvi, neabejinga bei aktyvi regioninių miestų ir kaimų vietos bendruomenė. Pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūrinio ugdymo, meninio švietimo iniciatyvos paskatintas, Vilniaus mažasis teatras rudens gastroles po Lietuvą įprasmins didžiojo lietuvių autoriaus, klasiko Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos įkvėptu režisierės Gabrielės Tuminaitės spektakliu „Dėdės ir dėdienės“.

Mykoliuko ir Severiutės istorija – meistriškai apysakoje šalia viena kitos skambančios grožio, aistros ir begalinio liūdesio temos. Ilgai brandintas režisierės Gabrielės Tuminaitės darbas tapo kūrybinga ir šiuolaikiška anų laikų Lietuvos kultūros, tapatybės, kasdienio gyvenimo refleksija.

severiute-72-margSpalio 26 d. 18 val. spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ bus rodomas Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Po spektaklio žiūrovai kviečiami į susitikimą-diskusiją su spektaklio kūrybine grupe. Diskusijas moderuos ir savo žiniomis apie Vaižgantą pasidains literatūrologė,  humanitarinių mokslų daktarė Ilona Čiužauskaitė, kilusi iš Šilutės. Diskusijose kviečiame aktyviai dalyvauti lietuvių literatūros mokytojus, mokinius, visus aktyvius vietos bendruomenių narius.

Kodėl viena talentingiausių šiuolaikinio teatro režisierių Gabrielė Tuminaitė pasirinko chrestomatinį mūsų literatūros klasiko kūrinį?

„Mes įsiklausome į Juozo Tumo-Vaižganto epochą, – sako režisierė, – kaip gyveno jis pats, kokie buvo žmonės – rašytojai, kultūros veikėjai. Jie buvo drąsūs, pasitikintys savo šalies kultūra, ateitimi ir jau tapę pasaulio piliečiais.“

Pasak režisierės Gabrielės Tuminaitės, apysaka „Dėdės ir dėdienės“ parašyta miestiečio, turinčio gerą skonį. Tai sąmoningas lietuviškos tapatybės suvokimas: tvirtai stovint ant žemės, tačiau be perdėto sentimentalumo. Spektaklio kūrėjai sako nesiekiantys tapti rašytojo žinovais: teatrui ima tai, kas yra įdomiausia, kas juos praturtina ir įkvepia. Taip repetuojant iškilo Mykoliuko ir Severiutės istorija – meistriškai apysakoje šalia viena kitos skambančios grožio, aistros ir begalinio liūdesio temos. Ilgai brandintas režisierės Gabrielės Tuminaitės darbas tapo kūrybinga ir šiuolaikiška anų laikų Lietuvos kultūros, tapatybės, kasdienio gyvenimo refleksija.

Po spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ premjeros literatūrologas Regimantas Tamošaitis portale lrytas.lt rašė: „Kažkas vis dėlto šiame spektaklyje įvyko, sąmonėje išlieka šviesus įspūdis, net savotiška katarsio patirtis. Galvodamas apie šias estetinio išgyvenimo akimirkas pirmiausia prisimenu puikią kai kurių aktorių vaidybą. Manau, veiksmo gyvoji ašis ir jos pagrindas yra Mindaugo Capo kuriamas Rapolas Geišė. Jis ima gyventi visu tikrumu, komiškoji personažo stilizacija nepaneigia jame slypinčios „tamsiosios jėgos“, kuri ir žavi, ir baugina. Nepaprastai gyvybinga Agnės Šataitės Severija: gaivališkas energijos proveržis derinamas su primityviojo žmogaus naivumu, kažkoks grubus ir nestilizuotas grožis išreiškiamas dinamiška scenine kūno kalba, siautulingais dvasios proveržiais. Iš pradžių buvusi statiška iliustratyvi figūra, Severija po truputį atgyja, įsisiautėja ir nė vieno nepalieka abejingo. Ji visiškai atitinka Vaižganto vitališkojo žmogaus formulę ir yra spektaklio žvaigždė.“

Režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ apdovanotas penktajame D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje,  XXX Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams – 2014“ Rokiškyje, bei vainikuotas Auksiniu scenos kryžiumi už Severiutės vaidmenį aktorei Agnei Šataitei.

Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos viršukalnės – apysakos „Dėdės ir dėdienės“ – tekstas yra magiškas, jo žmonės – fatališki. Vaižganto pasaulyje žmones valdo jėgos, likimo galios. Mūsų klasiko kūryba primena gražių vilčių, didelių darbų ir tautos labui atliktų pasiaukojančių žygdarbių epochą. Ir pagrindinę misiją: telkti tautą, vienyti bendruomenę – kas gyvybiškai svarbu ir šiandien, 2016 metais, Vietos bendruomenių metus švenčiančioje Lietuvoje.

dediene-72-margSpektaklyje vaidina: Arvydas Dapšys, Agnė Šataitė, Vainius Sodeika, Mindaugas Capas, Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Agnė Kiškytė.

Režisierė – Gabrielė Tuminaitė, Kompozitorius – Giedrius Puskunigis, Dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė.

Spektaklio trukmė – 1 val. 30 min. Bilietų kaina – 6.48-12 Eur. Bilietus platina bilietai.lt,  Šilutės kultūros  ir pramogų centro kasa. Bilietų su nuolaida galima įsigyti tik internetu.

Hits: 42

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Kviečia kurti VILTIES MIESTĄ drauge

Broliai pranciškonai pastatė Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir įkūrė VILTIES MIESTĄ, kur įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologinis centras, šalia – rožynas bei vaikų darželis „Paukštelis“. Šiemet jau galėsime apsilankyti ir kunigo, pranciškono, gydytojo, botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardo sensoriniame sode. VILTIES MIESTAS atvykstančius pasitinka dailininko Pijaus Čeikausko piešiniais. Kadangi Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios lubos primena apversto Nojaus laivo dugną, regime po du skubančius bažnyčios link gyvius: žaismingus, spalvingus, viltingus. VILTIES GALERIJĄ planuojame papildyti iki Šv. Magdalenos nakties bėgimo liepos mėnesį. Kviečiame prisidėti tiek,

Taip pat skaitykite