Spalio 18 d. Šilutėje prie prekybos centro stovėjo išmaldos prašantis vyras. Viena koja – protezas. Graudžiai skambėjo jo pasakojimas, kad gyvena mieste po daugiabučio namo balkonu. Pinigų neėmė, paprašė nupirkti maisto, kuris negestų ir laikomas lauke.

Mudviejų su benamiu pokalbio klausėsi automobilyje sėdintis vyras. Jis glostė ant kelių nedidelį šunelį ir šypsojosi…

Benamio papasakota istorija gerokai skiriasi nuo žinių, pirmadienį išgirstų Šilutės rajono savivaldybėje ir Šilutės socialinių paslaugų centre.
Sakė esąs lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs valdžios įstaigoje, išgeria, nes kitaip naktį po balkonu sustirtų į ragą… Jokių pajamų negauna. Iš ko geria, jei pajamų nėra? Patylėjo. Esą Rusijoje neteko kojų, iš ten nieko nemoka. Į Savivaldybę ar Šilutės seniūniją niekada neisiąs, tai pasakė kaip kirviu nukirsdamas.

Nupirkusi maisto dar pasikalbėjau. Vėl atkakliai klausiau, ko nepasako, ką nutyli, nes tikrai viską sužinosiu. Griežtai patikinau, kad Savivaldybė rūpinasi benamiais, paslaugų yra įvairių ir niekas nelieka atstumtas ar paliktas gyventi lauke po balkonu. Mandagiai padėkojo už nupirktą maistą. Į klausimą, kur po savaitgalio galėsiu jį susirasti, neatsakė.
Paaiškėjo, kad viena koja nuo kelio yra protezas, o antroji be dalies pėdos ir pirštų. Reikėtų specialios avalynės, tuo net buvo pradėta rūpintis, bet vasarą iš Šilutės socialinių paslaugų centro jis išėjęs niekam nieko nepasakęs. Ir anksčiau ne kartą čia buvo atvežtas, pabūdavo ir išeidavo. Neblaivus būna agresyvus, yra susimušęs, arogantiškas. Naudojosi laikino apnakvindinimo paslauga, buvo pusmečiui paskirta vieta kambaryje, kur gyvena laikinai apgyvendinti benamiai. Tačiau vis imdavo gerti, kartais nustodavo. Darbuotoja pasirūpino, kad šią vasarą gautų vienkartinę 122 Eur pašalpą gydymuisi. Atsidėkodamas jai padovanojo savo rankomis oda aptrauktą užrašų knygą. Vadinasi, šį tą sugeba. Centro darbuotojos pasirūpino galimybe mokytis pagal neįgaliesiems skirtą programą. Tačiau gavęs vienkartinę pašalpą, vėl ėmė gerti. Centre žinoma, kad kartais jis prašo išmaldos prie vieno ar kito prekybos centro. Yra buvęs kalėjime. Mokęsis profesinėje mokykloje, bet jos nebaigęs. Pasirūpinta, kad gautų 118 Eur neįgalumo pašalpą.

Savivaldybėje bemat pasakė ir jo pavardę. Bus gal 50-ies metų. Jį žino ir pažįsta. Iki šių metų rugpjūčio šiam vyrui buvo skirta vieta gyventi Šilutės socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo skyriuje. Čia gauna ir „Maisto banko“ produktų, tenka ir varguoliams dalijamų maisto produktų, galima patiems kai ko išsivirti. Kai vasarą iš centro išėjo, paslaugos nebeteikiama. Savaitę negrįžo, nors vieta kambaryje buvo paskirta pusei metų. Įprasta, kad po pusmečio pratęsia šią paslaugą. Net nakvynės paslauga nesanti tokia, kaip kartais kalbama. Patikino, kad leidžiama pernakvoti, o jei lietus, šalta, gali ir dieną pabūti. Pasitaiko, kad pernakvoti susirenka tiek benamių, kad neužtenka lovų, tuomet ant žemės patiesiama čiužinių.

Į centrą vieni benamiai ateina tik pernakvoti, kiti gauna vietą laikinojo apgyvendinimo skyriuje. Yra ir krizių centras, kur laikinai pagyvena motinos su vaikais, kiti dėl krizių šeimoje ar dėl kitko likę be pastogės asmenys. Tad visos socialinio darbo specialistės tikino: šalia vaikų, jų motinų nesaugu laikyti girtus ir agresyvius asmenis. Ir pridūrė, kad truputį išgėrusių asmenų, jeigu nekelia triukšmo ir tyliai eina miegoti, pro duris neišvaroma. Beje, į centrą ateina ne tik neblaivių, bet ir nuo narkotikų apsvaigusių asmenų. Priėmus tokį, atsakomybė tenka darbuotojams.
Retenybė, kad benamis nebūtų alkoholikas. Šilutėje blaivyklos nėra. Atveža jų ir į minimą centrą, ir į ligoninę. Visur tokių nepasitinka išskėstomis rankomis, nes girtuokliai būna pikti, agresyvūs, priekabūs, plūstasi ir užgaulioja.

Minimas vyras greitosios medicinos pagalbos automobiliu į centrą buvo atvežtas dar 2015 m., nors rajone veikiančiose reabilitacijos įstaigose yra gyvenęs gal nuo 2013 m. Vasarą išėjęs iš Šilutės socialinių paslaugų centro liko skolingas 60 eurų. Vis tiek gali grįžti. Užtektų kreiptis į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių, gauti medikų pažymą, kad neserga tuberkulioze, susitarti su centru, kad pamažu grąžins skolą. Gal po eurą ar du per mėnesį, svarbu susitarti ir tą daryti. Jis gauna 118 Eur neįgalumo išmoką bei dar 9,5 euro transporto išlaidoms.

Į Šilutės rajone veikiančius du reabilitacijos centrus vaduotis iš priklausomybių suvažiuoja asmenys iš visos Lietuvos, dalis jų čia ir lieka, negrįžta ten, kur anksčiau gyveno.

Šilutės socialinių paslaugų centre yra 36 vietos. Tik pernakvoti vienu metu gali 5 asmenys, nors priima ir gerokai daugiau. 12 vietų yra krizės ištiktiems asmenims bei 6 – motinoms su vaikais, o iki pusės metų kambariuose apgyvendama 13 asmenų. Buvimo laikui pasibaigus, svarstoma, sprendžiama, ar tęsti teikiamą paslaugą. Nėra taip, kad žmogų išmestų pro duris. Ir Socialinių paslaugų skyriaus kolektyvas nenumoja ranka į kokį mieste ar kitur pamatytą benamį. Tik prievartos nėra: vienokią ar kitokią pagalbą teikia, jeigu asmuo pats to nori. Pabėgai nieko nepasakęs – iš paskos nesivys ir prievarta centre nelaikys.

Kai centrą atidarė 2013 m., čia per pirmuosius veiklos metus paslaugų gavo 76 asmenys ir 6 vaikai. 2014 m. sulaukta naujų 27 asmenų, 2016 m. – naujų 40 asmenų ir 14 vaikų, 2017 m. buvo 31 naujas asmuo, 2018 m. – 26 nauji asmenys ir 8 vaikai, šiemet sulaukta 16 naujų asmenų ir 7 vaikų. Savivaldybėje skaičiuojama, kad nuo centro atidarymo čia nakvojo, laikinai gyveno, krizių centro paslauga pasinaudojo gerokai per 200 asmenų.

Stasė SKUTULIENĖ