Bearimės žemdirbystės nauda žemdirbiui ir aplinkai

beariminisGamtai draugiška technologija – tiesioginė ir juostinė sėja – ne tik tausoja dirvožemį, bet ir padeda taupyti laiką bei pinigus.

Sėkmingai bearimę technologiją savo šeimos ūkyje yra įvaldęs Kupiškio rajono ūkininkas Aleksandras Kireilis. Sukaupta patirtimi jis dalijosi su Lauko dienoje dalyvavusiais žemdirbiais bei Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Lauko dienoje apsilankiusieji apžiūrėjo ūkininko augainamų javų, žieminių rapsų pasėlius. Čia pat, laukuose, pademonstruota ir bearimei žemdirbystei reikalinga technika. Dalyviai galėjo susipažinti su juostinės ir tiesioginės sėjos technologijomis. Informuota apie minėtų technologijų skirtumus laukuose. Aptarti jų privalumai ir  trūkumai, diskutuota apie tvaraus ūkininkavimo sprendimus.

Anot Naiviuose daugiau nei dešimtmetį be tradicinio plūgo ūkininkaujančio A. Kireilio, įdėtos pastangos atsiperka – žemė atsilygina ne tik gerais derliais, sveikesniu dirvožemiu, bet ir sumažėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų ir degalų sąnaudomis.

Motyvacija pereiti prie bearimės žemdirbystės

Bearimių technologijų naudą pabrėžia ir mokslininkai. Pristatydamas Lietuvoje bearimių technologijų atliekamų ilgalaikių tyrimų rezultatus, Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA profesorius Vaclovas Bogužas pažymėjo, kad tausojančių (tiesioginės ar juostinės sėjos) technologijų taikymas užtikrina didesnį darbo našumą ir sumažina ūkininko darbo laiko sąnaudas, o dirvožemio gyvybingumas ir jo gebėjimai įveikti patogeninius mikroorganizmus neginčijamai išauga.

Taikant bearimes technologijas yra būtina įvaldyti daugiarūšę sėjomainą, labai svarbu nesuslėgti dirvos (nevažiuoti į įmirkusį lauką) ir nesistengti purenti dirvožemio giliau nei 10 centimetrų. Atliktų tyrimų metu, analizuotu 2016-2021 m. laikotarpiu, pelnas tiesioginės sėjos atveju buvo apie 75 proc. didesnis nei taikant ariamąjį žemės dirbimą (pvz., auginant žieminius kviečius pelnas, taikant tiesioginę sėją, buvo 40 proc. didesnis, o auginant vasarinius miežius pelnas padidėjo daugiau kaip 2 kartus).

Profesorius akcentavo, kad visa organinė medžiaga, kuri lieka po derliaus nuėmimo ar papildomai paskleidžiama, turi likti dirvos paviršiniame sluoksnyje (iki 10 cm). „Išpildžius šią sąlygą organikos kiekis daugėja ne tik dirvos paviršiniame sluoksnyje, bet ir jos gilesniuosiuose sluoksniuose, o svarbiausia – sudaromos palankios sąlygos biologinei įvairovei dirvoje vystytis ir užtikrinamas drėgmės prieinamumas kultūriniams augalams“, – lauko dienoje kalbėjo profesorius.

Pagalba tvariam ūkininkavimui

2021 m. Europos Komisija patvirtino 8 mln. eurų paramą neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo. Iki 2023 m. rugsėjo pabaigos pateiktose paraiškose prašoma kompensacinės paramos suma sudarė beveik 4 mln. eurų. Bearimės technologijos yra skatinamos ne tik per Modernizavimo fondą. Taikantys bearimę technologiją ūkininkai nuo 2023 m. pradžios gauna ir 66 eurų papildomą priemoką už žemės ūkio augalų pasėlius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite